Skyrybos, tai vienas iš nemaloniausių ir skaudžiausių žingsnių gyvenime ne tik sutuoktiniams, kurie tai daro, bet ir jų atžaloms. Tada iškyla šimtai, naktį neduodančių ramiai užmigti, klausimų – kaip reikės gyventi toliau, kaip bus padalintas namas, automobilis ir su kuo liks gyventi pats didžiausias turtas – vaikai?
Statistika byloja, kad Lietuvoje gyventi su tėvu lieka tik maždaug kas dešimtas vaikas. Todėl, galima teigti, kad teismas šiuo klausimu yra kur kas maloningesnis mamoms. Su kuo susiduria vaikas ir kaip reikia elgtis tėvams, kad jų skyrybų pasekmės, kiek galima mažiau paveiktų vaikus?
Išsiskyrusiųjų skaičiai auga kaip ant mielių
Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 1945 m. Lietuvoje išsiskyrė 35 sutuoktiniai. Deja, per paskutiniuosius 70 metų skyrybų skaičius Lietuvoje žymiai išaugo. Dabar remiantis to paties departamento duomenis net 10 tūkst. porų išsiskiria kasmet, kai tuo tarpu tuokiasi – 20 tūkst. porų. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro tarnybos duomenimis 2013 m. per pusmetį išsiskyrė 10112, o susituokė 21514 porų. Kitais metais situacija nežymiai pagerėjo. Per 2014 m. pirmą pusmetį išsiskyrė 10066 poros, tuo tarpu susituokė 23088 porų. Tai iš tikrųjų stulbinantys skaičiai. Panašūs skaičiai vyrauja ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, 100 santuokų tenka net 50 išsiskyrimų. Manoma, kad tokie dideli skyrybų skaičiai kilo dėl moterų emancipacijos. Tai parodo, kad moterys su metais tampa laisvesnės ir per daug nuo vyro nepriklausomos. Trumpų santykių priežastimi galima laikyti mažėjančią religijos įtaką, poroms pasižadėjimas prieš Dievą tampa nebe toks ypatingas kaip seniau. Be abejo, su metais lengvėja ir pats išsiskyrimo procesas, manoma, kad ir tai smarkiai įtakoja augančius skyrybų skaičius. Taip pat su metais keičiasi bei lengvėja pati santuokos nutraukimo tvarka. Šiuo metu Lietuvoje porą ištuokti gali tik teismas, bet jau svarstoma, kad santuoką galėtų nutraukti ir notaras. Teigiama, kad šis žingsnis labai palengvintų teismo darbą. Be to, šiais laikais į skyrybas nežiūrima taip kaip seniau, dabar tai visiems suprantamas ir daugumai priimtinas dalykas.
Su kuo po skyrybų turėtų likti vaikas?
2012m. statistika rodo, kad net 7809 nepilnamečiai vaikai dėl tėvų skyrybų augo tik su vienu iš savo tėvų. Su tėvu po ištuokos gyventi lieka tik kas dešimtas vaikas. Lietuvoje vis dar vyrauja nusistovėjęs stereotipas, jog vaikas turi likti su motina. Tai ne tiesa. Kaip teigia Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas – abu tėvai turi vienodas teises į vaiko globą bei lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu ar jie išsiskyrę ar ne. „Manau, kad teismai visų pirma stengiasi atsižvelgti į vaiko interesus ir savo sprendimais tuos interesus kuo geriau apginti. Vaikas turėtų likti gyventi ten, kur jam yra geriau, kur jis patirs mažiausiai streso. Dažnai yra atsižvelgiama į paties vaiko norus, į tėvų materialinę situaciją. Tačiau teismai nustato tik vaiko gyvenamąją vietą. Po skyrybų vis tiek abiem tėvams tenka pareiga ir teisė auginti bei rūpintis savo vaikais (žinoma, išskyrus asocialias šeimas, smurtaujančius tėvus ir pan.) Taigi geriausia, kai skirdamiesi sutuoktiniai iškart taikiai sutaria, su kuo gyvens vaikai, kaip abu tėvai jais rūpinsis, kaip dalyvaus jo auklėjime ir ugdyme, ir t. t. Juk gana dažnai vaikai gyvena, pvz., su mama, tačiau yra mielai laukiami ir tėvo namuose, turi ten sau skirtą kambarį ar lovą, kad galėtų bet kada atvažiuoti pasisvečiuoti su nakvyne, praleisti atostogas ar pan. Kitaip tariant, kur kas svarbiau už teismo sprendimus vaikui yra galimybė išlaikyti santykius su abiem tėvais, jausti, kad po skyrybų abu tėvai ir toliau jį myli ir juo rūpinasi, kad ir kur jis gyventų. Vaikui daugiausiai žalos padaroma, kai tėvai pradeda tarpusavyje kariauti ir peštis, įsivelia į ilgus teisminius procesus ne siekdami užtikrinti vaiko gerovę, o norėdami „atkeršyti“ sutuoktiniui, patenkinti savo užgautą ego ir pan.“ – teigia psichologė Aušra Šapranauskienė.
