© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Tarp Armėnijos ir Azerbaidžano vykstantis karas, nusinešęs ne viena gyvybę, paskutiniu metu vis dažniau atkreipia pasaulio dėmesį. Tai didžiausias konfliktas tarp šių dviejų valstybių per paskutiniuosius ketverius metus. Aplink ginčijamą Kalnų Karabacho teritoriją Pietų Kaukaze tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų šių metų rugsėjo mėnesį vėl atnaujinti karo veiksmai. Rugsėjo 27 d. prasidėjusiose kovose naudojama sunkioji artilerija, tankai, raketos ir dronai. Šio karo veiksmų eskalavimas vyksta visus metus: kurstoma diplomatinė nesantaika, naudojama agresyvi retorika, o liepos mėnesį vyko kariniai veiksmai į šiaurę tarptautinės sienos tarp Armėnijos ir Azerbaidžano srityje.

Atrodo, kad kovas paskatino Azerbaidžano karinių pajėgų bandymas susigrąžinti daugybę teritorijų, kurias Karabacho kare okupavo Sovietų Sąjunga, žlugus Sovietų Sąjungai. Šimtai tūkstančių azerų buvo perkelti iš šių vietovių 1992–2004 m.

Grėsmė atsinaujino

Konfliktas, užsiplieskęs dėl Kalnų Karabacho teritorijos, nėra naujas. Kariniai veiksmai vyksta nuo 1988 metų, tačiau ilgą laiką karo grėsmė buvo išnykusi, o dabar ji vėl atsinaujino. Kalnų Karabachas prisistato kaip nepriklausomas darinys, atsiskyręs nuo Azerbaidžano (nors jo nepriklausomybės nepripažįsta jokia kita valstybė), kurį kontroliuoja etninės armenų grupės. Kadangi Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano pietvakariuose, plačiąją prasme jis laikomas Azerbaidžano dalimi.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Rusija skatina paliaubas

Rusija šiame konflikte vaidina įvairius, dažnai prieštaringus vaidmenis. Maskva teikia Armėnijai saugumo garantijas, tačiau jos netaikomos Kalnų Karabacho kovinei zonai, kuri tarptautiniu mastu pripažinta Azerbaidžano dalimi. Maskva taip pat tiekia ginklus abiem pusėms ir yra viena iš Minsko grupės, tarpininkaujančios konfliktui, pirmininkų.
Rusija pareikalavo paliaubų, tačiau ji dar nesušaukė Armėnijos ir Azerbaidžano politinių ar karinių vadovų susitikimo, taip pat Maskva nepalaiko draugiškų santykių su naujuoju Armėnijos vadovu Nikolu Pašinianu. Taigi, kol kovojama dėl ginčijamos teritorijos Kalnų Karabache ir aplink jį, Rusijos akivaizdi pagalba Armėnijai yra mažai tikėtina. Tačiau ilgesnis konfliktas su vis intensyvėjančiu Turkijos kišimusi sukeltų grėsmę Rusijos dominavimui srityje, kurią ji laiko savo privilegijuotų interesų sfera.

Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad „Armėnijos ginkluotosios pajėgos, kurios nesilaikė humanitarinių paliaubų, ne kartą bandė pulti Azerbaidžano armijos pozicijas“, tuo tarpu Armėnija teigia, jog Karabacho pajėgos numušė jų naikintuvą. Pats Azerbaidžanas šį kaltinimą pavadino ,,nesąmone“, tad galima teigti, jog ilgalaikių vaisių neduoda jokie taikūs bandymai susitarti dėl paliaubų.

Koks Turkijos vaidmuo?

Turkija tradiciškai teikė moralinę ir diplomatinę paramą savo turkų tautai ir pagrindiniam geo -strateginiam partneriui Azerbaidžanui. Po liepos susirėmimų sustiprėjo ryšiai tarp abiejų valstybių gynybos pareigūnų, o po to vyko bendros karinės pratybos.
Nuo kovų pradžios rugsėjo 27 d. Turkija pareiškė besąlygišką paramą Azerbaidžanui ir, atrodo, skolina azerbaidžaniečiams įvairias karines pajėgas. Neabejotina, kad diegiama ir labai Turkijos vertinama karinių bepiločių orlaivių technologija.
Jerevanas taip pat apkaltino Ankarą rugsėjo 29 d. numušus armėnų SU-25 lėktuvą. Šiuos kaltinimus Ankara neigia. Nors tokie teiginiai buvo pareikšti jau anksčiau ir buvo neteisingi, yra ir nepatvirtintų, tačiau vis didėjančių teiginių, kad Turkija kovai už Azerbaidžaną pasitelkė samdinius iš Sirijos.

Beje, įdomu tai, kad šiuo metu Azerbaidžanui kovoje su Armėnija aktyviai padeda Turkija, kurioje 1915 m. vykdytas armėnų tautos genocidas ir kurio metu pražuvo apie 1,5 mln. etninių armėnų. Istorikai pripažįsta armėnų genocidą kaip vieną pirmųjų genocidų šiuolaikine to žodžio prasme modernaus pasaulio istorijoje. Gal ši turkų pagalba armėnų priešams „užkoduota“ istoriškai?

Konfliktas skatina armėnų ir azirų tautinę nesantaiką

Ramilas Safarovas – azerbaidžanietis, Vengrijoje nužudęs armėną. Tuometinis leitenantas 2004-aisis metais NATO anglų kalbos kursų metu Vengrijoje kirviu nužudė miegantį armėną. Žmogžudystė sulaukė milžiniško atgarsio, ypač dėl Armėnijos ir Azerbaidžano santykių.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Teismo metu išaiškėjo, jog dėl įvykdytos žmogžudystės R. Safarovas nesigailėjo ir tai padarė būtent dėl nužudytojo tautybės. Po aštuonerių metų praleistų kalėjime Vengrijoje, 2012-aisias grįžęs į Baku Ramilas Safarovas buvo pasitiktas prezidento Ilhamo Alijevo su oficialiu atleidimu, žmogžudžiui buvo paaukštintas laipsnis ir jis net nemokamai gavo butą.

Gali kilti regioninis karas

Ankstesnis armėnų ir azerbaidžaniečių karinių pajėgų susirėmimas buvo sustabdytas po kelių dienų, tačiau dabartinių kovų intensyvumas rodo, kad šį kartą tai gali būti neįmanoma. Gyventojų teritorijos ginčijamoje Kalnų Karabacho teritorijoje pirmą kartą nuo 1990-ųjų nukentėjo nuo raketų smūgių ir bombardavimų. Taip pat nukentėjo civiliai Armėnijoje ir Azerbaidžane.

Abi kariaujančios šalys, atrodo, nusiteikusios į ilgesnį konfliktą. Azerbaidžanas atmetė derybų su Armėnija galimybę ir, skirtingai nei ankstesnėse kovose, ji turi Turkijos paramą. Pavojus yra tas, kad ilgesnio, užsitęsusio konflikto metu padidės išorinių galių kišimasis ir gali kiti regioninis karas.

Tarptautinės bendruomenės reakcija

Išskyrus Turkiją, kitos regioninės ir pasaulinės galios pareikalavo karinio knflikto užglaistymo, o Iranas, Gruzija ir Kataras pasisiūlė tarpininkauti. Rugsėjo 29 d. Jungtinių Tautų Saugumo tarybos posėdyje buvo patvirtintas pagrindinis Minsko grupės, kuriai pirmininkauja Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vaidmuo tarpininkaujant tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.

Kaip gali pakrypti įvykiai?

Sparti ir konsoliduota karinė sėkmė – arba Azerbaidžanui užgrobus reikšmingą teritoriją, arba Armėnijos pajėgoms atremiant Azerbaidžano karines operacijas – gali vesti paliaubų link, tačiau gali ir sukelti vidaus nestabilumą bet kurioje iš šių šalių.

Kuo ilgiau tos kovos tęsiasi ir (arba) jei viena šalis pralaimės užsitęsusioje kovoje, tuo didesnė tikimybė, kad Rusija ir Turkija susidurs su sunkiu pasirinkimu – ar verta dar aktyviau įsitraukti į šią kovą ir palaikyti vieną iš šalių.

Taip pat skaitykite: Turkmenistano prezidentas – „žmogus orkestras“ ar pavojingas kraugerys?

Naujienos iš interneto

Sponsored video

Taip pat skaitykite: