Ar čia tik man taip atrodo, ar kažkas paslaptingo, o sąmoningai piliečių daliai netgi atgrasaus, vyksta Lietuvoje? Labai norint – galima pritempti net iki sąmokslo teorijos. Bet netempkim šį kartą, geriau pagalvokim, kodėl tam tikrose politinio, visuomeninio ir privataus gyvenimo srityse vis dažniau pastebimas dievobaimingas žegnojimas(is) ir su religija nieko bendro neturinčių objektų laiminimas?
Iškart pasisakau, kad esu netikintis žmogus. Kitaip sakant, ateistė. Mano gyvenime nėra jokio dievo. Aš netikiu, kad žmogus turi sielą. Buvau pakrikštyta evangelikų-liuteronų bažnyčioje Kaune, bet kažkaip metams bėgant matyt „išsivadėjo“. Arba, kaip mėgstu sakyti, pradėjau mokytis universitete ir gavau išsilavinimą, kuris labai padeda pasveikti nuo kartais net liguisto potraukio tikėti, kad mus kažkas teisia „iš viršaus“.
Man, ateistiškų pažiūrų žmogui, darosi neramu stebint, kad Lietuvoje itin dažnai proteguojama katalikų bažnyčios doktrina. Pasak Lietuvos Konstitucijos – Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Taip pat valstybinės mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Tai reiškia, kad politika ir švietimas yra visiškai atskirti nuo religijos. Religija tampa dalyku, kurį gali išpažinti tam tikra visuomenės dalis ir tai yra okay. Dalis piliečių gali pasirinkti išpažinti Lietuvoje galbūt nedominuojančią religiją arba neišpažinti jokios religijos. Ir tai irgi turi būti okay. Pirmą kartą tuo suabejojau, kai man buvo įteikiamas brandos atestatas Kauno Prisikėlimo bažnyčioje. Visų pirma, brandos atestatas įteiktas bažnyčioje. Visų antra, kažkokia katalikų religinei bendruomenei priklausanti persona visiems ceremonijoje dalyvavusiems abiturientams pasakė, kad jei daug melsimės, tai įstosime, ten kur norėsime. Aš įstojau ten, kur norėjau, nes daug mokiausi ir gerai išlaikiau egzaminus. Vilniaus universiteto diplomas man buvo įteiktas šv. Jonų bažnyčioje. Pasaulietinės auklėjimo institucijos pasirinko diplomus ir atestatus įteikti patalpose, kuriose ant sienų kabo nukryžiuotieji. Gal kad įkvėpimas aplankytų.
Esu kaunietė. Dabartinės Kauno savivaldybės atstovai itin palankiai vertina katalikų vyskupų dalyvavimą įvairiose su religija nesusijusiose ceremonijose. Šių metų kovo mėnesį šalia Kauno klinikų duris atvėrė Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras. Iškilmingoje atidarymo ceremonijoje, kaip ir pridera (tikriausiai) dalyvavo Kauno meras A. Kupčinskas. Bet labiausiai nustebino ne tai. Atidarymo ceremonijos metu šis farmacijos ir sveikatos technologijų centras buvo palaimintas. Ir kas man pasakys – kodėl? Kodėl reikėjo palaiminti pastatą, kuriame vyksiantys moksliniai tyrimai bus dedikuoti žmogaus gyvenimo trukmės ilginimui ir kokybės gerinimui? Kodėl reikėjo laiminti pastatą, kuriame posakis „gyvenam, kiek dievas davė“ tikriausiai kelia juoką?
Kaunas.lt archyvo nuotr.
Gegužės mėnesį buvo pradėtos LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto pastato statybos. Na, kodėl gi nepalaiminus statybų pradžios? Jei nebus palaiminimo, neduok die, žinant kokiu greičiu projektai apskritai yra įgyvendinami Lietuvoje, naują fakultetą sveikatos mokslų studentai matys kaip savo (ne)religingas ausis. Mano klausimas išlieka tas pats – kodėl reikia laiminti pastatą, kuris neatlieka jokios su religija susijusios funkcijos? Kodėl dabartinė Kauno savivaldybė taip mėgsta katalikų bažnyčios atstovų draugiją?
