Praėjus vos mėnesiui po trečiosios penkerių metų kadencijos Kinijos vadovo poste, Xi Jinpingas susiduria su visuomenės pykčio banga dėl savo „nulinės COVID“ politikos.
Praėjus vos mėnesiui po to, kai suteikė sau naujus įgaliojimus kaip potencialus Kinijos vadovas iki gyvos galvos, Xi Jinpingas susiduria su dešimtmečius nematyta visuomenės pykčio banga, kurią sukėlė jo „nulinio COVID“ strategija, netrukus pradėsianti veikti ketvirtus metus.
Savaitgalį Šanchajaus ir Pekino miestuose į gatves išėjo demonstrantai, kurie kritikavo šią politiką, grūmėsi su policija ir net ragino Xi atsistatydinti. Protestavo ir kai kurių universitetų studentai.
Plačiai paplitusios demonstracijos neturi precedento nuo tada, kai 1989 m. kariuomenė numalšino studentų demokratinį judėjimą Pekino Tiananmenio aikštėje.
Daugumai protestuotojų pyktį kėlė apribojimai, dėl kurių šeimos mėnesiams gali būti uždarytos namuose ir kurie buvo kritikuojami kaip nepagrįsti moksliški ir neveiksmingi. Kai kurie skundėsi, kad sistema neatsižvelgia į jų poreikius.
Šauksmai, reikalaujantys Xi atsistatydinimo ir 73 metus Kiniją valdžiusios Komunistų partijos pabaigos, gali būti laikomi maištu, už kurį baudžiama kalėjimu.
Reaguodama į tai, policija Šanchajuje demonstrantams išvaikyti panaudojo pipirines dujas, o dešimtys žmonių buvo sulaikyti per policijos reidus ir išvežti policijos mikroautobusais ir autobusais. Didžiulis Kinijos vidaus saugumo aparatas taip pat garsėja tuo, kad nustato asmenis, kuriuos laiko viešosios tvarkos drumstėjais, ir suima juos vėliau, kai mažai kas juos stebi.
Daugiau protestų galimybė neaiški. Vyriausybės cenzoriai iš interneto ištrynė juos remiančius vaizdo įrašus ir žinutes. Analitikai teigia, kad, jei nekils nesklandumų Komunistų partija turėtų sugebėti suvaldyti nesutarimus.
Iš pradžių buvo pritarta Kinijos griežtoms priemonėms, nes jos padeda sumažinti mirčių skaičių, kai kitose šalyse kilo niokojančios infekcijų bangos, tačiau pastarosiomis savaitėmis šis sutarimas ėmė braškėti.
Valdančioji partija teigia, kad kovos su koronavirusu priemonės turi būti „tikslingos ir griežtos“ ir kuo mažiau trikdyti žmonių gyvenimą, tačiau vietos pareigūnams grasinama prarasti darbą arba taikyti kitas bausmes, jei kiltų protrūkis. Į tai jie reagavo nustatydami karantiną ir kitus apribojimus, kurie, pasak protestuotojų, viršija centrinės valdžios leidžiamą lygį.
Xi nerinkta vyriausybė neatrodo pernelyg susirūpinusi dėl šios politikos sukeliamų sunkumų. Šį pavasarį milijonams Šanchajaus gyventojų buvo paskelbta griežta izoliacija, dėl kurios trūko maisto, buvo apribota galimybė gauti medicininę pagalbą ir kilo ekonominių sunkumų. Nepaisant to, spalio mėn. miesto partijos sekretorius, Xi lojalistas, buvo paskirtas į Komunistų partijos Nr. 2 postą.
Partija jau seniai taiko priežiūros ir kelionių apribojimus mažumoms, įskaitant tibetiečius ir musulmonų grupes, pavyzdžiui, uigūrus, kurių daugiau kaip 1 mln. buvo sulaikyti stovyklose, kur jie verčiami atsisakyti savo tradicinės kultūros ir religijos bei prisiekti ištikimybę Xi.
Tačiau šio savaitgalio protestuose dalyvavo daug išsilavinusių miestų viduriniosios klasės atstovų, priklausančių etninei hanų daugumai. Valdančioji partija tikisi, kad ši grupė laikysis nerašyto susitarimo po Tiananmenio sutiks su autokratiniu valdymu mainais į geresnę gyvenimo kokybę.
Dabar atrodo, kad šis senas susitarimas baigėsi, nes partija stiprina kontrolę ekonomikos sąskaita, – sakė Hung Ho-fung iš Johnso Hopkinso universiteto.
Norint, kad tai peraugtų į 1989 m. protestų mastą, reikėtų aiškių nesutarimų vadovybėje, kuriuos būtų galima panaudoti permainoms, sakė Hungas.
Kinija šiuo metu yra vienintelė didelė šalis, vis dar bandanti sustabdyti viruso, kuris pirmą kartą buvo aptiktas centriniame Vuchano mieste 2019 m. pabaigoje, plitimą.
Paprastai palankiai nusiteikęs Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas „nulinį COVID“ pavadino netvariu. Pekinas atmetė jo pastabas kaip neatsakingas, tačiau visuomenės pritarimas apribojimams išseko.
Žmonės, kurie kai kuriose vietovėse laikomi karantine namuose, sako, kad jiems trūksta maisto ir vaistų. Valdančioji partija pyksta dėl dviejų vaikų, kurių tėvai teigė, kad antivirusinė kontrolė trukdė gauti skubią medicinos pagalbą, mirties.
Protestai kilo po to, kai ketvirtadienį Urumčio mieste šiaurės vakaruose, kur kai kurie gyventojai jau keturis mėnesius yra uždaryti savo namuose, kilus gaisrui žuvo mažiausiai 10 žmonių. Dėl to internete pasipylė pikti klausimai, ar ugniagesiams arba žmonėms, bandantiems pabėgti, kelią užkirto užrakintos durys arba kiti panduso apribojimai.
Tačiau Xi, aršus nacionalistas, taip politizavo šį klausimą, kad „nulinio COVID“ politikos nutraukimas gali būti laikomas jo reputacijos ir autoriteto praradimu.
