Birželio 15-21 dienomis Latvijos sostinėje Rygoje įvyks pirmasis Baltijos šalių istorijoje tarptautinis LGBT renginys „EuroPride“. Daugumą Vakarų Europos miestų jau sudrebinęs karnavalas Rygoje įgaus kitokį atspalvį. Nepaisant planuojamo rekordinio dalyvių skaičiaus ir maršruto pagrindinėmis miesto gatvėmis, latviai tęsia politinę „Baltic Pride“ tradiciją.
Pasinaudojo Varšuvos pavyzdžiu
Nuo pirmojo „EuroPride“ Londone, į kurį susirinko apie 100 tūkst. dalyvių, praėjo 23-eji metai. Per šį laikotarpį Europos LGBT bendruomenę vienijančio renginio šeimininkų teisės buvo suteikiamos Vakarų Europos valstybių miestams. Pirmuoju ir vieninteliu ne Vakarų Europos miestu, rengusiu „EuroPride“, iki šiol buvo Varšuva. Sėkmingas Varšuvos 2010 m. pavyzdys pastūmėjo „EuroPride“ organizatorių komitetą keliauti iki pat ES sienų pakraščių – 2015 m. renginio sostine tampa ambicingai nusiteikusi Ryga.
Prašymą rengti „EuroPride“ Ryga pateikė dar 2011 m. Latvijos sostinė konkuravo su tokiais miestais kaip Barselona, Mančesteris, Milanas ir Viena. Austrai savo kandidatūrą atšaukė dar iki balsavimo, pažymėję, kad jų balsas priklauso Rygai.
„Pagrindinis mūsų argumentas buvo tas, jog tai būtų pirmas kartas istorijoje, kai „EuroPride“ pasiektų ES sienų, besiribojančių su Rusija ir kitomis homofobiškomis valstybėmis, ribas. Buvome vieninteliai tuo metu, kurie siūlė surengti politinį Pride“, – prisiminė Latvijos LGBT organizacijos „Mozaika“ vadovė Kristine Garina.
K.Garina atskleidė, jog latviai pasinaudojo ir Lenkijos pavyzdžiu, kuriai šis renginys atnešė daug pokyčių. Po Varšuvos Pride 2010 m. šalyje ne tik užvirė diskusijos, bet apie savo homoseksualumą pripažino Lenkijos parlamento narys, dabartinis Slupsko meras Robertas Biedronas, į parlamentą buvo išrinkta ir pirmoji transeksualė Anna Grodzka.
Kunigas paragino išvykti iš miesto
Nepaisant to, sprendimas patikėti „EuroPride“ vairą Rygai nustebino ne vieną – ar tikrai vos prieš dešimt metų pirmąsias eitynes, pažymėtas smurtiniais išpuoliais prieš jų dalyvius, surengę latviai yra pasiruošę Europos įvairovės paradui?
„Dešimties metų sukaktis mums yra simboliška. Dirbome pirmajame Pride, čia esame ir dabar. Tuomet turėjome 70 dalyvių ir tūkstančius protestuotojų. Dabar tikimės, jog bus atvirkščiai – turėsime tūkstančius dalyvių ir nedidelę grupę protestuotojų“, – teigė K.Garina.
Pozityvių ženklų LGBT bendruomenės atžvilgiu Latvijos visuomenėje daugėja. Visai neseniai įtakingas katalikų kunigas nustebino Pride organizatorius. Jis paragino prieš eitynes pasisakančius žmones birželio 20-ąją, Pride dieną išvykti iš miesto. „Kvietimas ignoruoti yra daug geriau negu kviesti protestuoti bei mėtyti kiaušinius į renginio dalyvius. Retorika keičiasi –tai pirmas kartas, kai katalikų bažnyčia Latvijoje padarė kažką panašaus“, – pasakojo „Mozaikos“ vadovė.
EuroPride 2015 organizatorių būstinė (I. Leonavičiūtės nuotr.)
„Mozaikos“ atstovai patenkinti ir 2012 m. „Baltic Pride“ Rygoje, kuriame buvo išvengta didesnių incidentų, o dalyviai savo skaičiumi pirmą kartą Latvijos Pride istorijoje aplenkė protestuotojus. Tačiau 2012 m. eitynes lydėjo smarki liūtis, kuri galėjo išgąsdinti dalį oponentų. „Galbūt protestuotojai dėl liūties liko namie, o galbūt jų mentalitetas iš tikrųjų pasikeitė“, – svarstė pašnekovė.
