dr. Rasa Erentaitė / KTU archyvo nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų prieš ir per pandemiją vykdytas tęstinis tyrimas atskleidė, kad ženkli dalis stipriausią mokymosi motyvaciją turėjusių I-II klasės gimnazistų per pandemiją pajuto gerokai sumenkusį norą mokytis. Tiek pirmosios, tiek antrosios pandemijos bangos metu maždaug ketvirtadalis paauglių iš labiausiai motyvuotųjų pogrupio pateko tarp vidutiniškai motyvuotų mokinių – ryškiai sumenko tiek jų noras įgyti naujų žinių ir įgūdžių, tiek siekti aukštų įvertinimų mokykloje.

Nors nedideli mokymosi motyvacijos praradimai paauglystėje yra pakankamai tipiškas reiškinys, dalis pandemijos metu užfiksuotų pokyčių nebuvo stebimi ankstesniais laikotarpiais, sako KTU mokslininkų grupės vadovė, raidos psichologijos tyrėja dr. Rasa Erentaitė.

Smuko motyvacija

Nedidelis mokymosi motyvacijos mažėjimas paauglystėje paprastai aiškinamas tuo, kad mokyklos aplinka per menkai atliepia tam tikrus paauglių psichologinius poreikius, tokius kaip siekis savarankiškai priimti sprendimus, atrasti save, tyrinėti tarpasmeninius santykius, kas, savo ruožtu, gali atitolinti paauglius nuo mokyklos. Vis dėlto pandemijos metu užfiksuotas motyvacijos mažėjimas tarp labai motyvuotų mokinių yra kiek ryškesnis nei būtų galima tikėtis. Priešpandeminiuose tęstiniuose tyrimuose tokie ryškūs pokyčiai buvo laikomi netipiškais, nebūdingais labai motyvuotiems mokiniams“, – sako dr. Rasa Erentaitė.

Mokslininkė pastebi, kad su panašiais sunkumais per pandemiją susidūrė ne tik Lietuvos paaugliai, bet ir mokiniai Suomijoje. Kiek anksčiau paskelbtas Suomijos mokslininkų tyrimas atskleidė panašią tendenciją, kad labiausiai įsitraukimas į mokymąsi suprastėjo tarp tų mokinių, kurie iki pandemijos buvo labiausiai įsitraukę į mokymąsi.

Tiesa, dalis Lietuvos gimnazistų vasaros atostogų metu atgavo aukštą motyvaciją ir po pirmosios pandemijos bangos rudenį grįžo nusiteikę vėl aktyviai mokytis. „Vis dėlto tokių buvo gerokai mažiau nei tų, kurių motyvacija ženkliai sumenko, todėl bendrai stebime nuo priešpandeminės situacijos kiek susitraukusį labiausiai motyvuotų mokinių pogrupį“, – sako mokslininkė.

Atsispindi socialinė-ekonominė aplinka

Siekdami išsiaiškinti, kurie mokiniai patyrė didžiausius motyvacijos pokyčius per pandemiją, mokslininkai įvertino mokinių socialinės-ekonominės aplinkos vaidmenį.

Už duomenų analizę atsakingas projekto tyrėjas dr. Rimantas Vosylis pastebi, kad socialinė-ekonominė aplinka ryškiai atsispindėjo mokymosi motyvacijos skirtumuose jau prieš pandemiją, o papildomo pandeminio šios aplinkos poveikio nepastebėta.

dr. R. Vosylis KTU archyvo nuotr.

Mokinių iš mažiausiai palankios aplinkos mokymosi motyvacija jau prieš pandemiją buvo žema – jiems labiau buvo būdingas žemas arba vidutiniškas noras mokytis nei palankiomis sąlygomis augantiems bendraamžiams. Pastariesiems iki pandemijos žymiai labiau buvo būdinga aukšta motyvacija tiek įgyti žinių, tiek gauti gerus pažymius mokykloje, bet per pandemiją šis pranašumas sumažėjo, nes ketvirtadalis labiausiai motyvuotųjų neteko dalies noro mokytis“, – sako dr. R. Vosylis.

Jo teigimu, iš vienos pusės, tyrimas nepatvirtino nuogąstavimų, kad per pandemiją akademiniu požiūriu labiausiai nukentėjo mokiniai iš nepalankios socialinės-ekonominės aplinkos.

Tačiau iš kitos pusės, ši grupė jau prieš pandemiją turėjo tokią silpną mokymosi motyvaciją, kad palankioje aplinkoje augantys bendraamžiai net po dviejų pandeminių mokslo metų jos tiek neprarado“, – akcentavo jis.

Riboja nepritekliai

Mokslininkų nuomone, gali būti, kad nuotolinio mokymosi laikotarpiu suteiktos papildomos galimybės labiausiai pažeidžiamiems mokiniams kasdien ateiti į mokyklą, naudotis įranga, gauti mokyklos personalo pagalbą padėjo mokiniams iš nepalankios socialinės-ekonominės aplinkos išlaikyti tam tikrą motyvacinį stabilumą sudėtingiausiu pandemijos metu.

Vis dėlto mūsų tyrimas rodo, kad kasdieniai nepritekliai net ir įprastu (ne pandemijos) metu reikšmingai apriboja dalies jaunų žmonių akademinę motyvaciją, o kartu ir jų ateities siekius bei galimybes. Su nepritekliais susiduriantiems mokiniams mokykloje svarbu turėti nuolatinį palaikymą ir papildomas galimybes, kurios leistų stiprinti mokymosi motyvaciją ir aktyviau įsitraukti į mokymąsi ne tik pandeminiais, bet ir kiekvienais mokslo metais“, – pabrėžė tyrimo vadovė R. Erentaitė.

Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba pagal Mokslininkų grupių programą (S-MIP-19-26), LMTLT. Tyrimą vykdo edukologės dr. Berita Simonaitienė ir dr. Aldona Augustinienė, psichologijos tyrėjai – dr. Rimantas Vosylis, dr. Saulė Raižienė ir dr. Rasa Erentaitė (tyrimo vadovė). Daugiau tyrimo rezultatų pateikiama adresu https://tikslulaboratorija.ktu.edu/rezultatai/.

Rekomenduojame

  • Raktažodžiai
  • KTU

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: