Turkmėnistanas – antroji labiausiai izoliuota valstybė po Šiaurės Korėjos. Šioje šalyje nėra spaudos laisvės, beveik nesilanko turistai. Keistenybių pilna ne tik pati valstybė, tačiau ir jos lyderis, ekscentrišku elgesiu pagarsėjęs Gurbangulis Berdymukhamedovas. Pono Berdymukhamedovo prezidentavimas oficialiai vadinamas galybės ir laimės era. Šalis pilna keistenybių. Pavyzdžiui, visos šalies teisėsaugos organams ir vietos patruliams duotas nurodymas reguliariai tikrinti viešųjų tualetų šiukšliadėžes ir ten radus fekalinių pėdsakų šalinimui netinkamai panaudotas laikraščių iškarpas su didžio vado Gurbangulio Berdimuhamedovo portretais imtis tyrimo bei nedelsiant nubausti kaltuosius.
Didis vadas Gurbangulis Berdimuhamedovas uždraudė palikti šalį asmenims jaunesniems kaip 40 metų. Nafta ir dujomis turtingą valstybę purto ekonominė krizė, tad pigi darbo jėga ar pusdykiai vergai pakelėse nesimėto. Lokalinė geležinė uždanga visu gražumu.
Žodis „nuosaikumas“ prezidentui svetimas
Prezidentas Berdymukhamedovas Turkmenistano prezidentų tapo 2006 metais, mirus Saparmuratui Nijazovui. Pirmasis Turkmėnistano valstybės vadovas po Sovietų Sąjungos žlugimo Nijazovas buvo pasiskelbęs „Turkmėnijos žmonių tėvu“.
Tapęs Turkmenistano lyderiu, Berdymukhamedovas pažadėjo, kad „nuosaikumas“ bus pagrindinis jo prezidentavimo principas, tačiau greitai nuvylė savo šalies gyventojų viltis, kad jis demokratizuos Turkmėnistaną arba atvers iš esmės izoliuotą, dujomis turtingą valstybę platesniam pasauliui.
Šokėjas, rašytojas, dainininkas
Gurbangulis Berdymukhamedovas viešumoje mėgsta rodytis apsirengęs sportiniais kostiumais arba havajietiškais marškinėliais. Iš jo ekscentriško elgesio galima susidaryti nuomone, jog mėgstamiausias prezidento užsiėmimas– savo ekscentrišku elgesiu stebinti tautiečius ir pasaulį. Tikras „perlas“ yra vaizdo įrašas, kuriame rodomas Berdimuhamedovas ir du jo anūkai, grojantys įvairiais instrumentais, didžėjaujantys ir šokantys. Apie jo „reikšmingus“ darbus rašo ir vietinė spauda, pavyzdžiui: „Prezidentas Gurbangulis Berdymuhamedovas pasivažinėjo dviračiu“. Šalies laikraščių pirmieji puslapiai skiriami prezidento poezijai.
Internete yra apstu vaizdinės medžiagos, iliustruojančios dėmesį mėgstančio G. Berdymukhamedavo gan savotiškus laisvalaikio praleidimo būdus: šaudymas į taikinius važiuojant dviračių, vairavimo sugebėjimų demonstravimas automobiliu ,,piešiant saulytes“ prie degančio kraterio, jau nekalbant apie jau minėtus vadovo muzikinius sugebėjimus.
Beje, prezidentas ir kelių dešimčių knygų autorius. Neseniai Turkmėnistano prezidentas parašė knygą apie dvasines tautos vertybes. Ta proga prezidentas Gurbangulis Berdymukhamedovas, jau patyręs rašytojas, pasirodė valstybinėje televizijoje, vartydamas ką tik atspausdintas knygos „Turkmėnų dvasinis pasaulis“ kopijas. Beje, jo plunksnai priklauso knygų tomai apie žirgus, vaistinius augalus, arbatą.
