Sparčiu tempu tobulėjančios technologijos gali būti sėkmingos tik tada, kai jos tinka rinkai ir visuomenei. Technologijų plėtra ir tempas turi didžiulį potencialą, tačiau šios galimybės atneša naujų pavojų ir atsakomybių. Diegiant technologines naujoves, reikia daugiau dėmesio skirti socialiniam kontekstui, kur jos bus pritaikytos. Tačiau norint sėkmingai įgyvendinti daugelį socialinių naujovių, būtina ir technologijų plėtra. Tampa akivaizdu, kad socialiniai ir technologiniai mokslai turi eiti kartu, o jų sinergija labiausiai atsiskleidžia technologiškuose universitetuose.
Technologijoms svarbūs ir socialiniai komponentai
Europos Sąjungos įgyvendinamoje mokslo tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ akcentuojama, kad ypač svarbu socialinius mokslus integruoti į technologijų bei gamtos mokslų studijas ir stengtis, kad šie mokslai eitų koja kojon. Šiai minčiai pritaria ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. Jelena Stankevičienė, kurios manymu, technologiniai universitetai – geriausia terpė tarpdisciplininiams ir daugiadisciplininiams moksliniams tyrimams ir studijoms, kur jungiasi inžinerijos, gamtos, socialiniai ir humanitariniai mokslai.
Robotika, internetinės technologijos jau sukėlė revoliucinius socialinius pokyčius organizacijose ir ne tik komunikacijos srityje. Panašų poveikį daro sparčiai besivystančios farmacijos ir biotechnologijos. „Anksčiau visus radikalius žmonių visuomenės pokyčius pirmiausia lėmė gamybos efektyvumo pokyčiai – nuo medžio, akmens prie garo, elektros ir gamyklos automatizavimo. Taip vyko pramonės revoliucijos. Šiandien mokslo ir technologijų pokyčiai pakeis ne tik gamybos procesus, bet ir ekonomiką, kultūrą ir pačią visuomenę. Todėl nepaprastai svarbu suprasti ir įtraukti socialinių bei humanitarinių mokslų komponentus dar tik pradedant kurti naujas technologijas. Tik taip mokslo ir technologijų plėtra pasieks savo pagrindinį tikslą – tarnauti žmonijai ir išlaikyti tvarią aplinką“, – įsitikinusi Verslo vadybos fakulteto dekanė.
Neišvengiama sinergija tarp technologijų ir socialinių žinių
Kuriant naujas technologijas, iškyla klausimas dėl jų taikymo taisyklių ir politikos. „Dabartinė situacija su COVID-19 pandemija sukėlė daug diskusijų. Taip, galime pritaikyti technologijas ir stebėti užsikrėtusių žmonių judėjimą, nustatyti jų kontaktus, bet kiek tai apriboja žmonių laisves, paviešina asmeninę informaciją. Šiuo atveju svarbu išlaikyti itin ploną ribą tarp kovos su pandemija ir žmonių laisvių bei teisių, neatsitraukiant nuo demokratijos prie autokratijos. Priimant tokius sprendimus, svarbu ne tik technologijų išmanymas, bet ir socialinių mokslų žinios“, – pastebi J. Stankevičienė.
Panaši dilema pastebima tarp IT sprendimų ir vartotojų privatumo išsaugojimo. Kyla klausimų, kaip apibrėžti vartotojų privatumą ir kaip tai turėtų būti įgyvendinta, kuriant programinę įrangą? Kokie galimi ir ar galimi kompromisai? Tai sritis, kurioje socialiniai ir technologiniai mokslai turėtų glaudžiai bendradarbiauti.
VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė pažymi, kad technologijos ar didžiųjų duomenų analitika gali pasitarnauti, formuojant viešosios politikos sprendimus. „Pakankamai sudėtinga įvertinti viešosios politikos sprendimų efektyvumą, ar iš tikrųjų priimti sprendimai veikia taip, kaip buvo numatyta, ar pastebėti pokyčiai iš tikrųjų yra politikos iniciatyvos taikymo rezultatas. Renkant ir analizuojant didžiuosius duomenis, galima tai padaryti, o tam, be socialinių mokslų, reikia ir statistikos, matematinio modeliavimo, socialinių procesų inžinerijos žinių. Pavyzdžiui, žaliosios ekonomikos tendencijos, kiek tai nulemiama aplinkosaugos politikos sprendimais, o kiek žmonių sąmoningumu, vartojimo be atliekų (angl. zero-waste) populiarėjimu visuomenėje“, – klausimą diskusijai kelia pašnekovė.
