Pexels.com archyvo nuotr.

Tai sužinojo JAV idėjų laboratorija „Rhodium Group“. Remiantis nauju tyrimu, Kinijos metinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pirmą kartą viršija bendrą visų išsivysčiusių šalių išmetamų teršalų kiekį. Palygindama su ES šalimis, JAV ir kitomis pramoninių šalių organizacijos OECD narėmis, JAV mokslinių tyrimų laboratorija „Rhodium Group“ taip pat apskaičiavo, kad daugiausia gyventojų turinti šalis 2019 m. sudarė 27 procentus viso pasaulio CO2 ekvivalento (CO2e) kiekio. Tai yra gerokai daugiau nei antroje vietoje esanti JAV su 11 procentų. Remiantis skaičiavimais, Indija pirmą kartą pakilo į trečią vietą su 6,6 proc.

Daugiau nei 14 gigatonų

CO2 ekvivalentai yra matavimo vienetas, naudojamas standartizuoti skirtingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios nevienodai prisideda prie šiltnamio efekto ir išlieka atmosferoje skirtingą laiką, poveikį klimatui. Pagal šį tyrimą, Kinijos išmetamos dujos 2019 m. pirmą kartą viršijo 14 gigatonų CO2e. Nuo 1990 m. jie patrigubėjo. Per pastarąjį dešimtmetį jų padaugėjo 25 proc.

2019 m. pasaulinis išmetamų teršalų kiekis padidėjo iki 52 tonų CO2 ekvivalentų – 11,4 proc. per pastarąjį dešimtmetį, kaip parodė skaičiavimai. Kinijos išmetamų teršalų kiekis, tenkantis maždaug 1,4 milijardo žmonių, siekia 10,1 tonos, todėl yra šiek tiek mažesnis nei EBPO 10,5 tonos lygis – žymiai mažesnis nei JAV, kuris, kaip skaičiuojama, yra 17,6 tonos vienam gyventojui, o tai daug labiau prisideda prie globalinio atšilimo.

Pexels.com archyvo nuotr.

Tikėtina, kad procentas vienam gyventojui Kinijoje padidės 2020 m., nes šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija padidėjo maždaug 1,7 proc., o daugumoje kitų šalių jų sumažėjo dėl pandemijos, rodo „Rhodium Group“ tyrimas. Tačiau apskritai Kinija yra „dar labai toli“, kad aplenktų istorinį industrinių šalių indėlį į šiltnamio efektą nuo 1750 m. Anglies dioksidas atmosferoje tvyro šimtus metų. Visuotinis atšilimas yra ilgai kauptų ir dabartinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų rezultatas.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos turi ilgą istoriją

Spartus pramonės augimas ir didelių kiekių anglies naudojimas Kinijos energijos rūšių derinyje yra laikomi pagrindinėmis išmetamo anglies dioksido kiekio padidėjimo priežastimis. Pekinas, būdamas didžiausiu anglies vartotoju pasaulyje, pažadėjo dėti kuo daugiau pastangų klimato apsaugos srityje. Virtualiame klimato aukščiausiojo lygio susitikime JAV prezidento Joe Bideno kvietimu Kinijos valstijos ir partijos lyderis Xi Jinpingas prieš dvi savaites pažadėjo iš pradžių „griežtai apriboti“ anglies vartojimo padidėjimą iki 2025 m., o vėliau iki 2030 m.

Kinijos prezidentas taip pat pakartojo savo pažadą, kad jo šalis stengsis iki 2030 m. pasiekti mažesnį anglies dvideginio išmetimą ir iki 2060 m. – anglies neutralumą. Tai reiškia, kad neišmetamas anglies dioksidas arba visiškai kompensuojamas išmetamas CO2 kiekis. Kinija energijos tiekimą maždaug 60 proc. grindžia anglimi.

Pexels.com archyvo nuotr.

Netikėtai didelis eksporto augimas

Beveik tuo pačiu metu, kai buvo atliktas JAV mokslinių tyrimų centro tyrimas, tapo žinoma, kad Kinijos užsienio prekyba balandžio mėnesį netikėtai išaugo 32,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Apie tai pranešė Liaudies Respublikos muitinė Pekine. Ekspertai tikėjosi, kad eksportas šiek tiek susilpnės. Importas taip pat labai padidėjo – 43,1 proc.

Didelius augimo rodiklius iš dalies galima paaiškinti mažu augimu praėjusiais metais, kai Kinijos ekonomika smarkiai žlugo dėl koronaviruso protrūkio. Ekspertai taip pat mato didėjančias žaliavų kainas, atsigaunančią vidaus paklausą ir stipresnę Kinijos valiutą.

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: