© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Kompaniją 2002 metais įkūrė Elonas Muskas – žmogus sukūręs „PayPal“ ir „Tesla Motors“. Jo tikslas – sumažinti kosminio transporto kainą ir sukurti technologijas, kurios leistų kolonizuoti Marsą. Tai skamba gana neįtikėtinai, ypač iš privačios kompanijos, tačiau jau 2006 metais ji pasirašė sutarti su NASA (JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija) dėl daugkartinės raketos-nešėjos bei kosminio laivo sukūrimo.

„SpaceX“ yra didžiausia privati kompanija gaminanti raketas-nešėjas. Taip pat šioje kompanijoje buvo sukurtas galingiausias raketinis variklis „Merlin 1D“, kuris varo abi „Falcon 1“ ir „Falcon 9“ raketas. Šis variklis yra varomas aviaciniu žibalu (kerosinu) ir skystu deguonimi. Šie varikliai buvo suprojektuoti taip, kad juos būtų galima panaudoti daug kartų, ištraukus juos iš vandens. 2014 metais šių variklių buvo pagaminta virš 100, o gaminimo apimtys tik didėjo ir nuo to laiko pagaminama po 4 tokius variklius per savaitę. Šiuo metu yra svarstoma apie naujų variklių gamyba, kurie būtų varomi skystu vandeniliu, arba metano ir skysto deguonies mišiniu. Tokios medžiagos būtų ne tik pigesnės, tačiau ir truputi padidintų galingumą.

Ne tik, kad šios raketos turi galingiausius raketinius variklius, jos yra ir pigiausiai pagaminamos. Raketų pagaminimas, pavyzdžiui „Falcon 1“, nors ir kainuoja 90 milijonų dolerių, tai yra tik ketvirtis kainos, kurią sumokėtumėte pas konkurentus. Tokio milžiniško kainų skirtumo priežastis yra ta, kad kompanija „SpaceX“ viską gaminą pati. Kompanija gaminasi pati ne tik raketinius variklius, bet ir raketos korpusus, kosmines kapsules, daugumą jutiklių, saulės elementus ir netgi kompiuterius, skirtus raketoms ir kosminiams laivams. Tai jiems leidžia iki 20 kartų sumažinti reikiamo daikto kainą.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

„Falcon 1“ 2008 metais buvo pirmoji privačios kompanijos paleista raketa, kuri pakilo į žemės orbitą ir į ją pakėlė Malaizijai priklausantį palydovą, kuris neša aukštos rezoliucijos kamerą. Ši raketa yra skirta pakelti krovinį į žemutinę Žemės orbitą (nuo 160 iki 2000 kilometrų aukščio). Ji sugebėjo pakelti 180 kilogramų svorį, o didžiausias teoriškas svoris numatomas apie 650 kilogramų. 2009 metais raketos vienas pakilimas į orbitą kainavo apie 7 milijonus dolerių. Ši raketa pagrinde buvo sukurta kaip „Falcon 9“ prototipas ir jai yra numatomi nauji skrydžiai tik 2017 metais.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

„Falcon 9“  buvo sukurta 3 skirtingos versijos. Visos jos turi po 9 „Merlin 1D“ variklius ir gali pakelti į žemutinę žemės orbitą kiek daugiau nei 13 tūkstančių kilogramų krovinį, o į geostacionarią orbitą (apie 35 tūkstančiai kilometrų virš žemės) 4.5 tūkstančių kilogramų krovinį.  Pirmoji šios raketos versiją buvo pirmoji privačios kompanijos raketa-nešėja gabenusį krovinį į TKS (Tarptautinė kosminė stotis). Ji atliko 5 sėkmingus skrydžius. Antroji, patobulinta „Falcon 9“ versija gabendama atsargų krovinį į Tarptautinę kosminę stotį patyrė nesėkmę ir praėjus 139 sekundėms po pakilimo susprogo. Trečioji raketos versija, pavadinta „Falcon 9-R“, tebėra kuriama. Ši raketos versija turėtų būti daugkartinio naudojimo. Taip pat yra numatoma raketa, pavadinimu „Falcon Heavy“, kuri teoriškai turėtų pakelti 4 kartus didesni krovinį negu „Falcon 9“ tipo raketa.

Abi raketos-nešėjos veikia dviejų pakopų metodu. Tai reiškia, kad yra dvi atskiros stadijos, kurios pakelia raketą į Žemės orbitą. Pirmoje stadijoje raketa yra pakeliama beveik į orbitinį aukštį, iki tol didžioji dauguma degalų yra sunaudojama. Kadangi degalų talpyklos yra didelės ir sudaro didelę raketos svorio dalį ji yra atskiriama ir prasideda antroji stadija. Šio stadijoje įsijungia antras variklis, kuris yra pritvirtintas prie likusios raketos dalies ir ji yra pakeliama į likusį reikiamą aukštį.  Egzistuoja ir trijų bei keturių pakopų metodai, tačiau jie nėra plačiai naudojami dėl didelės kainos ir neefektyvumo.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Be raketų nešėjų kompanija kuria ir kosminius laivus, pavadinimu „Dragon“. Pirmoji šio kosminio laivo versija yra naudojama atsargų gabenimui į TKS, tačiau jau yra kuriama antroji versija, kuri galės gabenti kosmonautų komandą, susidedančią iš 7 asmenų. Kaip ir kiti kompanijos kūriniai, šis buvo pirmasis privačios kompanijos pagamintas kosminis laivas susijungęs su kosminę stotimi, o po to ir sėkmingai nuleistas į žemę.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Tačiau pagrindinis Elono Musko tikslas – skrydžiai į Marsą. Kompanija dar 2013 metais buvo pasiūliusi NASA kosminio laivo, pavadinto „Red Dragon“, prototipą, kuris galėtų nugabenti krovinį į Marso paviršių, tačiau šis projektas nebuvo pasirinktas finansavimui. Dar sausio mėnesį Elonas Muskas teigė, kad šiais metais atskleis naują „Marso kolonijinio transporterio“ modelį, kuris skirsis nuo „Dragon“ tipo kosminio laivo. Taip pat jis teigė, kad daug ko pasimokė iš praeitų kompanijos kūrinių, ir kad tai bus visiškai naujas laivas.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: