Atšalus orui bei susidūrus su sunkia ekonomine situacija, iraniečiai pradėjo organizuoti spontaniškas, lauke vykstančias labdaringas akcijas.
„Gerumo sienos“, kurios vis dažniau atsiranda didžiuosiuose Irano miestuose, sukėlė nemažai debatų internete apie pastangas padėti vargšams.
Panašu, jog šios idėjos įgyvendinimo užuomazgos prasidėjo Irano šiaurės rytuose esančiame mieste, Mešhede, kur vienas žmogus ant sienos pakabino kelis pakabus ir parašė: „Jei tau to nereikia, pali. Jei tau to reikia, imk.“. Neturkus, pasirodė ir pirmosios drabužių aukos: paltai, striukės, kelnės bei kiti šilti rūbai.
Kaip teigia vietinis laikraštis, žmogus, kuris pirmasis įrengė šias „gerumo sienas“ , nori išlikti nežinomas. Tačiau ši idėja netruko išplisti ir kituose miestuose, kurstoma tūkstančių iraniečių socialiniuose tinkluose.
Šios labdaringos akcijos populiarumas žymiai padidėjo, kai šalį užplūdo šalti orai. Buvo pradėta dalintis „gerumo sienų“ nuotraukos iš įvairių šalies kampelių su prašymu, jog ir kiti šalies gyventojai „neleistų benamiams žmonėms drebėti, tokiu šaltu laikotarpiu.“. Vienas socialinio tinklapio Facebook vartotojas rašė: „Tai nuostabi iniciatyva. Tikiuosi, jog ji išplis po visą Iraną.“. Tuo tarpu kitas Facebook vartotojas, gyvenantis Širazo mieste, kuriame neseniai iškilo „gerumo siena“ teigė: „Sienos mums primena apie atstumą, tačiau kai kuriose Širazo gatvėse, šios sienos suartino žmones.“.
Tačiau, nemažai Irano gyventojų, šiuos spontaniškus gerumo aktus, pradėjo suprasti kaip ženklą, jog šalies vyriausybė nesilaiko savo pažadų. Vienas Facebook vartotojas savo paskyroje teigė: „Tokioje turtingoje šalyje žmonės padeda vieni kitiems. Tie, kurie vadovauja šiai šaliai, neatrodo labai susirūpinę savo šalies gyventojų likimais.“. „Jei tik turėtume išmintingus bei rūpestingus politikus, mūsų šalyje nebūtų nė vieno vargstančio asmens, turint omenyje kokioje turtingoje šalyje gyvename.“ – skundėsi kitas.
„Gerumo siena“ Širaze /Twitter archyvo nuotr.
Nepaisant Irano prezidento Hassan‘o Rouhani‘o pažadų, žadančių šviesesnę ateitį bei vyriausybės pastangų išvesti šalį iš nacionalinės Irano izoliacijos, Iranas vis dar stengiasi įveikti šalyje vyraujantį nuosmukį, sukeltą įvairių sankcijų bei vangias įdarbinimo galimybes. Nemažai eilinių iraniečių yra labai paveikti susidariusios situacijos. Tyrimai rodo, jog dėl šios situacijos benamių skaičius didžiuosiuose Irano miestuose labai išaugo.
Oficialūs skaičiai rodo, jog Irane yra apie 15,000 benamių žmonių. Tačiau kiti šaltiniai teigia, jog toks skaičius benamių yra vien tik sostinėje, o paėmus visą šalį, šis skaičius yra kur kas didesnis. Įvairios vyriausybinės organizacijos yra atsakingos benamių socialinį aprūpinimą, kurie Irane yra vadinami kaip „miegantys ant kartono“.
Twitter archyvo nuotr.
Tačiau iškyla labai daug klausimų apie tokių iniciatyvų efektyvumą, kuris iš dalies paaiškina, kodėl šalies gyventojai nusprendė šios problemos sprendimą perimti į savo rankas. „Mes turime tai padaryti patys. Gyvenimas yra per trumpas. Būkime geri kitiems kiek įmanoma daugiau.“ – teigė vienas Instagram vartotojas. Kito vartotojo komentaras Facebook teigė: „Mes, žmonės, esam žiniasklaida. Dalindamiesi šių „gerumo sienų“ nuotraukomis socialiniuose tinkluose, mes įrodėme, jog mes diktuojame laikraščių antraštes.“
„Gerumo sienų“ idėja yra labai panaši į kita Irano gyventojų iniciatyvą, pavadintą „Payan-e Kartonkhani“ („benamystės užbaigimas“), kurios metu įvairiuose Irano miestuose gatvėse atsirado šaldytuvai, kuriuose gyventojai gali palikti maisto benamiams.
