Ne pelno organizacijos ,,D’Avent Association“ viceprezidentė, rumunė Georgiana Cremene kasryt atvyksta į kilnojamą namelį, pavadinimu Intrarea Violoncelului. Jame iš popieriaus gamina apyrankes, iš panaudotų plastiko butelių – vazonus gėlėms, iš padangų – sėdynes. Ši veikla, kai iš nereikalingų daiktų ar atliekų rankomis gaminami pravartūs daiktai, vadinama kūrybišku perdirbimu (angl. upcycling). Georgiana savo pomėgį pavertė darbu, ir vaikus bei suaugusiuosius moko pasigaminti daiktus savo rankomis, mat tai ne tik tausoja aplinką, bet ir keičia požiūrį į vartotojiškumą.
Skatina vaikų sąmoningumą
G. Cremene pasakoja, kad kūrybiškas perdirbimas Rumunijoje tampa vis populiaresnis. Ji pati asmeniškai prie to prisideda: penktus metus veiklą vystanti ,,D’Avent Association“ aktyviai veikia kūrybiško perdirbimo srityje. Pagrindinis organizacijos tikslas – draugėn suvesti kūrėjus, specialistus, organizacijas ir pilietiškus žmones tam, kad būtų kuriamos veiklios aplinkosaugos bendruomenės miesto aplinkoje.
Organizacija dirba su maždaug 30 amatininkų ir socialinių įmonių iš Bukarešto, įtraukiant juos į konkrečius projektus, tiek savaroniškais pagrindais, tiek atlyginant už darbą. ,,Prie bendruomenės prisijungti gali kiekvienas besidomintysis kūrybišku perdirbimu“, – sako G. Cremene.
Pagrindinė organizacijos veiklos kryptis – kūrybiško perdirbimo dirbtuvės vaikams, kurių metu skatinamas sąmoningumas apie atliekų panaudojimą maloniam užsiėmimui. Vaikai smagiu būdu supažindinami su jų teise į sveiką planetą ir švarią aplinką. Menininkė sako, kad tokios dirbtuvės ypač paveikios skurdžiuose rajonuose, kuriuose vaikams trūksta veiklos ir žinių apie aplinkos tausojimą. Tokie pat užsiėmimai vyksta ir suaugusiesiems bei kitų nevyriausybinių organizacijų atstovams.
Plastikas – didžiausias priešas
,,D’Avent Association“ taip pat remia amatininkų bendruomenę ir socialines įmones, kurių gaminiai padaryti kūrybiško perdirbimo būdu: organizacija padeda didinti jų matomumą ir parduoti jų produktus kompanijoms bei kitoms organizacijoms.
G. Cremene pasakoja, kad meno žmonių komanda įvairias būdais perdaro baldus: iš senų palečių gamina suolus, iš kartono ritinių daro lentynas, iš butelių – smulkius dekoravimo aksesuarus ir net papuošalus.
Kūrėja prisimena, kad svarbiausias ir populiariausias projektas buvo bandomoji Intrarea Violoncelului namelio konstrukcija, kuri visa buvo tik iš panaudotų palečių. Pastatas tarnavo 3 metus, iki buvo patobulintas lig dabartinės erdvės.
Menininkė teigia, kad smulkūs kūrybiško perdirbimo projektai gali būti daromi su kasdienėmis atliekomis, nuo plastikinių maišelių ir butelių iki popieriaus: „Puikiai žinome, kad plastikas mūsų didžiausias priešas. Tad sudarėme platų sąrašą daiktų, kurie gali būti iš jo pagaminami“, – sako G. Cremene, pridurdama, kad dirba su įvairiomis popieriaus ir kartono rūšimis.
Idėjoms – kolegos ir internetas
G. Cremene sako, kad dirbtuvių metu, atliekas verčiant naujais gaminiais, naudojamos įvairios technikos. Jos esti skirtingos, priklausomai nuo medžiagos rūšies: ,,Raižome medieną specialiais įrankiais, naudojame dekupažo techniką stiklui ir metalui, gaminame krepšius raitydami popierių“, – patirtimi dalinasi G. Cremene.
Paklausta, iš kur semiasi idėjų, G. Cremene sako, kad paprastai idėjos gimsta iš būtinybės: ,,Būdami stipria bendruomene, esame linkę semtis įkvėpimo iš vienas kito. Be to, bet kokioms idėjoms patikimas įrankis – internetas“, – įsitikinusi menininkė.
Jos teigimu, kūrybiškas perdirbimas Rumunijoje tampa vis geriau žinomas. Tai, anot G. Cremene, veiksmingas įrankis: nevyriausybinės organizacijos atkreipia dėmesį į aplinkos problemas, įmonės šviečia darbuotojus apie socialinę atsakomybę, privačių erdvių savininkai naudoja ekologiškai pagamintus baldus ir daiktus, taip siųsdami viešą žinutę. Nereikia pamiršti ir mokyklų, kuriose vaikai mokomi apie veiksmų įtaką aplinkai.