Dar sudėtingesnės diskusijos prasideda, kai kalbama apie visuomenės vertybių pokyčius. Kyla klausimas, ką visuomenė galvoja apie eutanaziją, imigraciją, vegetarizmą ir ką galvos apie šias vertybes netolimoje ateityje? Visuomenės vertybių suvokimas neabejotinai daro įtaką, kokias technologijas pasirinksime plėtoti ateičiai. Socialinių ir moralinių normų raida yra svarbus socialinių mokslų aspektas, o jo studijos turėtų vykti kartu su kiekvienos technologijos, galinčios turėti poveikį visuomenei, plėtra.
VGTU atstovės nuomone, socialiniai ir humanitariniai mokslai gali svariai prisidėti, kuriant inovacijas, tai ypač pasakytina apie didelius projektus, ženkliai pakeičiančius visuomenės raidą. Ji pabrėžia, kad kuo didesnis projektas ir numatomas techninis proveržis, tikėtinas didesnis socialinis poveikis, tuo glaudesnis turėtų būti socialinių ir technologinių mokslų bendradarbiavimas.
Socialiniai įgūdžiai buvo ir bus svarbūs
Tendencijos ir technologijų plėtra leidžia nuspėti, kad ateityje technologijos daug kur pakeis žmones. Technologiniai sprendimai leis efektyviau atlikti pasikartojančias operacijas, sumažins darbuotojų poreikį gamybos procese. Tačiau kaip niekada išliks svarbūs socialiniai gebėjimai: gebėjimas dirbti komandoje, organizuoti darbą, pristatyti idėją, gebėti susitarti, dirbti globalioje rinkoje, suprasti kitų kultūrų žmones.
„Ateityje reikės darbuotojų ne tik išmanančių technologijas ar socialinius procesus, bet ir galinčių plačiau pažvelgti į šiuos reiškinius. Galimos dvi prieigos kryptys: žinoti visuomenės poreikius ir kurti technologijas, kuriomis tuos poreikius galima išspręsti. Arba giliai išmanyti technologijas ir galvoti, kokioms problemoms spręsti jas galima pritaikyti. Išliks inžinierių poreikis, sugebančių paprastai ir suprantamai pristatyti technologijas. Nemažės ir ekonomistų, finansininkų, vadybininkų paklausa, kurie išmanytų technologijas ir sugebėtų jas pritaikyti savo veikloje. Atsižvelgdamas į rinkos diktuojamas sąlygas, VGTU rengia tokius specialistus, universitete inžinieriai studijuoja socialinių dalykų bloką, o socialinių mokslų atstovai – nagrinėja inžinerinius aspektus“, – pasakoja VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė.
Vėliausiai technologijos pakeis žmonių tarpusavio bendravimą. Tai ypač svarbu paslaugų sektoriuje, kur klientas – svarbiausiais šio proceso elementas. Todėl socialinių įgūdžių ir gebėjimų lavinimas dar ilgai išliks itin aktualūs studijų procese ir VGTU studijų programose.
Jelena Stankevičienė / Simo Bernoto nuotr.
Jeigu žiūrėtume į pasaulinę praktiką, tai stipriausi technologiniai universitetai, tokie kaip Masačusetso technologijų institutas, Stanfordo universitetas turi ir stiprias verslo mokyklas. Dekanė pažymi, kad kiekvienos technologijos sėkmė – verslo įgyvendinta idėja, o kiekvieno sėkmingo verslo pagrindas – greičiau nei konkurentų įgyvendintos verslo technologijos.
„Čia kaip kairė ir dešinė ranka, vairuojančios vairą – ir viena, ir kita turi būti stipri. Visada patariu studentams stiprinti savo stiprybes. Mūsų universitete stiprūs ir inžineriniai, ir socialiniai mokslai, ir menai. Tai akivaizdžiai parodo kasmet kylančios pozicijos tarptautiniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject“. Esu įsitikinusi, kad čia suveikia sinergijos efektas, kur vienas plius vienas yra daugiau nei du“, – teigia J. Stankevičienė.
Ji pabrėžia, kad universitetas nuolat stiprina visas mokslų sritis, todėl vis tvirčiau galėsime studentams „įdiegti technologinį geną“, užtikrinti inspiruojančią daugiadisciplininę terpę, kur gimsta inovatyviausios idėjos, kuriamos ateities technologijos, prasiveržia kūrybinis mąstymas.
