Pasaulinė klimato katastrofa: laikrodis tiksi

Paskelbė: KaunoZinios.lt redakcija Data: 2018-10-12 07:00

Spausdinti | Komentarai

Filmo "Geostorm" kadras

Net trejus metus trukę moksliniai tyrimai skelbia atėjo metas paskutiniam raginimui dėl intensyviai kylančios mūsų planetos klimato temperatūros. Teigiama, jog vietoje 1.5°C ankščiau prognozuotos viršytinos normos greitu metu turėsime net 3°C. Tačiau, vis dar turime galimybę pakeisti katastrofiškas prognozes, nors tai ir atsieitų brangiai.

Atskleisti mokslininkų tyrimai ir derybos kartu su vyriausybės pareigūnais susitikime Pietų Korėjoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (toliau TKKG) dėka, atskleidė specialią ataskaitą apie 1.5°C pasaulinio klimato atšilimo poveikį. 33 puslapių tyrimų santrauka pažymi sudėtingas tyrėjų kompromisų paieškas su politikos atstovais kurių interesai sutelkti ties ekonomika ir gyvenimo standartais. Mokslininkai galbūt ir norėtų išsireikšti didžiosiomis raidėmis KVAILIAI, PRIVALOME VEIKTI DABAR, tačiau jie turi tai pasakyti faktais ir skaičiais,  teigia Kaisa Kosonen iš Greenpeace“ organizacijos, kuri kaip stebėtoja dalyvavo derybose.

Ankščiau mąstėme, jog jei šį šimtmetį galėtume išlaikyti temperatūrą žemiau 2°C, tada pokyčiai būtų valdomi, tačiau to nebepakaks. Tyrimas parodė, kad 1.5°C užsibrėžtas tikslas jau gali būti viršytas vos tik po 12 metų, 2030 m. Norint užkirsti tam kelią prireiks skubių ir didelių pokyčių iš vyriausybių ir individų, turėsime investuoti milžinišką pinigų sumą kasmet, t.y. apie 2.5% nuo viso pasaulio vidaus produkto (BVP), bet net ir tada mums vis dar reikės mašinų, medžių ir augalų, kad būtų galima surinkti CO2 iš mūsų užteršto oro.

Ataskaitoje teigiama, kad energijoje, žemės naudojime, miestuose ir pramonėje turi būti priimami spartūs ir reikšmingi pokyčiai, bet pasaulis negali pasiekti šio tikslo be kiekvienio iš mūsų pagalbos, taigi žmonės yra raginami:

  • Pirkti mažiau mėsos, pieno, sūrio ir sviesto produktų, o jų vietoje stengtis daugiau vartoti pagaminamo sezoninio maisto ir išmesti mažiau maistinių atliekų.

  • Kalbama ir apie vairavimą elektra varomais automobiliais, tačiau reikėtų vaikščioti arba naudotis dviračiais keliaujant mažais atstumais.

  • Norima, jog skrydžiai lėktuvu esant galimybei būtų keičiami į transportą traukiniais ar autobusais.

  • Vietoje verslo kelionių teikti pirmenybę vaizdo konferencijoms ir pan.

Žingsniai vedantys link 1.5°C:

  1. Iki 2030 m. pasaulinis išmetamų CO2 dujų kiekis turi sumažėti ne mažiau kaip 45%, remiantis 2010 m. duomenimis.

  2. Iki 2050 m. atsinaujinantys energijos ištekliai turi sudaryti 85% viso pasaulio elektros energijos.

  3. Energetinių augalų augimui turi būti skirta iki septynių milijonų kv. km.

  4. Pasaulinis išmetamųjų dujų kiekis lygus nuliui iki 2050 m.

Mūsų gyvenimo pokyčiai gali padaryti didelį poveikį, sakė dr. Debra Roberts, TKKG pirmininkė. Kalbame apie tai, kur mes gyvename ir dirbame, ir tai turi duoti mums paspirtį prisidedant prie šių didžiųjų pokyčių, nes kiekvienas iš mūsų būsime įtraukti į tai artimoje ateityje. Galite sakyti, kad nekontroliuojate žemės naudojimo, bet jūs galite kontroliuoti tai ką valgote, ir tai lemia žemės naudojimą. Jūs galite pasirinkti kaip keliauti miestuose, bet jei neturite galimybės naudotis viešuoju transportu, įsitikinkite, jog pasirenkate politikus kurie gali sukurti norimą rezultatą.

Pranešime taip pat teigiama, kad metinės investicijos energetikos sistemoje bus maždaug 2.4 trilijono JAV dolerių tarp 2016 m. ir 2035 m. Per trumpą laiką didelis išmetamųjų dujų kiekio sumažinimas bus brangus, bet atsieis pigiau nei mokestis už CO2 pašalinimą vėliau šį šimtmetį.

Kas atsitiks, jei mes nesiimsime jokių veiksmų? Mokslininkai sako, kad jei mes nesugebėsime išlaikyti temperatūros žemiau 1.5°C, tai įtakos reikšmingus ir pavojingus pokyčius mūsų pasaulyje. Visiškai atsisveikinsime su koraliniu rifu, pasaulinis jūros lygis pakils apie 10 cm. Tai gali atrodyti nepavojingi skaičiai, tačiau dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje susidurtų su kylančia potvynių rizika. Taip pat būtų jaučiamas didelis poveikis vandenynų temperatūrai ir jų rūgštingumui, bei gebėjimui auginti tokias maistines kultūras kaip ryžius, kukurūzus ir kviečius. Mes jau ir dabar peržiangėme pavojingą ribą esant 1°C. Šiuo metu Šiaurės ir Pietų ašigaliai sparčiai tirpsta, ilgaamžiai medžiai kurie mūsų žemėje yra išbuvę šimtus metų staiga miršta. Na, o vasara kurią ką tik patyrėme buvo anomališka, teigia Kaisa Kosonen iš Greenpeace.

Ar šis planas yra įmanomas? Mokslinės analizės kalba apie tai, jog rimtai žalingas poveikis jau nebėra tolimuose horizontuose, o atvirkščiai šiame laikotarpy, kuris yra nepatogiai arti mūsų. Taigi, negalime atidėlioti svarbiausių sprendimų. Turime pereiti nuo iškastinio kuro prie kitų alternatyvų iki šio amžiaus vidurio. Kai kurie sakys, kad tai yra beviltiškai nerealu. Nors ir pasaulinė ekonomika remiasi CO2, vėjo turbinos ir saulės baterijos kainuoja vis pigiau, o daugiau šalių ir valstijų, tokių kaip Kalifornija nustato ambicingus žemę tausojančius tikslus. Galų gale politikams teks susidurti su sunkiu pasirinkimu: įtikinti rinkėjus, kad skubiai reikalingi revoliuciniai pokyčiai arba ignoruoti ir teigti, jog mokslininkai yra neteisūs. Politikams iš tiesų reikia nedelsiant pradėti darbą. Ataskaitoje aišku, kad jei vyriausybės įvykdys tik 2030 m. Paryžiaus susitarime įtvirtintus įpareigojimus, tai nebebus pakankama, sakė profesorius Jim Skea.

Dabar akimirka kai turime nuspręsti ir pereiti prie švarios energijos, tvirto gyvenimo būdo, apsaugoti savo miškus ir gyvūnų rūšis.

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt