© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

ES nesusidoroja su migrantų srautais, todėl būtina iš esmės reformuoti Dublino taisykles, nustatančias, kuri šalis atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Tai pažymima rezoliucijos projekte, kuriam trečiadienį pritarė Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvių komitetas. Siūloma sukurti bendrą ES prieglobsčio prašymų registravimo sistemą, kuri leistų ES šalims pasidalinti prieglobsčio prašytojus remiantis kvotomis.

Dublino reglamentas nustato, kad pirmoji ES valstybė, į kurią atvyko prieglobsčio prašytojas, atsako už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. EP narių teigimu, dabartinė sistema neatsižvelgia į migracijos srautų spaudimą prie ES išorinių sienų esančios valstybėms, todėl būtina ją reformuoti taip, kad būtų užtikrintas nešališkumas, solidarumas ir spartus prieglobsčio prašymų nagrinėjimas.

EP nariai pabrėžia, kad ES turi laikytis „įpareigojančio ir privalomo teisinio požiūrio“ dėl „reikšmingo“ pabėgėlių skaičiaus perkėlimo į Europą. Jie ragina valstybes įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus dėl prieglobsčio prašytojų perkėlimo iš Italijos ir Graikijos į kitas ES šalis. Europarlamentarai primena, kad iki kovo 3 d. perkelta tik 660 prieglobsčio prašytojų iš 106 tūkstančių.

Savo ruožtu EP nariai ragina suteikti techninę ir finansinę pagalbą Graikijai ir Italijai, kad jos galėtų užtikrinti tinkamą migrantų srautų valdymo centrų veiklą.

Rezoliucijoje reiškiamas susirūpinimas dėl kai kurių ES valstybių sprendimo laikinai atnaujinti pasų kontrolę ES viduje. Europarlamentarai pažymi, kad tokie žingsniai trukdo tinkamam Šengeno erdvės veikimui.

Komiteto nariai pasisako už bendrus ES readmisijos susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurie turėtų pirmumą dvišalių susitarimų atžvilgiu. Jie pabrėžia, kad migrantai turėtų būti grąžinami tik tuo atveju, jei šalyje, į kurią jie siunčiami, jiems bus saugu.

2015 m. užfiksuota 1,83 mln. nelegalių ES išorės sienos kirtimo atvejų (2014 m. – 283 500), o 28 ES šalyse, Norvegijoje ir Šveicarijoje užregistruota 1,4 mln. prašymų suteikti tarptautinę apsaugą.

„Padėtis nepaprastai sunki. Pernai nuskendo 3771 žmogus. Šiemet – daugiau nei 450, įskaitant 77 vaikus. Tai realūs žmonės, realios gyvybės. Privalome bendromis pastangomis pagerinti padėtį, abejingumas – ne išeitis“, – pabrėžė viena iš rezoliucijos rengėjų Roberta Metsola (Europos liaudies partija, Malta).

„Reikalinga globali valdymo sistema, paremta valstybių atsakomybės dalijimusi ir iškelianti gyvybę bei žmogaus teises į pirmą vietą“, – pridūrė rezoliucijos bendraautorė Kashetu Kyenge (Socialistai ir demokratai, Italija).

Rezoliucijos projektui pritarė 44 EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nariai, o 11 balsavo prieš. Visas Parlamentas dėl jos balsuos balandžio 13 d. Strasbūre vyksiančioje plenarinėje sesijoje.

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: