„Po daugiau nei dvejus metus trukusios pandemijos tikėjomės geresnių laikų, atvirų sienų, pasaulinio bendradarbiavimo ir klestinčios kultūrinės diplomatijos, tačiau vietoj to Rusijos invazija atnešė annus horribilis ir mes susiduriame su daugybe naujų iššūkių visuose visuomenės lygmenyse. Tačiau mūsų bendras Europos įsipareigojimas kovoti už demokratiją ir žmogaus teises teikia vilčių. Vieną dieną karas baigsis ir tikimės, Ukraina bus nugalėtoja. Tiek iki karui pasibaigiant, tiek naujoje pokarinėje Europoje kultūros diplomatija visais lygmenimis atliks vis svarbesnį vaidmenį“, – teigė Europos kultūros parlamento (EKP) įkūrėjas ir generalinis sekretorius, ambasadorius Karl-Erik Norrman, dalyvaudamas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuotoje konferencijoje Seime.
Nauji iššūkiai kultūros diplomatijai
Lapkričio 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) kartu su Lietuvos Respublikos Seimu ir Berlyno Kultūros diplomatijos akademija organizuotoje mokslinėje konferencijoje „Kultūros diplomatijos galimybės kuriant tvarią naujojo pokario Europą“ mokslininkai, diplomatai, politikai ir kultūros atstovai diskutavo, kaip kultūros diplomatija gali paskatinti kurti tvarią demokratiją visoje Europoje, įtraukiant Ukrainą ir Rusiją pokario metu.
Pasak EKP generalinio sekretoriaus, pastaraisiais metais kultūros diplomatija tapo vis labiau pripažįstama kaip labai svarbi tarptautinių santykių dalis. Politikai, žiniasklaida ir akademinė bendruomenė vis daugiau laiko, energijos ir išteklių skiria švelniajai galiai ir kultūrinei diplomatijai. Ypač tautų, regionų ir miestų prekės ženklo kūrimui kultūrinės diplomatijos priemonėmis.
„Džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie naujų ambicingų VDU planų kultūrinės diplomatijos srityje. Tačiau ironiška, kad kai tuo pačiu metu susiduriame su tarptautiniu švelniosios galios pakilimu, Rusijos prezidentas nusprendė panaudoti kietąją galią įgyvendindamas absurdišką siekį atkurti praeities imperiją. Mes nežinome, kaip pasaulis atrodys po penkerių ar dešimties metų, tačiau atrodo aišku, kad kuriam laikui tarptautinės žaidimo taisyklės pasikeitė. Tai taip pat tapo iššūkiu kultūros diplomatijai“, – sakė Karl-Erik Norrman.
Kultūros diplomatija – ES plėtros pagrindas
Pasak jo, teoriškai tam tikra kultūrinė diplomatija turėtų būti įmanoma net ir tarp priešų, kad ir karo metu – juk kultūrinė diplomatija turėtų skatinti taiką. Tačiau Rusijos prezidentas peržengė per daug raudonų linijų: „Jei įsibrovėlis patenka į namus, sunaikina virtuvę ir nužudo šeimos vaikus negalite reikalauti, kad vaikų tėvai pasikviestų jį vakarienei ar pasiklausyti muzikos kartu.“
Anot EKP generalinio sekretoriaus, kai Rusijos invazija iliustruoja kultūrinės diplomatijos ribas oficialiu lygmeniu, tuo pačiu metu tūkstančiai opozicinės Rusijos menininkų ir intelektualų, įskaitant EKP narius, persikėlė į užsienį, į demokratines šalis ir gali pasiūlyti kitą kultūros diplomatijos formą neoficialiu lygmeniu: „Žmogaus teisių propagavimas, įskaitant paramą persekiojamoms opozicinėms grupėms yra svarbus kultūrinės diplomatijos tikslas“.
Pasak Karl-Erik Norrman, Europa kasdien demonstruoja solidarumą su Ukraina užtikrinant karinę, ekonominę paramą, milijonų pabėgėlių priėmimą ir daugybę solidarumo koncertų, parodų ir kitų kultūros diplomatijos renginių. Taip pat – pasiryžimą remti Ukrainos atstatymą po karo.
„Vertybės, kurios skatina kultūros diplomatiją, turėtų būti būsimos Europos Sąjungos plėtros pagrindas. Intensyvesni mainai menų, universitetų bendradarbiavime, sporto, gastronomijos, kultūrinio turizmo ir daugelyje kitų kultūros diplomatijos sričių palengvins šį procesą“, – teigė EKP įkūrėjas.
Lietuviai – netiesioginiai Ukrainos ambasadoriai
Mokslinės konferencijos globėja Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikinimo kalboje taip pat pabrėžė, kad šiemet kultūrinis bendradarbiavimas, turėti santykiai ir nusistovėjusios normos daugeliu atžvilgiu pasikeitė ne vienoje srityje.
„Karas Europoje verčia mus naujai pažvelgti į regis, jau nusistovėjusius dalykus, vertinti naujas aplinkybes. <…> Pagalba Ukrainai ugdo visiškai kitokį bendradarbiavimą. Padėdami suartėjame taip, kaip gali suartinti tik karas. Nors šis kontekstas yra labai sukrečiantis, bet jis kuria naujas galimybes. Neretai ir mes, lietuviai, tampame netiesioginiais Ukrainos ambasadoriais, ginančiais šios šalies interesus tarptautinėje bendruomenėje. Kultūros srityje taip pat“, – sakė Seimo Pirmininkė.
Anot jos, kultūros diplomatijos esminis iššūkis – išsaugant principus, pamatines vertybes užtikrinti nacionalinius interesus ir garantuoti sklandų, efektyvų, tarptautinį bendradarbiavimą įvairialypiame, kintančiame pasaulyje. O kadangi toks uždavinys nėra trivialus, kultūros diplomatija, kuriai skirta ši mokslinė diskusija, labai prisideda ieškant optimalių sprendimų.
„Liberali demokratija neįsivaizduojama be diskusijų, be nuomonių raiškos, kuri prisideda prie sukūrimo viešosios erdvės, užtikrinančios bendrąjį visuomenės interesą. Kaip sakė neseniai pasibaigusio G20 susitikimo Balyje kuluaruose Kanados premjeras Justinas Trudeau, atremdamas Kinijos komunistų partijos vadovo Xi Jinping priekaištus, esą jų apsikeitimas nuomonėmis nebuvo nuslėptas nuo žiniasklaidos, „mes Kanadoje tikime laisva diskusija“. Mes Lietuvoje taip pat tikime laisva diskusija ir jos kuriama verte visuomenei“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Kultūra leidžia diskutuoti visomis temomis
VDU rektorius prof. Juozas Augutis konferencijoje akcentavo ne tik kultūros diplomatijos švelniąją galią ieškant dialogų konfliktų metu, bet ir jos galimybes kuriant tarptautinius santykius ir garsinant Lietuvos vardą.
„Šiemet minėjome Lietuvos universiteto šimtmetį. 1922 metais įkurtos pirmosios šalyje lietuviškos aukštosios mokyklos iniciatoriai, pasinaudodami kultūros diplomatija į niekam nežinomą provincialų Kauną sugebėjo prikviesti talentingų Europos intelektualų. Žinoma, taip Europos žemėlapyje išryškindami ir Lietuvos vardą. Praėjus šimtui metų, 2022-aisiais Kaunas ir vėl atsidūrė Europos dėmesio centre. Europos kultūros sostinės vardas įgalino ne vieną tarpkultūrinį dialogą, kuriame buvo kalbama ne tik apie meną – kultūra leido diskutuoti politinėmis, socialinėmis, filosofinėmis temomis, buvo kuriami nauji ryšiai ir ieškoma naujų bendradarbiavimo galimybių”, – teigė VDU rektorius.
Pasak jo, menininkai, kultūros operatoriai ir mokslininkai dirba dažnai nematomą, tačiau be jokios abejonės valstybei svarbų diplomatinį darbą. Tad tokia konferencija – išskirtinė galimybė mokslininkams, akademikams, kultūros operatoriams, diplomatams ir politikams išgirsti vieni kitų patirtis ir tęsti darbus kuriant vieningą ir tvarią Europą.
Mokslinėje konferencijoje „Kultūros diplomatijos galimybės kuriant tvarią naujojo pokario Europą“ dalyvavo kultūros atašė, ambasadoriai ir mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių: Europos kultūros parlamento generalinis sekretorius Karl-Erik Norrman, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius, buvęs LR Kultūros ministras ir Lietuvos ambasadorius prie UNESCO dr. Arūnas Gelūnas, Kultūros diplomatijos akademijos Berlyne direktorius Mark C. Donfried, Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje trečioji sekretorė Lesia Rozhak, Lietuvos Respublikos Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė bei VDU mokslininkai: prof. dr. Gintautas Mažeikis, dr. Emilija Pundziūtė-Gallois ir kiti.