Tiesa, renginio organizatoriams jau teko susidurti su pasipriešinimu. Antiglobalistais save vadinančių asmenų grupė pasinaudojo Latvijos įstatymais bei anksčiau už „Mozaiką“ kreipėsi dėl leidimo organizuoti renginius keliose svarbiose „EuroPride“ vietose. Pagrindiniame miesto Vermanės parke antiglobalistai planavo surengti šventę, skirtą „propaguoti rūkymą, alkoholį ir narkotikus, nesveiką gyvenimo būdą ir seksualinius iškrypimus“. Tačiau Pride priešininkų ironija jiems patiems padarė meškos paslaugą – prašymą, kaip skelbė Latvijos žiniasklaida, miesto taryba atmetė.
„EuroPride“ data sutampa su paskutine Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai savaite. K.Garinos teigimu, renginio saugumui skiriamas ypatingas dėmesys – į susitikimus su policija „Mozaikos“ atstovai vaikšto jau metus.
Latviai išlieka santūrūs
2007 m. į Madride vykusias „EuroPride“ iškilmes susirinko 2,5 milijono žmonių. 2011 m. Romoje kalbą iškilmingai sakė pop žvaigždė Lady Gaga. Ar su „EuroPride“ į Baltijos šalis atkeliauja ir komercinės LGBT fiestos? „Atleiskite, bet nesitikėkite išvysti Lady Gagos Rygoje“, – juokėsi K.Garina.
Panašu, kad Rygoje vakarietiško „EuroPride“ formato neišvysime. Latviai lieka ištikimi santūriam „Baltic Pride“ formatui. Organizatoriai kreipėsi dėl leidimo surengti eitynes 2 tūkst. žmonių, tačiau tikimasi, jog jų gali būti daugiau. Planuojama, jog „EuroPride“ renginiuose, kurių bus apie 50, sudalyvaus apie 5 tūkst. žmonių. „Nenorime vertinti Pride pagal tai, kiek žmonių jame dalyvauja ir kokios įžymybės jį aplanko. Svarbiau kalbėti apie tai, kaip šis renginys pakeis visą regioną“, – pažymėjo K.Garina.
Asociatyvi iliustracija, nuotraukos autorius – Flavia (Flickr Creative Commons licensija)
Rygos „EuroPride“ dalyviai pirmą kartą žygiuos rekordiniu 2 km ilgio maršrutu pagrindinėmis miesto Tērbatas, Bruņinieku ir Brīvības gatvėmis. Pastarojoje, „Laisvės gatvėje“ vyksta visos pagrindinės miesto šventės. Eidami Brīvības gatve eitynių dalyviai žygiuos pro senąjį KGB pastatą, dabar muziejų, didžiausią Rygos Ortodoksų bažnyčią, Vyriausybę ir kitus objektus. Paradas baigsis ten, kur ir prasidėjo – Vermanės parke.
„Šiuo metu nėra jokios rizikos, kad tapsime komerciniu Pride. Tam reikia verslininkų, kurie norėtų investuoti į šventę, tačiau mūsų atveju taip nenutiko. Vietiniai verslininkai bijo prarasti savo klientus. Net ir tarptautinių kompanijų sprendimus priima vietiniai žmonės, kurių atsakymas iki šiol būdavo neigiamas“, – sakė LGBT aktyvistė, atskleidusi, jog vienintelis stambus partneris, prisidedantis prie „EuroPride“ rėmimo, yra nacionalinė skrydžių kompanija „airBaltic“. Kitas lėšas organizatoriai surinko per įvairius fondus ir paramos kampanijas.
Latviai Europai siūlo kitokį „EuroPride“. Siekiama renginį padaryti kuo labiau lokalų, įtraukiant buvusios Sovietų Sąjungos narius. LGBT aktyvistų iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Uzbekistano, Kirgizstano ir kitų šalių kelionei skiriamos specialios stipendijos. „Į Rygą šiems žmonėms atvykti paprasčiau negu į Londoną. Norime suteikti viltį, jog galbūt vieną dieną ir jiems pasiseks surengti sėkmingas Pride šventes savo miestuose. Juk esame iš tos pačios istorinės aplinkos“, – pažymėjo K.Garina.
„Be to, „Baltic Pride“ organizatoriai iki šiol būdavo kritikuojami, jog jų eitynėse dalyvauja tik užsieniečiai. Manau, jog „EuroPride“ Rygoje – puiki proga pakeisti šią tendenciją bei parodyti savo Baltijos šalių LGBT bendruomenę. Čia bus tūkstančiai žmonių ir tikimės, jog tai suteiks daugiau drąsos išeiti į gatves ir latviams, lietuviams bei estams“, – vylėsi „Mozaikos“ vadovė.
Asociatyvi iliustracija (Nuotraukos autorė Indrė Leonavičiūtė)
Sociologas: Baltijos šalyse trūksta karnavalo
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus sociologo Artūro Tereškino teigimu, bandymai imituoti Vakarų Europos ar JAV Pride renginius Baltijos šalyse nebūna sėkmingi dėl skirtingo požiūrio į seksualumą ir jo viešą demonstravimą. Pasak A.Tereškino, Lietuvoje ar Latvijoje Pride labiau primena rimtas pilietinių teisių demonstracijas, pasigendama Vakarų visuomenėms įprasto karnavalinio akcento.
„Vakarų Europos ir JAV Pride mums atrodo pernelyg ekstravagantiški, šokiruojantys, o Baltijos šalyse dažnai teigiama, kad norint būti pripažintiems ir nediskriminuojamiems būtina pasirodyti „normaliais“. Žaidybinio karnavalinio renginio, kuriame asmenys galėtų išsilaisvinti nuo visuomenės primestų elgesio būdų ir paprasčiausiai linksmintis, trūksta“, – teigė A.Tereškinas.
„Mano nuomone, reikėtų daryti atvirkščiai – mojuoti peniais ir krūtimis priešais homofobų neapykantos kupinus veidus“, – pridūrė sociologas.
Pasak A.Tereškino, svetimos Pride renginio tradicijos atėjimas į Baltijos šalis nebūtų nei tragedija, nei iššūkis. „Juk pasiskolinome Heloviną, švenčiame ir Valentino dieną. Konservatyvūs politikai jau porą dešimtmečių kartoja, kad nesame pribrendę nei toleruoti LGBT+, nei įteisinti tos pačios lyties partnerystės, nei priimti lyties keitimo įstatymą. Manau, esame pribrendę visiems šiems dalykams, tarp jų ir Pride šventei“, – pažymėjo jis.
V.Simonko: miestui reikia Pride renginio
2016 m. Pride organizavimo estafetę iš Rygos perims Vilnius, į kurį sugrįš tradicinis „Baltic Pride“. Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovo Vladimiro Simonko teigimu, „EuroPride“ priartėjimas iki ES sienų ribų savaime įgyja politinę reikšmę, tad politinis formatas yra neišvengiamas.
„Kiekvienas regionas diktuoja savas aktualijas. Romoje buvo vienas akcentas, o Rygoje reikia praplėsti savo poziciją dėl žmogaus teisių Baltarusijoje, Rusijoje. Nederėtų pamiršti, kad ir mūsų mylima Ukraina turi problemų su žmogaus teisėmis nepaisant karo“, – pažymėjo V.Simonko.
„EuroPride“ turi siųsti stiprią žinią politikams, kad privalome būti nuoseklūs ir pabrėždami mūsų strateginę partnerystę su kaimyninėmis šalimis nepamiršti kelti ir klausimų, kurie yra nepatogūs“, – pridūrė jis.
V.Simonko nesikremta, jog istorinė galimybė surengti pirmąjį „EuroPride“ atiteko ne Lietuvos sostinei ir viliasi, jog kitąmet Vilnius pasiūlys ne ką prastesnį renginį. Jis teigia nekantraujantis vykti į Rygą, kur iš kaimynų stengsis pasisemti kuo daugiau gerosios organizavimo praktikos.
„Tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas, ar Rygai patikėti „EuroPride“ sostinės vardą, Latvijos savivaldybė siuntė pakankamai pozityvius signalus šiuo klausimu. Jeigu sugrįšime prie mūsų situacijos, pozityvūs signalai atkeliavo tik praėjusį mėnesį, po savivaldybių tarybų rinkimų. Tikiuosi, jog po ilgai trukusios tamsos atėjo liberalaus Vilniaus laikotarpis“, – kalbėjo LGL vadovas.
„Kažkada buvome siunčiami į laukus (Upės g. – Red. Past.), kurie tuo metu nebuvo labai prestižiniai. Verta pasakyti, jog tuose laukuose dabar vyko mero inauguracija. Galbūt ir mes eitynių metu ten galėsime įrengti „PrideHouse“, – ateities planus dėstė V.Simonko.
LGL vadovo teigimu, Pride turi ne tik istorinę reikšmę LGBT bendruomenei, bet yra reikalingas ir miestui. „2013 m. nuvainikavome mitą, kad miestui nereikia Pride renginių. Priešingai. Buvo nemažai piliečių, kuriems tai tapo mažų mažiausiai įdomu. Smalsumas atvedė net ir tuos, kurie turėjo neigiamą nuomonę“, – sakė LGBT aktyvistas.
„Kiekvienas Pride renginys yra dovana miestui ir jo gyventojams. Eitynių tikslas gali būti tas pats, bet žmonės, muzikantai, oras, „PrideHouse“ visuomet sukuria unikalią atmosferą. Pabandome būti optimistais, galbūt mums pasiseks ir „Baltic Pride 2016“ bus dar įdomesnis už „EuroPride“, – šypsojosi V.Simonko.