Vaiko teisių apsaugos konvencijoje, teigiama, kad būtina atsižvelgti į tai ko nori pats vaikas, o tada kompetentinga institucija remdamasi visais turimais faktais išsiaiškina kur gyventi vaikui bus geriausia. Tačiau, turbūt visi sutiks, kad kūdikiui geriau likti su mama, nes jis nuo pat gimimo dažniausiai daugiau laiko praleidžia su ja, todėl prie jos yra prisirišęs labiau. Tokiu atveju, jam paaugus vaikas turi galimybę nuspręsti su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi toliau. Dažniausiai specialistams (vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, psichologams) neužtenka vieno pasimatymo su vaiku, kad nuspręstų ir įsitikintų su kuo vaikiui gyventi, o su kuo tik retkarčiais pasimatyti geriausia, šis darbas labai atsakingas ir atliekamas kruopščiai.
Kaip dėl tėvų skyrybų paveikiamas vaikas?
Tėvų skyrybos neigiamai paveikia ir patį vaiką, tai jiems tolygu katastrofai. Vaikas dažniausiai atsiduria didelėje stresinėje situacijoje. Ir visai nesvarbu koks vaiko amžius, todėl tinkamai su vaikui nesielgiant abiems tėvams, vaikui skyrybas išgyventi labai sunku. Vaikai užsidaro savyje, blogiau mokosi, kartais dėl tėvų skyrybų kaltina save ir panašiai. Amerikiečių psichologai yra nustatę, kad išsiskyrusių tėvų vaikiai patys sukūrę savo šeimas skiriasi dažniau. Tačiau, jei abu tėvai ir toliau rūpintųsi vaiku, o po ištuokos buvę sutuoktiniai palaikytų tarpusavio santykius, vaikui šį etapą išgyventi būtų kur kas paprasčiau. „Tėvų skyrybos vaikams beveik visada yra didelis sukrėtimas, stresas. Visos šeimos gyvenimas smarkiai pasikeičia ir prie tų permainų tenka prisitaikyti. Pakeliui vaikams gali iškilti įvairių sunkumų, klausimų, jausmų, tačiau visa tai yra išsprendžiama ir nepalieka didelių žalingų pasekmių, jei tėvai elgiasi pakankamai sąmoningai ir brandžiai, abu stengiasi suprasti vaiką ir padėti jam prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Didžiausia bėda dažniausiai yra ne pačios skyrybos, o tai, kaip tėvai elgiasi skyrybų metu ir po jų. Beje, ir prieš skyrybas. Nes gyvendami labai nedarnioje santuokoje vaikai taip pat smarkiai kenčia. Taigi, jeigu tėvai tarpusavyje prastai sutaria, jei namuose tvyro nuolatinė įtampa, jei net su specialistų pagalba sutuoktiniams nepavyksta išspręsti santykių problemų, tuomet, ko gero, mažiausiai žalinga vaikams išeitis būtų taikios tėvų skyrybos.“– pasakoja Aušra Šapranauskienė.
Kaip po skyrybų turėtų elgtis tėvai?
Jei vis tik gyvenimas taip susiklostė ir atėjo metas skirtis – būtina kuo daugiau bendrauti su vaiku. Idealiausia būtų pačiam vaikui paaiškinti kodėl buvo skiriamasi. Vaikas turi žinoti, jog abu tėvai ir toliau juo rūpinsis ir mylės. Pykčiai tarp tėvų jokiu būdu neturėtų atskirti mamos ar tėvo nuo vaiko, todėl ypač svarbu ir toliau rūpintis savo didžiausiu turtu – vaiku. „Būtų gerai, jei skirdamiesi tėvai išlaikytų pagarbą vienas kitam ir vaikų akyse neįžeidinėtų, nežemintų, nedemonstruotų paniekos ar neapykantos savo buvusiam sutuoktiniui; pasistengtų, kad vaikas neatsidurtų tarp dviejų ugnių; nebandytų sudaryti „sąjungos“ su vaiku prieš kitą sutuoktinį ir jo šeimą. Kitaip tariant, labai svarbu, kad tėvai suvoktų, jog tai jie skiriasi, o ne vaikas skiriasi su kuriuo nors iš tėvų. Vaikams vienodai svarbūs abu tėvai, todėl pasistenkime neprimesti jiems savo požiūrio ar savo jausmų sutuoktiniui. Išlaikyti pagarbą šeimoje svarbu visada, ne tik tuomet, kai skiriamės, tiesiog skiriantis dažniausiai būna labai daug priešiškumo, neigiamų jausmų vienas kitam ir kartais tenka labai stengtis, kad šie jausmai neįsivyrautų ir neužgožtų pagarbos, sveiko proto, vaiko interesų.“ – teigia psichologė.
Vaikas turi išsaugoti ryšį tiek su mama, tiek su tėvu
Paklausus psichologės Aušros Šapranauskienės, ką derėtų žinoti mamoms, kurios vedinos neapykantos neleidžia tėvams bendrauti su vaikais, moteris dar kartą patvirtina koks svarbus ryšys tarp vaiko ir abiejų jo tėvų. – „Kad jos, ko gero, kenkia savo vaikui. Kaip ir tie tėvai, kurie po skyrybų nusprendžia, kad nebėra reikalo bendrauti su savo vaikais. Galiu pakartoti, ką jau esu sakiusi, – vaikams labai svarbu išsaugoti ryšį su abiem tėvais. Nutrūkęs santykis su vienu iš tėvų palieka vaikų širdelėse skaudžių žaizdų, ir tikrai apmaudu, kai tie skauduliai atsiranda vien dėl to, kad tėvams nepavyksta numaldyti savo pačių skyrybų skausmo ir iš to kilusių neigiamų jausmų buvusiam sutuoktiniu.“
