Vienišumo jausmas turbūt yra visiems pažįstamas. Vieniems tai baisi būsena, kurios visaip bando išvengti, o kitiems – ramybės oazė, kurioje jie jaučiasi komfortiškai. Tačiau kiekviena gyvybės forma, kad ir kokia ji bebūtų, trokšta bent lašelio meilės. Taip ir šioje istorijoje, pagrindinė veikėja, būdama intravertė, vis tiek nori pajusti meilę. Tačiau jos meilė yra kitokia, truputi iškrypusi, dominuojanti ir skirta ne jos vertam vyrui.
,,Pianistė“ (angl. The Piano Teacher, 2001) – tai pracūziškas psichologinis trileris, pastatytas pagal romaną tuo pačiu pavadinimu, kurį sukūrė austrų kilmės rašytoja E. Jelinek dar 1983 m. Šią juosta režisavo ir jai parašė scenarijų taip pat austrų kilmės režisierius M. Haneke, dar geriau žinomas iš filmų ,,Pakvaišę žaidimai“ (1997), ,,Paslėpta“ (2005), ,,Baltasis kaspinas“ (2009) ir ,,Meilė“ (2012).
Šis režisierius mėgsta savo filmuose nagrinėti įvairias socialinės, psichologines problemas. Ne išimtis ir ši juosta. Kūrėją sužavėjo istorija, kuri yra sudėtingai paaiškinama, bet tuo pačiu ir svarbi, tampriai susijusi su žmonių santykiais, kurie yra mūsų gyvenimo pagrindas. Ši istorija yra savotiška, keista, neišnaudota, dėl šių priežasčių jis ryžosi statyti šį filmą. Originali šio filmo kalba yra prancūzų.
Erika Kohut (akt. I. Huppert) – keturiasdešimtmetė fortepijono mokytoja, neištekėjusi, be vaikų, gyvenanti viename bute su mama ir netgi mieganti su ja vienoje lovoje. Ši istorija suksis aplink ją. Ji moko vaikus fortepijono paslapčių Vienos muzikos konservatorijoje, yra gerbiama dėstytoja, reikli, disciplinuota, siekianti tobulumo. Visą gyvenimą paaukojusi dėl muzikos. Tačiau, kad ir kokia gera pedagogė ji būtų, jos asmeninis gyvenimas yra pilkas ir neįdomus. Taip pat ji turi ir psichologinių sutrikimų, dėl kurių save žaloja, yra linkusi į sadomasochistinį fetišą, tačiau niekada pati juo neužsiima, tik stebi tai pornografiniuose filmuose. Tačiau viskas pasikeičia, kai ji sutinka Valteri (akt. B. Magimel), talentingą jaunuolį, kuris pradeda rodyti dėmesį, išreiškia susižavėjimą jos gebėjimams groti ir klasikinės muzikos skoniui. Jam įstojus į konservatoriją, studijuojant pas Eriką, jiedu praleidžia vis daugiau laiko kartu. Valteris nori turėti imtymesnius santykius su Erika, tačiau ji leidžia jam suprasti, jog normalių santykių jie neturės.
Šių dviejų žmonių meilės istorija gali jus sutrikdyti, pasirodyti nepatogi ir nepriimtina, tačiau meilės formų yra begalė ir tik patys nusprendžiame, kokią propaguosime.
Režisierius M. Heneke ne viename interviu yra išreiškęs savo susižavėjimą aktore I. Huppert, kuri ir suvaidino pagrindinį vaidmenį. Jis ją laiko viena geriausių aktorių Europoje ir režisierius manė, jog aktorė sugebės suvaidinti Erikos įvairiapusiškumą, nuo jautrios jos pusės iki šaltakraujiškos. Ir jis neklydo dėl savo pasirinkimo, nes ji gavo net 3 apdovanojimus geriausios aktorės kategorijoje Kanų festivalyje, Europos filmų apdovanojimuose ir San Francisko kritikų apdovanojimuose. Ir iš tiesų, ši nuostabi aktorė jau yra suvaidinusi daugiau nei 150 filmų. B. Magimel taip pat laimėjo apdovanojimą Kanų festivalyje geriausio aktoriaus kategorijoje. Jis šiame filme suvaidino susižavėjusį vaikiną, kurį domina vyresnė moteris. Tiesa, finale kiek nustebina jo poelgis, atrodo jog toks vaikinas niekada negalėtų nieko tokio padaryti. Bet režisierius jam turėjo kitokių planų.
Visur filme girdima muzika, o ypatingas dėmesys skiriamas Franso Šuberto (angl. Franz Schubert) fortepijonui skirtoms sonatoms. Režisierius yra muzikos mylėtojas, todėl nemaža dalis filmo buvo skirta muzikinei struktūrai sukurti. ,,Vienas iš labiausiai man patikusių šio filmo dalių buvo muzikos rinkimas. Tačiau aš turiu per didelę pagarbą muzikai, kad tiesiog ją naudočiau visuose savo filmuose, todėl ją girdite retai. Paprastai muzika yra naudojama paslėpti filmo trūkumus. Bet šiame filme muzika tampa iš esmės pagrindine dalimi. Taip pat ir romane buvo minėta, kad Erikos mėgstamiausi kompozitoriai yra F. Šubertas ir R. Šumanas (angl. Robert Schumann). Todėl buvo akivaizdu, kodėl pasirinkau jog šių dviejų kompozitorių muzika skambėtų.‘‘,- M. Heneke pasakojo viename interviu.
Meilė gali būti visokia – jeigu norite atrasti kitokia meilės forma, rekomenduoju šį filmą. Klasikinės muzikos gerbėjams taipogi turėtų patikti ši juosta, nes muzika skamba daugelyje scenų ir jos yra visur.
Taip pat skaitykite: „Elle“ – moteris, kuri apie išprievartavimą praneša prieš pat iššaunant šampaną
