Kaip religinė organizacija atėmė iš manęs močiutę

Paskelbė: Data: 2015-06-15 10:56

Spausdinti | Komentarai

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

„Šiek tiek daugiau nei prieš 15 metų, turėjome tvirtą, meile ir supratimu paremtą šeimą, kurioje augome aš su savo vyresniąja seserimi, tėvais ir močiute Gražina. Tačiau mūsų itin darni šeima pradėjo byrėti tuomet, kai močiutė pradėjo lankyti kažkokias paskaitas ir užsiėmimus, kuriuos ji įvardijo mums, kaip „dvasinio tobulėjimo mokykla“, – pasakojo anūkė Silvija (vardai pakeisti. red. pastaba).

Iš pradžių nepamanėme nieko blogo, tiesiog nekreipėme į tai didelio dėmesio. Kadangi močiutė tuo metu buvo labai veikli ir gyvybinga, visi manėme, jog tai paprasčiausi užsiėmimai ir tiesiog įdomesnis laiko praleidimas skirtas pensininkams.Tačiau bėgant laikui, situacija pamažu blogėjo ir tada supratome, jog tai kažkas daugiau nei paprastas užsiėmimas.

Gražina du kartus per savaitę eidavo į dvasinio tobulėjimo seminarus, nors nebuvo labai pamaldi tačiau pradėjo uoliai melstis, taip pat pradėjo lankytis pas neaiškios reputacijos asmenis, kuriems mokėdavo nemažus pinigus.

Visa tai neatrodė taip keista, kol galiausiai močiutė į namus pradėjo kviestis „ Biblijos studentus“ ir neštis knygeles: „Sargybos bokštas“ ir „Atsibuskite“. Tuomet supratome, kad tai ne dvasinio tobulėjimo mokykla, o Jahovos religinė organizacija. Mūsų šeima nejuokais išsigando, nežinojome ką daryti, nes iki šiol artimoje aplinkoje su tokiais reiškiniais nebuvome susidurę.

Iš pradžių su močiute bandėme daug ir nuoširdžiai kalbėtis, visai būdais stengėmės perkalbėti ir atkalbėti  dalyvauti šioje organizacijoje, tačiau visos mūsų pastangos buvo bergždios, o skaudžiausia tai, kad situacija tik blogėjo. Ji nenorėjo mūsų nei girdėti, nei priimti pagalbos, ji buvo tarsi „užhipnotizuota“, kad jos teigiamos nuomonės ir požiūrio į Jahovą jau niekas nepakeis.

Kai pradėjo vykti visa ši sumaištis, aš dar buvau vaikas todėl nesuprasdavau, kodėl per Šventas Kalėdas mes nepuošiame eglutės, per Naujus metus nešaudome raketų, per Velykas nedažome kiaušinių ir nešvenčiame močiutės gimtadienio. Labai gerai pamenu tai, kad močiutė nuolat rodydavo Jahovos knygutes ir pasakodavo man apie amžiną rojų žemėje ir kaip gera bus gyventi, jei tikėsiu Jahova. Tačiau vos tik mama sužinojusi, jog močiutė bando verbuoti mane ir įtraukti į šią organizaciją labai supyko ir to pasekoje musų šeima išsikėlė gyventi atskirai.

Ši organizacija močiutę pakeitė iš esmės: ji ne tik nešventė jokių švenčių, ji tapo viskam apatiška, nieko nesidomėdavo, nežiūrėdavo net televizoriaus, kurį įvardindavo kaip blogį. Nustojo pirkusi bet kokius daiktus išskyrus maistą ir tapo labiau užsisklendusi savyje, galvojo tik apie Jahovą.

Šiuo metu, kai močiutė sulaukė jau garbaus 90-ties metų amžiaus situacija šiek tiek pasikeitusi. Ji jau nedalyvauja seminaruose, pas ją nebeateina „Biblijos studentai“, o neateina ne be priežasties. Prieš keletą mėnesių, Jahovos atstovai močiutės namuose pasirodydavo diena iš dienos, tikėdamiesi, kad sulaukusi garbaus amžiaus moteris savo turtą perrašys šiai organizacijai. Tačiau mano tėvai nenuleido rankų ir pasipriešino tam. Tačiau net  įvykus tokiam insidentui ir nedalyvaudama Jahovos veikloje ji vis dar palaiko  organizaciją ir perveda kas mėnesį 10 proc savo pensijos.

Labai skaudu, kad per tiek metų niekas nepasikeitė. Išardyta šeima, moralinė ir psichologinė trauma visai šeimai, o negana to ir materialiniai nuostoliai. Tai pamoka visam gyvenimui, kad geriau vengti ir laikytis atokiau žmonių, kurie priklauso tokioms organizacijoms, kaip ši, nes jie geba taip greitai paveikti ir užverbuoti žmogų, kad gali nepastebimai netekti artimo žmogaus.

Paplitimas Lietuvoje

Į Lietuvą Jahovos liudytojai pateko dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Pirmoji bendruomenė buvo įregistruota 1935-aisiais. Jahovos liudytojų organizacija yra gana uždara, žmonės įsitraukiantys į organizaciją jaučiasi atsidūrę jaukiame, šiltame rate. Kita vertus, jie tampa mažais sraigteliais dideliame organizacijos mechanizme, turinčiame nuasmeninimo potencialą. Jahovos liudytojų veikla ir mokymas  yra nesuderinami su krikščionybės principais. Sprendžiant iš tendencijų, vyraujančių Europoje, galime tikėtis Jahovos liudytojų bendruomenių augimo, todėl vertėtų aiškiau suprasti, kodėl taip dažnai Lietuvoje kyla nepasitenkinimas Jahovos liudytojų veikla. Tokia reakcija gali kilti ne tik iš noro apsaugoti socialines ir kultūrines vertybes, kurių Jahovos liudytojai atsisako, bet ir dėl nepakantumo viskam, kas svetima.

Jahovos liudytojai

Jahovos liudytojai yra viena iš aktyviausiai veikiančių religinių organizacijų Lietuvoje. Nenuilstančius Dievo Jahovos karalystės skelbėjus neretai galima sutikti gatvėse, jie dalina „Sargybos bokšto“ žurnalus, kalba su žmonėmis, o kartais užsuka ir į mūsų namus. Jie skelbia, kad Dievo Jahovos karalystė labai greitai ateis į žemę, todėl žmonės turi tikėti Jėzumi, įsitraukti į teokratinę Jahovos organizaciją žemėje ir tarnauti Jahovai, kurį pasak jų, visas krikščioniškas pasaulis yra atmetęs.

Jahovos liudytojų doktrinos ypatumai

  • Neigia krikščionybės mokymą;
  • Neigia Šventosios Dvasios asmenį, pasak jų Šventoji Dvasia yra Dievo Jahovos jėga, visai neturinti asmenybės bruožų;
  • Jahovos liudytojai paveldės amžiną rojų žemėje;
  • Žurnalas „Sargybos bokštas“ leidžiamas 125 –omis kalbomis, beveik 19 mln. Egzempliorių tiražu;
  • Nešvenčia gimtadienių, Kalėdų, Velykų, tautinių švenčių laikydami jas pagonybės apraiškomis;
KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
traffix.lt