Kaip manote, kur dingsta visi prekybos centruose neparduoti drabužiai? Nespėjame net pajusti kaip viena rūbų kolekcija keičią kitą. Manote, kad visi rūbai yra išparduodami? Tikrai ne. Pasibaigus didiesiems išpardavimas, likusias prekes verslininkai geriau sunaikina, nei pavyzdžiui aukotų labdaros organizacijomis. Kodėl tai vyksta?
Kasmet sunaikinami didžiuliai kiekiai visiškai naujų drabužių, kurių pirkėjai neišpirko. Žinoma, verslininkai pirmiausiai imasi gudrybės, siekiant išparduoti visą produkcija. Pasitelkiami išpardavimai, kurie vilioja didžiąja dalį pirkėjų, tačiau, koks likimas nutinka neišparduotiems drabužių?
Pavyzdžiui Didžiosios Britanijos mados prekės ženklas „Burberry“, 2017 – 2018 metais sunaikino produkcijos, kurių bendra vertė siekė 38 mln. JAV dolerių. „Burberry“ kompanija kasmet sudegina didžiulius kiekius produkcijos, kuri buvo neišpirkta. Tačiau kodėl buvo pasirinktas būdas sunaikinti produkciją, o ne geriau paaukoti neišpirktus rūbus? Pasak „Burberry“, tai yra geriausias būdas išlaikyti prekės ženklo prestižą ir paklausą. Kita priežastis kodėl populiarūs mados ženklai naikina savo produkciją- noras apsidrausti, kad produkcija nebūtų pavogta ar parduota pigiau. Taip pat užkirsti kelią prekėms patekti į šešėlinę rinką.
Pasak kompanijos atstovų, „Burberry“ gailisi tokio priimto sprendimo ir daugiau nebedegins neparduotų prekių. Prabangių prekių gamintoja „Burberry“ pasiruošusi pagerinti savo įvaizdį. Ateityje įmonė sieks neparduotas prekes perdirbti ar jas paaukoti.
Pexels.com archyvo nuotr.
Tačiau „Burberry“ kompanija nėra vienintelė kompanija, kuri neparduotą produkciją sunaikina. Dar vienas atvejis: pasaulyje žinoma bendrovė „Richemont“, kuri vadovauja prekių ženklams „Cartier“ ir „Montblanc“, per pastaruosius dvejus metus sunaikino laikrodžių, kurių vertė apie 448 mln. eurų.
Deja, ne vien aukštosios mados prekės ženklai naikina-degina produkciją. Tai daro ir vadinamieji „greitosios mados tinklai“. Pavyzdžiui mados tinklas „H&M“ teigia, kad degina neparduotas prekes, taip sukurdamas energijos mažam Švedijos miesteliui- Vesterai. Skaičiai, sudeginamų rūbų išties įspūdingi. Sudeginama apie 19 tonų drabužių, tai būtų maždaug apie 50 000 porų džinsų. „H&M“ ženklo atstovai teigia, kad drabužiai sunaikinami ypač retai. Tai vyksta tik tada, jei produkcija neatitinka saugumo reikalavimų, pavyzdžiui yra užkrėsti pelėsiu ar neatitinka cheminių medžiagų reguliavimo standartų. Tik esant tokiomis aplinkybėms rūbai, kurie negali būti parduodama klientams ar perdirbama laikantis saugumo- sunaikinama.
Pexels.com archyvo nuotr.
Tačiau aplinkosaugininkai griebiasi už galvos, matydami tokias dideles sudeginamos produkcijos statistika. Deja, iki tol kol visos įmonės imsis perdirbti naujas/nepanaudotas prekes laukia ilgas kelias.
Drabužių pasaulinės industrijos verslininkams naikinti neparduotus drabužius siekiant apsaugoti savo ženklo intelektinę nuosavybę bei prekių ženklo vertę, kol kas yra parankiausias ir mažiausiai nuostolių keliantis būdas.
Taip pat skaitykite: Dokumentinis filmas, atskleidžiantis tamsiąsias mados paslaptis
