Praeitą savaitę vykusiame Kinijos komunistų partijos didžiajame kasmetiniame susitikime Xi Jinpingas patvirtintino rezoliuciją dėl visos partijos istorijos „didžiųjų pasiekimų“. Tik Mao Zedongas ir Dengas Xiaopingas prieš jį išdrįso tokiu būdu perrašyti šalies politinę istoriją. Tai – iniciatyva, leisianti Xi Jinpingui užtikrinti savo trečią kadenciją.
Posėdyje, kuriame susirenko 300 svarbiausių Kinijos komunistų partijos komiteto narių, ši rezoliucija buvo pagrindinis dėmesio objektas.
Sekant Mao ir Dengo Xiaopingo pėdomis
Tai nepaprastai svarbus dokumentas, nes tai bus tik trečias kartas per 100 metų partijos istoriją, kai Kinijos lyderis leido sau paskelbti tokią rezoliuciją.
Iki Xi Jinpingo, istorinio perrašymo keliu žengė tik Mao Zedongas ir Dengas Xiaopingas. 1945 m. komunistinės Kinijos įkūrėjas panaudojo istorinės rezoliucijos ginklą, taip kritikuodamas savo oponentų, kuriuos jis, be to, buvo suėmęs, praeities veiksmus ir įtvirtintų savo absoliučią valdžią partijos atžvilgiu.
Beveik po keturiasdešimties metų, 1981 m., Dengas Xiaopingas išdrįso kritikuoti 1965–1976 m. Mao Zedongo vadovaujamą kultūrinę revoliuciją, padėdamas pamatus savo politinėms ir ekonominėms reformoms.
Todėl jų istorinės doktrinos paliko didelę žymę Kinijos politiniame ir socialiniame paveiksle.
Nenuostabu, kad Xi Jinpingas nusprendė ištraukti tą patį istorinį ginklą. Pirmiausia, tai jo naujas būdas sekti dviejų žymiausių savo pirmtakų pėdomis, ką jis, iš tiesų, jau padarė per Komunistų partijos 100-mečio minėjimą 2021 m. liepos mėnesį, taip pat per 19-ąjį partijos suvažiavimą 2017 m., kai jo „idėjos“ buvo įtrauktos į partijos įstatus greta Mao Zedongo ir Dengo Xiaopingo.
Tai tapo Kinijos prezidento manija. Jis nori sukurti savotišką Šventąją Kinijos lyderių Trejybę, kuri leistų jam užmegzti ideologinį ryšį tarp savęs ir kitų dviejų didelių politinių veikėjų komunistinės Kinijos istorijoje. Pirmoji politinė era – Mao Zedongo revoliucija, antroji era – atliepianti Dengo Xiaopingo reformas, ir Jinpingas įkūnytų trečiąją, valdžios įtvirtinimo erą.
Istorijos pamokos asmeninėms ambicijoms
Tačiau kalbama ne tik apie savo vietos politinėje šalies istorijoje įtvirtinimą Ši rezoliucija taip pat turėtų būti naudinga Xi Jinpingui, pirmiausia, suteikdama teisėtumą jo siekiui dirbti trečią kadenciją.
Tai, iš tiesų, yra vienas iš politiškai opiausių klausimų Kinijoje. Tikimasi, kad Xi Jinpingas paprašys 2022 m. partijos kongreso leisti jam toliau vadovauti šaliai ilgiau nei dvi penkerių metų kadencijas.
Vienas iš svarbiausių 1981 m. nutarimo punktų buvo apriboti kadencijų skaičių, užkertant kelią kito lyderio asmenybės kulto vystymuisi, panašų į tą, kurį sukūrė Mao Zedongas. Dengo Xiaopingo nuomone, kolektyvinis valdžios įgyvendinimas buvo labai svarbus.
Xi Jinpingui ši situacija: tikras ideologinis galvosūkis. Tiesą sakant, sunku pagirti savo žymaus pirmtako nuopelnus, tuo metu prieštaraujant jo mokymui ir kandidatuojant trečiai kadencijai.
Ši rezoliucija turėtų būti ir galimybė Kinijos prezidentui savo naujai politinei ideologijai – „bendrai gerovei“ – suteikti tam tikrą istorinę logiką. Siekdamas šio tikslo, Xi Jinpingas turės ne tik perrašyti ar interpretuoti istoriją, bet ir revizionizmą. Visa naujausia Kinijos ekonomikos istorija sukasi apie ekonomikos augimą bet kokia kaina, net jei tai reiškia didėjančią nelygybę.
Tai visiškai priešinga „bendros gerovės“ sąvokai, kuri grindžiama labiau kontroliuojamu augimu ir teisingesniu turto pasidalijimu. Istorine rezoliucija siekiama parodyti, kad partija visada turėjo bendrą gerovę kaip prioritetą, sudaryti įspūdį, jog Xi Jinpingas yra Kinijos politinės istorijos tęstinumo dalis.
Galiausiai, ši istorinė trečioji rezoliucija taip pat turi tapti skydu nuo to, ką Xi Jinpingas suvokia kaip vieną iš pagrindinių kylančių grėsmių partijai: „istorinį nihilizmą“. Tai būtų kelių Kinijos komunistų partijos istorijos versijų priėmimo klausimas. Xi Jinpingo istorija, pagal jį, turi būti standartas ateinantiems metams, nuo kurio negalima nukrypti.