Meilė prabangai
Be ekscentriško elgesio, Gurbangulis Berdymukhamedovas garsėja meile prabangai bei brangiems ir gigantiškiems statiniams. Prezidentas išleido dideles vyriausybės lėšas efektingiems paminklams. Prezidento rūmai Ašchabade, statyti vadovaujant Berdymukhamedovui, yra 234 milijonų eurų (250 milijonų dolerių) vertės ir įtraukti į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip pastatas, kuriame yra daugiausia baltojo marmuro pasaulyje. 2015 m. šalies sostinėje buvo atidengta auksinė prezidento statula su jo mėgstamu arkliu.
Turkmėnistanui taip pat priklauso ir kiti rekordai – čia yra didžiausia baltuoju marmuru dengtų pastatų koncentracija, didžiausias fontanų skaičius mieste, ir, tikriausiai keisčiausias rekordas – didžiausias pasaulyje vidinis apžvalgos ratas, kurio dydis net 47,6 metrai, ir kurį pastatyti kainavo 57 milijonus eurų.
Didžiausia prezidento meilė – žirgai
Tačiau didžiausia Gurbangulio Berdymukhamedovo meilė ir aistra – žirgai. Achaltekai – viena seniausių jojamųjų arklių rūšių pasaulyje, taip pat ir Turkmėnistano šalies simbolis. Šiuos arklius prezidentas Gurbangulis ne tik dovanoja kitų valstybių vadovams, tačiau apie juos yra parašęs ne vieną knygą ir sonetą, jis uždraudė pakeisti šios veislės arklių pavadinimą, kol jis pats bus gyvas. Prezidentui priklauso net 600 šių arklių, o tai yra net 10 procentų visos jų populiacijos.
Kas slypi už marmuro ir aukso fasado?
Nors Gurbangulis Berdymukhamedovas savo valdymo Turkmenistanui laikotarpį vadina „laimės era“, šios šalie gyventojams taip neatrodo. Nors šalyje dideli gamtinių dujų ištekliai, kurie yra eksportuojami, žmonės gyvena itin vargingai. JAV valstybės departamento duomenimis, šioje autoritarinėje valstybėje vyksta savavališki areštai ir sulaikymai, net priverstiniai darbai. Tad šis prezidentas, dažnai stebinantis pasaulį savo elgesiu, yra ir pavojingas autokratas.
Kas iš tikrųjų vyksta Turkmenistane, pasauliui papasakoja „Turkmėnistano kronikos“- tai informacinis portalas, kurį įkūrė Vienoje įsikūrusi tremties grupė „Turkmėnistano žmogaus teisių iniciatyva“ (TIHR), bandanti užpildyti informacijos vakuumą apie šią šalį. Juk valstybinės žiniasklaidos priemonės nepraneša apie nuolatinį šalies maisto trūkumą ar kalėjime dingusius prezidento kritikus. Spauda šioje šalyje – prezidento populiarumo didinimo įrankis.
Neseniai „Kronikos“ paskelbė istoriją apie turkmėnų darbininkus, kaupiančius maisto produktus. Straipsnyje rašoma, kad įvairių sektorių darbuotojams, ypač dirbantiems viešajame sektoriuje, kelis mėnesius nebuvo mokami atlyginimai arba jie buvo priversti išeiti nemokami atostogų. Štai Turkmėnabado mokyklų (buvusių Chardjou) dėstytojai negavo kasmetinių atostogų ir atlyginimų už birželį ir liepą. Dujininkai taip pat negavo atlyginimų arba buvo priversti išeiti nemokamų atostogų.
Šalyje uždraudus laisvos valiutos konvertavimą, pakilo maisto kainos. Gyventojai, kurie gali sau leisti, kaupia negendančius maisto produktus, tokius kaip cukrus, augalinis aliejus, miltai.
Taigi, kol prezidentas Gurbangulis balto marmuro rūmuose groja fortepijonu ar smuiku, šios šalies piliečiai maisto prekių parduotuvėse grumiasi dėl miltų atsargų.
Taip pat skaitykite: Politinės žmogžudystės ir Kremliaus režimo vizitinė kortelė
