Drovus ir paslapčių turintis menininkas Grant Vudas yra laikomas vienu iš keisčiausiu bei niūriausiu Amerikos tapytoju istorijoje. Šis menininkas užfiksavo savo paveiksluose „Depresijos erą“, nors šie, iš pirmo žvilgsnio, ryškūs ir spalvingi, tačiau pažvelgus į juos kiek įdėmiau, jie slepia menininko praeities šešėlį ir atskleidžia visų žmonių, kurie gyveno tuo laikotarpiu, gyvenimus.
Jis gimė 1891m. mažame Ajovos miestelyje, ūkininkų šeimoje, todėl iš arti matė miestelėnų ūkinį gyvenimą, kurį vėliau ir perteikė savo nutapytuose paveiksluose. Tačiau šio menininko paveikslai visada sukeldavo niūrias, sunkiai paaiškinamas emocijas. Žmonės šiuose paveiksluose buvo vaizduojami visada nelaimingi, susimąstę, lyg bijantys kažko. Galbūt, jog pats menininkas gyveno gana sudėtingą gyvenimą. G. Vudas nuo pat mažens pasižymėjo dideliu drovumu dėl to, kad berniuko tėvas buvo itin griežtas. Viską, ką berniukas įsivaizduodavo, ką sukurdavo ar net, kuo norėdavo tapti – tėvas niekada neleisdavo ir stengdavosi jo potencialus užgožti sunkiais ūkiniais darbais.
Atsikvėpimą ir ramybę jis atrasdavo gamtos prieglobstyje. Dėl šios priežasties jo nutapyti kraštovaizdžiai yra gana išraiškingi, pilni ryškių spalvų, kurios alsuoja grožiu, tyrumu bei ramumu. Net po tėvo mirties G. Vudo charakteris nepasikeitė, o net dar labiau sustiprėjo, matyt, dėl to, kad stengėsi paslėpti nuo visuomenės savo homoseksualumą. Toks gyvenimas menininką pavertė dvilypiu: viduje jis tiek visko troško, tiek visko norėjo, o išorėje jis nieko negalėjo padaryti, nes buvo per daug nedrąsus. Tas permainingas emocijas galima pastebėti ir jo darbuose, kur dangaus peizažas atrodo besikeičiantis iš spalvingo ir gražaus į pilkšvai niūrų, lyg bylotų apie artėjančias permainas.
Vienas žymiausių G. Vudo paveikslų buvo sukurtas 1930 m. pavadinimu „Amerikietiška gotika“. Iš pirmo žvilgsnio tai paprastas ūkininko ir jo žmonos portretas. Tačiau, kaip ir visi šio dailininko paveikslai, turi užslėptų minčių. Nepaisant ryškios, įvairiaspalvės paletės, kuri turėtų piešiniui suteikti geras emocijas, perteikia šaltumo ir niūrumo pojūčius dėl ten vaizduojamų žmonių. Šiame kūrinyje G. Vudas nutapė vidutinė JAV vidurio-vakarų fermerių šeimą, kuri atrodo rūsti, puritoniška bei gana konservatyvi.
Akivaizdu, kad tarp šių žmonių nėra jokios jausmų užuomazgos. Vyras, laikantis šakę rankoje, atrodo piktas ir grėsmingas, o moteris, žvelgdama į tolį, perteikia baimes emociją. Šis paveikslas puikiai parodė didžiulį skirtumą tarp JAV mažų miestelių ir didžiųjų Amerikos bei kitų Europos miestų gyventojų kasdienybę ir ten vyraujančias nuotaikas. Po paveikslo pristatymo vykusio Čikagos parodoje, menininkas sulaukė pasipiktinimų antplūdžio iš Ajovos gyventojų.
Tačiau G. Vudas nesiekė pavaizduoti negailestingus ir žiaurius žmones šiame kūrinyje, tiesiog važiuodamas pro gimtąjį miestelį menininkas netikėtai pamatė namą, kurį panoro nutapyti. Kiek vėliau jis galvojo, kas tiktų prie šio namo ir nutapė šalia jo stovinčius vyra bei moterį, kurie iš tikrųjų buvo ne vyras ir žmona, kaip dauguma manė, o dailininko sesuo ir jo asmeninis dantistas. Menininkas nors nenorėjo įžeisti šių, jam pažįstamų, žmonių ir, žinoma, to miestelio gyventojų, tačiau vėliau šį kūrinį dauguma ėmė vadinti užsidariusių ir provincialių amerikiečių parodija.
Nepaisant visų negandų ir dviprasmiškų jausmų, šio menininko kūriniai buvo pripažinti ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Pasak kitų menininkų šie G. Vudo keisti darbai beveik šimtmetį patraukė žiūrovo dėmesį dėl to, kad menininkas užfiksavo šių laikų aktualias temas už vaizduojamo gražaus gyvenimo slypi visiškai kitoks, kupinas nerimo bei baimės.
Taip pat skaitykite: Intelektualus pasaulis drobėje – Rene Magrito
