Dėl mums įprastų maisto produktų kas savaite žudomi gamtos gynėjai

Paskelbė: Data: 2018-09-17 09:23

Spausdinti | Komentarai

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Stovėdami maisto prekių parduotuvės eilėje, retai susimąstome, kokią kainą iš tikrųjų sumokame – kasoje atsiskaitome ir už žiaurius aplikosaugininkų nužudymus, kurių skaičius 2017 m. pasiekė rekordinį lygį. Pasak naujosios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Global Witness“ tyrimo ataskaitos, sukarintų pajėgų atstovai, samdomų gangsterių grupuotės bei kontrabandininkai jau nužudė 207 žmones, bandančius apsaugoti nuo socialiai neatsakingų, aplinką žalojančių, įmonių veiklų, pavyzdžiui, galvijų fermų arba cukranendrių plantacijų plėtros. Rezultatas – maždaug keturi aplinkos gynėjai kiekvieną savaitę yra nužudomi.

Kol kas patys pavojingiausi metai

2017 m. „Global Witness“ užfiksavo 207 žmogžudystes, kurių aukomis tapo mūsų žemės ir aplinkos saugotojai – paprasti žmonės, norintys išsaugoti savo miškus, upes ir apginti namus nuo destruktyvių pramonės industrijų. Lyginant su ankstesniais metais, nužudytojų skaičius pakilo net šešiais laipteliais. Tokiu būdu, kruviniausi metai istorijoje, atkreipė kai kurių vyriausybių ar tarpvyriausybinių organizacijų dėmesį, kurios pagaliau įstengė įžvelgti bei pripažinti padėties sudėtingumą. Vis dėlto, pažadai ir neįtikinami planai negelbėja dabartinės situacijos, kuri reikalauja konkrečių pokyčių, norint išlaisvinti gynėjus nuo persekiajomos baimės.

Toks žemės ūkio sektorius, apimantis gamtinių išteklių gavybą, pirmą kartą tapo daugiausiai mirčių nusinešančia industrija tarp vietos gyventojų. Pastarieji užsiima profesionalia arba savanoriška veikla, kuri padeda ginti aplinką, apsaugant vietinės žemės teises. Nepaisant to, „Global Witness“ jau spėjo užfiksuoti septynis masinių žudynių atvejus, kurių metu nukentėjo aplinkos sergėtojai. Dauguma aukų iš Brazilijos (3 masinių atakų atvejai, kurie pareikalavo net 25 gyvybių), Filipinų, Meksikos, Peru ir Kongo Demokratinės Respublikos, kur tuo pačiu metu žuvo daugiau nei keturi, niekuo dėti, gynėjai. Šios negailestingos žudynės vietos gyventojams iššiuntė aiškią ir labai bauginančią žinutę: niekas nėra saugus. Bendruomenių lyderiai nebegali apsaugoti visų narių, atsižvelgiant į tai, jog ištisos bendruomenės ar, bent jau, didžiosios jų dalys, dažnai dalyvauja nuožmioje kovoje saugant savą žemę nuo sugadinimo.

Agroverslo produktai – ir įprastuose prekybos centruose

Bet koks verslas, gaunantis pajamas iš žemės ūkio veiklos, yra žinomas kaip agro arba žemės ūkio verslas. Dažniausiai į šį, šiuo atveju, „juodajį“ sąrašą, įeina didelio masto ūkinės veiklos, susijusios su produktų gamyba, perdirbimu, pakavimu bei jų platinimu. Pagrindinis agroverslo produktų šaltinis yra galvijai, kurių dėka mums ant stalo yra pateikiami gardūs jautienos patiekalai ar pieno produktai. Kiti produktai, tokie kaip medvilnė, palmių aliejus, soja ar cukranendrės taip pat virsta agroverslo „dovanomis“, aptinkamomis prekybos centruose. Palmių aliejus apima pusę visų pakuojamų produktų parduotuvėse, kuriuos mes valgome ar naudojame kasdieninėje veikloje, įskaitant šokoladą, margariną, ledus, kremą, šampūną ar lūpų dažus.

Gyvenimas nuolatinėje baimėje

Ramón Bedoya tėvas, Hernán, buvo vienas iš anksčiau minėtų 207 aukų, skelbia „Global Witness“. Kolumbijos sukarintos organizacijos pajėgos paleido keturioliką kulkų į jį po to, kai šis protestavo dėl palmių aliejaus ir bananų plantacijų, išplitusių bendruomenės lyderio žemėse. Bedoya, viename iš „Huffington Post“ naujienų portalo interviu, pasakojo apie nesibaigiančius bandymus įbauginti tėvą. „Jam buvo nuolat grasinama, kad jie jį nužudys, kad pašalins nuo savos žemės, nes jis yra lyderis […] Tada jie jį nužudė.“

Kolumbijos valdžios institucijos žino apie grasinimus ir nemažėjančią grėsmę jų vietos gyventojams, užfiksuotus ne vieną apdovanojimą susižėrusioje dokumentinėje juostoje „Frontera Invisible“. Visgi, tokios kovos su žudynėmis priemonės, pasirodo, neišgelbėjo Hernán gyvybės. Dabar, prasitaria Bedoya, tėvo bendruomenė bei kiti panašią nuomonę ginantys asmenys, privalo sulaukti pagalbos, norint išvengti tolimesnių skaudžių netekčių. „Mes daugiau nenorime matyti liejamo kraujo“, – prideda pastarasis.

Daugiausiai nusikaltimų – Lotynų Amerikoje

Lotynų Amerika šiuo metu yra pavojingiausia vieta būti aplinkos apsaugos gynėju. Regione įvyko beveik 60 proc. 2017 m. užfiksuotų žudynių atvejų. Pavyzdžiui, Meksikos atogrąžų miškai buvo suniokoti dėl nelegalaus galvijų skerdimo arba, tokių, rodos, nekaltų veiklų kaip avokadų auginimo fermos. Vietinis aktyvistas, žinomas veikėjas bei prestižinio „Goldman“ ekologinio prizo laimėtojas, Isidro Baldenegro López, buvo nušautas 2017 m. Sausio mėnesį. Nužudytasis, anksčiau vietiniams rodė pavyzdį, kovodamas už Sierra Tarahumara kalnyno miškų saugojimą nuo iškirtimo šiaurinės Meksikos dalyje.

„Sierra Madre Alliance“ – jau dvidešimtmetį vietinių teises ginanti organizacija ir jos vadovė Isela González, teigia, jog per savo veiklos istoriją susilaukė ne vieno grasinimo mirties bausme. Dabar, bijodama būti nušauta, González nepalieka savo namų be policijos palydos. Net ir su tokia apsauga, ši nesijaučia užtikrintai. Galbūt todėl, kad valstybės vietos gyventojams suteikti „panikos mygtukai“ ir palydoviniai telefonai neveikia tam tikrose atokesnėse vietovėse. González, pasakodama savo istoriją, prideda, kad aplinkinių mirtys „sukelia daug streso ir ilgų, ilgų darbo dienų, nes tu nuolat turi būti pasiruošęs reaguoti į tai, kas gali nutikti toliau“, pridėdama, jog „tai daro įtaką mano sveikatai“.

Susilaukia kontroversiško atsako

Europos pastangos sustabdyti miškų naikinimą ir žmogaus teisių pažeidimus yra stabdomos prastai įgyvendintais įstatymais, bandančiais riboti nelegalų medienos įvežimą ar suteikiamas patalpas, kurias dalina oficialūs Europos pareigūnai Pietryčių Azijos palmių aliejaus gaimtojams. Tokiu būdu, siekiama apsaugoti platesnius prekybos bei mainų interesus Europoje. Gegužės mėn. Europos Komisijos tyrimo projekte buvo įspėjama, kad Europos Parlamento balsavimas dėl palmių aliejaus draudimo nuo 2020 m. „Paskatino stiprias reakcijas“ iš palmių aliejų gaminančių šalių, tokių kaip Indonezija, ir „kelia klausimus dėl galimų nesėkmių derybose dėl laisvosios prekybos sutarties“. Dar po mėnesio ES sutiko atidėti palmių aliejaus klausimo svarstymą dar dešimtmečiui.

Tokia Europos pozicija buvo „šokiruojanti, ypatingai, kai tiek daug miškų nyksta būtent dėl palmių aliejaus industrijos“, – sako Sebastian Ordoñez Muñoz, „War on Want“ labdaros organizacijos, kovojančios su skurdu, narys. „Dar vienas dešimtmetis miškų naikinimo ir turėsime precendento neturintį poveikį globaliniam atšilimui ir smurtą patirinčioms vietos bendruomenėms.“, – piktinasi Muñoz. Naujajame „Global Witness“ organizacijos pranešime teigiama, jog griežtas reglamentas gali ir turėtų vaidinti vaidmenį, norint sustabdyti aplinkos niokojimo nusikaltimus. Vartotojai taip pat yra raginami drąsiai prisidėti prie problemos mažinimo. Tą nevaržomai galima padaryti viešinant aplinkos nesaugančių kompanijų ir vyriausybių veiklą socialinėse medijose, žiniasklaidos priemonėse arba tiesiogiai rašant laiškus politiniams atstovams.

Taip pat skaitykite: Žmonių maitinimosi įpročiai žudo orangutanus

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt