Pastaroji savaitė prancūzų prezidentui François Hollande buvo pragariška. Spaudos kioskuose pasirodė prancūzų blizgiojo šlamšto „Closer“ specialus numeris, skirtas slaptai Prancūzijos vadovo draugystei su aktore Julie Gayet viešinti.
„Naktis jis leidžia ne Eliziejuje, o kartu su ja“ – pagiežingai šaukė viršelis. Žurnalų egzemplioriai dingte pradingo, bet prancūzų reakcija buvo rami. „O ko tu tikiesi iš bulvarinio skaitalo?“ – sakė man jie.
Jei pasakyčiau, kad Prancūzijoje Hollande nėra mėgstamas, tai parodyčiau tik pačią ledkalnio viršūnę. Šis prezidentas – nepopuliariausias per visą šalies istoriją, o tai reiškia, kad juo pasitiki vos 26% šalies gyventojų. Hollande nemėgstamas už nelogiškus mokesčius, nesugebėjimą suvaldyti bedarbystės augimo ir tiesiog chronišką aiškios pozicijos neturėjimą. Tačiau, kad ir kaip tai neįprastai skambėtų, prancūzai politiką sugeba atskirti nuo asmeninio gyvenimo. Vienintelė faktą, paviešintą spaudoje, eskaluoja pakankamai radikalių ir ypač kvailų pažiūrų (aha, kaip netikėta) nacionalistų Front National partija. O kitiems visiškai vienodai. Privatus gyvenimas privatus turi būti visiems vienodai – ir gatvėje ant suoliuko sėdinčiam piliečiui, ir Eliziejaus rūmuose sėdinčiam prezidentui, sakė man patys prancūzai. Viešoje erdvėje švelniais keiksmažodžiais „Closer“ žurnalo kolektyvas kviečiamas taip pat atidžiai žiūrėti į protingas problemas.
Jei bent šiek tiek stebėjote šitą istoriją internete ir tarptautinėje spaudoje, galėjote pamanyti, kad istorijos paviešinimas yra didžiausia katastrofa modernioje Prancūzijoje. Taip gali atrodyti, nes žiūrėti galime tik iš savos, bet ne prancūziškos pusės. Skirtingai nei prancūziškoji, pasaulio žiniasklaida skambias antraštes kurpia jau antra savaitė – vis ieško, kokioje vietoje susitikinėdavo Hollande, ant kokio motorolerio atvažiuodavo į susitikimus, kuo užsiimdavo ir kokį šampaną gerdavo. Užuot darę šias nesąmones, prancūzai svarsto privataus žmonių ir prezidento gyvenimo vertę.
Iš užvakar vykusios Hollande spaudos konferencijos pasaulis tikėjosi baisaus ažiotažo – „kaip pasiaiškins???“. Kaip tai vyko? AFP žurnalistas paklausė „Ar tai reiškia, kad dabar turime ir pirmąją ponią, ir panelę?“. Prezidentas atsakė, kad tai jo privatus reikalas ir tuo niekas daugiau nebesidomėjo. Taip, tikrai, jokių „o ar tikrai?“, „nu bet o gal?“, „tačiau ar jūs įsitikinęs?“, „ar galėtų taip būti?“ nebuvo. Pabandykite paprognozuoti, kaip tai vyktų mūsų spaudoje.
Privatus gyvenimas yra teisė ir ji tikrai turi būti vertinama visur vienodai. Amerikiečių profesoriui, ryte kalbintam FRANCE24 žiniose, toks teisingas požiūris į šią teisę buvo stebėtinas. Jis sakė nemanęs, kad tai informacijos amžiuje gali egzistuoti. Stebėjausi ir aš, kol supratau, kaip tai turėtų būti natūralu. „Pagalvok, kaip būtų smagu, jei tavo miegamajame įtaisyčiau po stebėtoją.“ – sakė vienas prancūzas.
Originalus įrašas tinklaraštyje Kleiva.lt
