Kinija yra pasipiktinusi po Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų rūmų pirmininkės Nensi Pelosi vizito Taivane; „Kinija tikrai imsis visų būtinų priemonių, kad ryžtingai apsaugotų savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, reaguodama į JAV pirmininko vizitą“, – sakoma pareiškime. Pelosi ir ją lydėjusi kongreso delegacija teigia, kad šis vizitas „gerbia nepajudinamą Amerikos įsipareigojimą remti gyvybingą Taivano demokratiją“.
Dar prieš tai kai Nancy Pelosi lėktuvas nusileido Taivano sostinėje Pekinas įspėjo Vašingtoną, kad jie „sumokėtų” jei aukščiausio rango pareigūnas aplankytų Taivane. Politikės nusileidimas Taipėjuje kaip reikiant supykdė Kiniją, kuri nepripažįsta Taivano kaip nepriklausomos valstijos ir teigia, kad Taivanas yra jų teritorija.
„JAV turės prisiimti atsakomybę ir sumokėti kainą už Kinijos saugumo pažeidimus”, – teigė Kinijos užsienio reikalų ministerijos korespondentė Hua Chunying per spaudos konferenciją Pekine.
Tą lemtingą dieną Kinijos karo laivai ir lėktuvai ne vieną kartą buvo priartėję prie Taiwano teritorijų, teigia šaltiniai. Keturi JAV karinių jūrų laivai, taip pat ir vienas lėktuvnešis buvo dislokuoti Taivano rytų vandenyse prieš Pelosi atvykimą. Buvo netgi spėliojama, kad Kinija gali pabandyti numušti politikės lėktuvą.
Tikriausiai kyla klausimas, kas yra ši Kinijos grasinimus Amerikai išprovokavusi išskirtinės drąsos moteris?
Kas yra Nensi Pelosi?
Nensi Patricija Pelosi 83 metų amžiaus amerikiečių politikė, užimanti Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų rūmų pirmininkės pareigas. Šias pareigas ji eina nuo 2019 metų, o pirma šių pareigų kadencija truko nuo 2007 iki 2011 metų. Nuo 1987 m. ji yra Jungtinių Valstijų atstovė, atstovaujanti Kalifornijai. Pelosi, demokratė, yra pirmoji moteris, užėmusi Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų pirmininkės pareigas.
Karjeros pradžia
Nensi Pelosi gimė 1940 metų kovo 26 dieną, Marilande, Baltimorėje. Jos tėvas buvo Demokratinis meras Tomas D’Alesandro jaunesnysis. Nuo jaunų dienų N. Pelosi buvo pratinama prie politinės virtuvės – ji tvarkė savo tėvo knygą apie žmones, kurie jam buvo skolingi už politines paslaugas. Nuo jaunų dienų dalyvaujanti ir politiniuose renginiuose – būdama 12 metų pirmą kartą sudalyvavo demokratų nacionaliniame suvažiavime.
Pelosi pasirinko politikos mokslų studijas „Trejybės“ universitete, Vašingtone, kur susipažino su savo vyru Paulu. Susituokę jie persikraustė į Niujorką. Vėliau penkių vaikų mama su savo vyru persikėlė gyventi į San Franciską, kur jos vyras dirbo bankininku, o Nensi augino vaikus ir namuose įkūrė demokratų partijos grupę. Per laiką Nensi Pelosi užsitarnavo talentingos lėšų rinkėjos reputaciją ir toliau sėkmingai kilo karjeros laiptais. 1976 metais ji dirbo Kalifornijos gubernatoriaus Džerio Bauno prezidentinėje kampanijoje, o 1981 metais tapo Kalifornijos valstijos demokratų partijos pirmininke. Šias pareigas ji užėmė iki 1983 metų ir 1984 metais tapo Nacionalinio demokratų suvažiavimo San Franciske priimančiojo komiteto pirmininke. Nuo 1985 iki 1986 metų ji užėmė demokratų senatorių kampanijos komiteto finansų pirmininkės pareigas.
Kai Nensi Pelosi buvo 47 metai ji gavo paskatą pretenduoti į Jungtinių Amerikos Valstijų postą – mirštanti politikė Sala Burton, tuo metu užimanti savo mirusio vyro postą, paragino Pelosi užimti jos vietą. Kadangi jauniausias Pelosi sūnus jau buvo išvykęs studijuoti į universitetą, moteris priėmė sprendimą to siekti ir rinkimus laimėjo nesunkiai, nes dauguma žmonių apygardoje buvo demokratai. Ji surengė 100 namų vakarėlių, įdarbino 4 000 savanorių ir per septynias savaites surinko 1 milijoną dolerių. 1988 metais ji buvo perrinkta visai kadencijai.
Nensi Pelosi kovos ir pasiekimai
Nensi Pelosi – demokratė kovojanti už tai, kas jos manymu yra geriausia piliečiams: „Laisvę kasdien saugo mūsų uniformuoti vyrai ir moterys. Turime kurti jų aukos vertą ateitį.“
Respublikonų nacionalinio komiteto pirmininkas Kenas Mehlmanas sakė, kad ji nėra nei „naujoji demokratė“, nei „senoji demokratė“, bet „priešistorinė demokratė“. Kiti respublikonai ją vadina „latentine demokrate“ dėl jos politiškai progresyvaus požiūrio į aplinką, moterų reprodukcines teises, profesines sąjungas ir kitus klausimus. Dažnai įvairiausių interviu metu politikė pabrėžia – aš turiu „storą odą“, kitų įžeidimai manęs nepaveikia.
Pelosi balsavo prieš 2006 m. Saugios tvoros įstatymą. Vėliau Pelosi paragino atsistatydinti Krašto saugumo departamento sekretorę Kirstjeną Nielsen po to, kai 2018 m. birželio mėn. apsilankė vyriausybinėje įstaigoje, kurioje laikomi nuo tėvų atskirti migrantų vaikai ir respublikonų kompromisą dėl imigracijos pavadino „sandėriu su velniu“.
Pelosi jau seniai remia LGBT teises, ir kovojo prieš aktus, apibrėžiančius santuoką, tik kaip vyro ir moters sąjungą. Kai 2008 metais Kalifornijos Aukščiausiasis Teismas panaikino valstijos draudimą tuoktis tos pačios lyties poroms, Pelosi išplatino pareiškimą, kuriame pasveikino „istorinį sprendimą“.
Pelosi palaiko marihuanos įstatymų reformą ir palaiko medicininės marihuanos vartojimą.
Politikė aktyviai siekia sustiprinti pagalbą žmonėms, kuriuos ištinka masinės katastrofos. Kai Donaldas Trumpas pasirašė nepaprastosios padėties deklaraciją dėl federalinės pagalbos, kovojant su Carr gaisru Kalifornijoje 2018 metais, politikė pasveikino su šiuo sprendimu ir pabrėžė, kad tai tik „esminis pirmas žingsnis“. Ji skatino Trumpo administraciją imtis tolimesnių veiksmų, kurie ne tik padėtų kitoms nuo gaisro nukentėjusioms vietovėms, bet ir būtų dorojamasi su problemomis dėl klimato.
Nensi Pelosi pritarė įstatymui „Joks vaikas nebus nepaliktas aktas“ („No Child Left Behind Act“), kuris nustatė testus vaikų pažangai vertinti ir to pasėkoje leido padidinti bendras galimas švietimo išlaidas. Taip pat, politikė, 1999 metais, balsavo prieš Dešimties Dievo įsakymų skelbimą viešose vietose, tame tarpe, ir mokyklose.
Nensi Pelosi palaiko moters teisę į abortą ir aktyviai kovoja už pasirinkimo laisvę: „Moteris, pasitarusi su savo gydytoju ir artimaisiais, pati priima pagrindinius sprendimus dėl savo sveikatos, o ne juos diktuoja kraštutinių dešiniųjų pažiūrų politikai“.