Pastarųjų savaičių įvykiai, sulaukę žiniasklaidos susidomėjimo Lietuvoje, buvo 72 val. vadinamojo „apmąstymų“ termino prieš aborto procedūros atlikimą įteisinimas ir Seime (kurgi daugiau) pasiūlytas prievartinis Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupų konferencijos atstovo įtraukimas į Visuomenės informavimo etikos asociaciją.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, pakvietusi visuomenę atvirai diskusijai šia tema, pareiškė, kad 72 val. „apmąstymų“ terminas bus paliktas įstatyme ir jokių čia diskusijų. Ji, mat, labai ilgai tarėsi su katalikų bažnyčios vyskupais šiuo klausimu. Įdomu, ar ne? Kodėl taip yra, kad daugiausiai patarimų reprodukcijos ir kontracepcijos klausimais visada turi asmenys, kurie, visų pirma, niekada neturės biologinės galimybės, taigi, ir patirties, gimdoje išnešioti vaisių, ir,antra, kuriems apskritai negalima užsiimti seksu? Demokratinėje ir žmogaus teisių doktrina grįstoje valstybėje turi būti pasirinkimas turėti ir neturėti vaikų. Kartoju, Lietuvoje nėra valstybinės religijos. Todėl valstybės ir jos piliečių gyvenimai negali būti reglamentuojami vadovaujantis religija. Bet kokia religija. Tačiau kažkas Lietuvoje vis bando „prastumti“ įstatymus, kurie diskriminuoja netikinčius ir pasaulietiškus asmenis. Aš jaučiuosi diskriminuojama valstybės ir siaurapročių politikų. Ateityje gal net būsiu ir žegnojama per prievartą, jei prievarta susilaukti vaikų nepadės. LR Konstitucija sako, kad niekas negali būti verčiamas pasirinkti ir išpažinti kurią nors religiją. Manau, kad ne tik aš, bet ir kiti savęs katalikais nelaikantys ir katalikybės nepraktikuojantys LR piliečiai tam tikrais atvejais jaučiasi pačios valstybės verčiami išpažinti katalikybę ir vadovautis katalikybe grįstomis vertybėmis. Gal reikia šiąnakt pagrindinėje miesto gatvėje žvakelę šia proga uždegti.
Kaunas.lt archtyvo nuotr.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją sudaro penkiolika asmenų. Keturiolika jų priklauso įvairioms su žiniasklaida ir televizija susijusiomis organizacijomis ir vienas – Lietuvos vyskupų konferencijai. Gal kas nori man paaiškinti, kodėl komisijoje yra bažnyčios atstovas? Jau vien tai, kad jis vienintelis komisijos narys reprezentuojantis religinę organizaciją, kelia įtarimų. Kitas klausimas – kodėl būtent katalikų bažnyčios atstovas? Kodėl ne rabinas? Kodėl ne budistų vienuolis? Seime taip pat buvo pasiūlyta Lietuvos katalikų bažnyčios vyskupų konferencijos atstovą įtraukti į naujai formuojamą Visuomenės informavimo etikos asociaciją. Koks tokio pasiūlymo tikslas? Ką bažnyčios atstovas, jūsų nuomone, veiks tokioje asociacijoje? Taip kaip niekas nežino, ką Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas veikia žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje, taip niekas ir nesužinos, kodėl dar vienas toks atstovas reikalingas visuomenės informavimo etikos asociacijoje. Neabejoju, vienas iš jo darbų būtų šį straipsnį paskelbti neetišku ir žalojančiu paauglių psichiką.
Lietuvai svarbus „Independence“ SGD laivo-saugyklos pasirodymas Klaipėdoje, deja, tapo dar viena proga katalikų bažnyčios atstovams kažką palaiminti. Šį kartą palaimino laivą. Puiku. Visos Lietuvos energetinės problemos yra amžiams išspręstos. O jei rimtai, dar kartą klausiu, kodėl laiminami su religija nesusiję objektai ir pastatai? Kodėl sekuliarioje valstybėje į politiškai svarbias ceremonijas kviečiami katalikų vyskupai?
Štai tokie egzistenciniai klausimai kamuoja. Gal nekamuotų, jei leisčiausi palaiminama ir išvis nekelčiau jokių klausimų. Akivaizdu, kad kažkas to Lietuvoje ir siekia – Dievo palaimos ir jokių klausimų.