Kaskart jaučiuosi labai smagiai, kai iš bičiulių sulaukiu prašymų pasidalinti savo mėgstamiausiais, žiūrimiausiais kino filmais ar dažniausiai automobilyje (ir ne tik) klausomais muzikos įrašais. Kinas ir muzika – nuo mažumės mano gyvenime atlieka išskirtinį vaidmenį ir labai prisideda prie mano kūrybos – rašant knygas. Muzika faktiškai nenutyla mano automobilyje, nes nuo seno vengiu klausytis banalių per radiją skambančių hitų bei iš tenai sklindančių plepalų. Nors į kino teatrą gal ir neužsuku ypatingai dažnai, bet nuo vaikystės bent jau kartą per savaitę stengiuosi kaskart peržiūrėti naują ar senų laikų, bet iki šiol neregėtą kino filmą. Kadaise įvairiausius filmus žiūrėdavau per „videką“, na, o šiais laikais – per naujausias internetines platformas tiesiog neišeidamas iš namų. Šįkart su jumis dalinuosi „topiniais“ kriminalinio žanro filmais. Tokios kategorijos filmų per savo gyvenimą esu matęs šimtus, o gal net ir tūkstančius, tad buvo beprotiškai sudėtinga ir tuo pačiu maloni užduotis atrinkti pačių pačiausius visų laikų mėgstamiausius kriminalinius filmus. Tiesa, šis dešimtukas nėra visiškai objektyvus, nes tai tiesiog dešimt, mano akimis, geriausių kriminalinių filmų, kurie bene geriausiai įsirėžę į atmintį ir kuriuos, kaskart mielai dar kartą peržiūrėčiau iš naujo.
10. „Alfa gauja“ („Alpha Dog“, 2006 m.)
Tai vienas iš rimtesnių kriminalinių filmų, paremtas tikrais faktais, apie nusikalsti linkusį Amerikos jaunimą ir jų padarytą, tiesa, sunkiai blaiviu protu suvokiamą nusikaltimą. Narkotikus ir nesibaigiančius vakarėlius mėgstantis pagrindinis filmo herojus suformuoja nedidelę savo pasekėjų gaują ir jie vieną dieną nusprendžia pagrobti vieną nepilnametį. Šis kartu su jais lankosi bei smaginasi erdviose amerikietiškose vilose rengiamuose vakarėliuose, draugiškai bendrauja ir atrodytų, kad net nesuvokia, jog yra pagrobtas ir tiesiog laikomas įkaitu. Aišku, neuždarytas rūsyje, o tarsi įsuktas į nesibaigiančių linksmybių maratoną. Tačiau jaunieji gangsteriai patys išvargsta dėl šitos su pagrobimu iškrėstos nesąmonės, pradeda kankintis nesibaigiančių kvašalų sukeltose paranojose, tad jie nutaria pasiryžti išties žiauriam veiksmui. Filmas savo menine išraiška nėra toks stiprus ar genialus, tačiau siužetas ir pasakojimas – pakankamai intriguoja bei tam tikra prasme šokiruoja. Akivaizdu, kad filmo kūrėjai norėjo atkreipti dėmesį į Amerikos jaunuosius nusikaltėlius, todėl vienas iš pagrindinių gaujos veikėjų vaidmenų atiteko kultiniam šių laikų JAV dainininkui bei aktoriui Justinui Timberlake’ui. Filmas baigiasi aiškiu moralu, kuris galioja ir įprastame gyvenime: kad ir kokį nusikaltimą iškrėsi – anksčiau ar vėliau iki tavęs prisibels teisėsauga, būsi sučiuptas, o galiausiai – privalėsi atsakyti už savo padarytas nuodėmes. Išskirtinai rekomenduoju šitą filmą tėvams, kurie augina arba dirba su nusikalsti linkusiais nepilnamečiais…
9. „Kelias į pražūtį“ („Road to Perdition“, 2002 m.)
Tikrai nesu didelis prieškario ar pokario kino tematikos istorijų gerbėjas, tad ir tame laikotarpyje atvaizduoti kriminaliniai personažai pernelyg nepakerėjo. Paprastai jie būna labai nuobodūs, vienodi ir pernelyg neįsimenantys. Tačiau iš paminėto laikotarpio kino filmų bene įspūdingiausias pasirodė šis filmas, pasakojantis apie gangsterio (kurio vaidmenį atliko Holivudo aktorius Tomas Hanksas) ir jo sūnaus tarpusavio santykius. Šiame filme nėra tiek daug tarpusavio gangsterių kivirčų, konfliktų ar sprendimo būdų, nes visa koncentracija nukreipta į gangsterį, kuris ketina „apšviesti“ sūnų apie ne visai linksmą gyvenimą tais laikais, kurie buvo vadinami Didžiosios depresijos metais Čikagoje. Filmas labai stiprus kinematografine prasme – vien ko tiktai verta trumpa, bet žiauriai žavinga scena, kaip šimtai skrybelėtų vyrų to laikmečio Čikagos gatvėse. Atrodytų, šia scena norima perteikti žinią žiūrovui, kad būtent tuo metu šiame Amerikos didmiestyje ir karaliavo vien tiktai gangsterių pasaulio žmonės. Neatsitiktinai čia užsimenama apie susitikimą su JAV gangsterių karaliumi Alu Capone. Išskirtinis filmo personažas – pakvaišęs fotografas, kurį suvaidino televizijos serialo „Jaunojo popiežiaus“ žvaigždė, britų aktorius Jude‘as Law. Jis toks pakvaišęs dėl savo pasirinkto amato, kad vardan gero kadro yra pasiruošęs „nudėti“ bet kurį asmenį ir bet kurioje vietoje.
8. „Donis Brasko“ („Donnie Brasco“, 1997 m.)
Klasika tapęs mafijos „šeimos“ filmas su Johnny Deppu, pasakojantis apie legendinį specialų JAV FTB agentą, kuris kadaise išties tikrame gyvenime infiltravosi į legendinę Niujorko mafijos gaują bei galiausiai padėjo nuteisti daugiau kaip šimtą gangsterių. Taigi, dar vienas filmas paremtas tikra gyvenimiška istorija. Čia man asmeniškai šalia mafijos persimetėlio D. Brasko nuolat vaizduojamas Holivudo „klasiko“ Alo Pacino suvaidintas grupuotės boso personažas yra kur kas žavesnis nei ankstesni jo vaidmenys perteikti visų laikų kriminalinių filmų topu vadinamoje „Krikštatėvio“ trilogijoje ar kitose kriminalinėse dramose. Būtent jis ir dominuoja šioje kino juostoje. Labai šauniai atvaizduotas 1970 ir 1980-ųjų laikotarpių Niujorkas su visais būtiniausiais to laikmečio atributais. Taigi, filmo rekvizitų bei kostiumų kūrėjai pasidarbavo išties šauniai. Šis filmas kuo puikiausiai atskleidžia ką tenka išgyventi mafiozus atkakliai persekiojančiam ir jų gyvenime susitapatinusiam agentui, kad jam tenka palikti šeimos narius ir dirbti net per Kalėdas, o kai kada psichinė būsena taip išvargsta, jog norisi užvožti net savo artimiausiai moteriai. Momentais netgi susidarė įspūdis, kad pagrindinis filmo herojus pradeda simpatizuoti A. Pacino personažui, kuris išties nėra jau toks šiknius, kaip daugeliui galėtų pasirodyti iš šalies. Bene iškalbingiausia filmo scena, kaip į Amerikos kriminalinę istoriją įėjusią mafijos gaują išardęs, ilgą laiką priedangoje dirbęs agentas ir tarsi niekam nereikalingas vienišius apdovanojamas pakankamai kukliu ženkleliu slaptoje ceremonijoje, kurioje dalyvauja vos keli žmonės. Atrodytų, ko, išvis vertas kovotojų su gangsteriais darbo įvertinimas, jei galiausiai jie apdovanojami slapčia, o paskui išsiunčiami į nežinomybę ir gyvenimą, kur kaskart tenka dirstelti per petį…
7. „Trys įtemptos dienos“ („The Next Three Days“, 2010 m.)
Šis filmas nepasakoja apie konkrečius tam tikrų asmenų padarytus nusikaltimus ar kriminalus. Tai kriminalinė drama apie dėstytoją, kuris tikėdamas savo žmonos nekaltumu bei siekdamas ją išlaisvinti iš griežtai saugomo kalėjimo kameros pamažu virsta profesionaliai veikiančiu nusikaltėliu. Viskas labai smagiai žiūrisi, kaip pagrindinis personažas apiplėšia narkotikų prekeivius, nusiperka naujus pasus sau ir savo šeimos nariams bei sugeba keliais žingsniais į priekį pergudrauti ir aplenkti netgi visko mačiusius detektyvus, kurie buvo tikri, kad šio herojaus žmona visgi įvykdė buitinę žmogžudystę toje automobilių stovėjimo aikštelėje. Filmo „auksas“ pagrindinį herojų profesionaliai suvaidinęs Holivudo aktorius Russell‘as Crowe įkūnija kone liurbį profesorių, kuris atkakliai ieškodamas informacijos internete bei kitokių išeičių įgyvendina išties įspūdingą savo žmonos „pabėgimo iš kalėjimo ir netgi Amerikos“ planą. Kaip pasakoja realiame gyvenime besidarbuojantys teisėsaugos veteranai, kad būtent tokie vyrukai, kaip šiame filme vaizduojamas pagrindinis herojus tikrovėje ir padaro didžiausius bei netikėčiausius nusikaltimus. Kai kada netgi ir tampa ilgus metus nesugaunamais bėgliais. Taigi, galima sakyti, kad šis filmas labai realistiškas ir niekas negalėtų paneigti, jog yra sukurtas remiantis tam tikrų asmenų gyvenimo istorijomis. Filmo tempą bei įtampą pagyvina elektroninės muzikos genijaus Moby garso takelis, kurio šiaip sau nepavyksta pamiršti.
6. „Sicario: narkotikų karas“ („Sicario“, 2015 m.)
Kalba sukasi apie pirmąją filmo dalį. Mano akimis, tai vienas geriausių Holivudo filmų, pasakojančių apie specialųjį būrį kovojantį su narkomafijos klanų veikėjais. Tuo pačiu tai itin žiūrimas filmas, pasakojantis apie tikrai rimtus ir nepagražintus bei pakankamai tikroviškai atrodančius kovotojus su nusikaltėliais. Todėl neatsitiktinai šitą filmą yra pamėgę netgi keli aukšto rango Lietuvos policijos pareigūnai. Jie sako, kad viskas jame pateikta pakankamai realiai, o kai kurios operacijų detalės išties naudojamos kovojant su nusikaltėlių organizacijomis. Aktoriaus Benicio Del Toro suvaidintas veikėjas žavus dėl savo šaltakraujiško, abejingo, mažakalbio bei bebaimio asmens būdo. Vien ko verta kraują stingdanti scena, kai vienas pats išžudęs vieno narkomafijos boso didžiulį dvarą saugojančius sargybinius B. D. Toro herojus tyliai prisėlina prie kieme vakarieniaujančio namo šeimininko stalo. O galiausiai visiškai ramiu tonu ištaręs vos kelis žodžius iššaudo visą gangsterio šeimą – abu mažamečius vaikus, žmoną bei patį taikiniu tapusį mafiozą. Filmas pastatytas pakankamai tikroviškai, todėl neatmesčiau, kad jo kūrėjai per filmavimus konsultavosi su specialiųjų padalinių kovotojais. Be galo stipri filmo muzikinė pusė, operatoriaus darbas, kuris iš aukštai danguje esančios kameros parodo, kur ir kada artėja tikroji grėsmė pagrindiniams filmo herojams. Na, o šie išties žiūrisi, nes vaizduojami, kaip labai kieti, mažai bendraujantys bei veikiantys tiksliai bei preciziškai, todėl tarp jų filmo scenaristų įtraukta mergina (aišku, jos reikėjo, nes vien vyrai šiuolaikiniuose Holivudo filmuose juk negali dominuoti) atrodo pakankamai „ne vietoje ir ne laiku“ ir šiaip, mano akimis, atrodo bene silpniausia šiame tikrai įtemptame ir vyriškame filme.
5. „Tamsos riteris“ („The Dark Knight“, 2008 m.)
Ilgai sukau galvą prie kurio žanro priskirti šitą, regis, iš pirmo žvilgsnio komiksų herojų nuotykiams skirtą filmą, tačiau daugelis kino ekspertų „Tamsos riterį“ vienbalsiai priskiria netgi prie dramų, veiksmo ir kriminalinių juostų. Kita vertus, filmai apie Betmeną drąsiai pataiko į šios kategorijos gretas, nes pagrindinis herojus – paslaptingasis milijonierius Briusas Veinas, naktimis virstantis kovotoju su Gothamo miesto piktadariais, nusikaltėliais ir kitais blogiečiais ne šiaip sau. Juk kadaise, būdamas vaikas išgyveno skaudžią dramą. Kaip pasakojama viename iš Betmeno istorijos filmų, kažkada prie mažojo B. Veino ir jo tėvų tamsioje miesto gatvėje prisikabino gatvės plėšikai, netgi jaunasis Džokeris ir apiplėšimo metu nušovė abu jo gimdytojus. Todėl B. Veinas užaugęs nutarė keršyti visiems, kurie nusiteikę daryti tamsius nusikaltimus niūraus Gothamo miesto gatvėse. Prisipažinsiu, kad nuo vaikystės esu pamėgęs komiksinio Betmeno istorijas. Man vis dar tam tikrą žavesį sukelia netgi kino grando Jacko Nicholsono įkūnytas senasis Džokeris dar pirmajame šių laikų kino versijos „Betmene“ (1989 m.). Tačiau režisieriaus Christopherio Nolano Betmeno trilogija išties verta išskirtinio dėmesio, bet iš jų visų bene daugiausia peržiūrų nusipelno „Tamsos riteris“. Būtent čia velionio aktoriaus Heatho Ledgerio stulbinamai suvaidintas Džokeris yra vienas didžiausių ir šiurpiausių Blogio veikėjų visoje Holivudo kino istorijoje. Šio bepročio elgesys, mimikos, nenuspėjamas charakteris bei ištarti žodžiai išties prikausto ir neleidžia atsipalaiduoti. Kai kada jis šneka išties protingai ir netgi išmintingai, bet tuo pačiu sukelia nerimą tarsi žiūrėtum siaubo filmą. Na, o kad šis blogietis išties neapsakomas bene geriausiai iliustruoja stebėtinai šaunus Holivudo aukštuomenės gestas – pirmąsyk kino istorijoje šiame filme Džokerį suvaidinęs australas H. Ledgeris jau po mirties buvo apdovanotas „Oskaru“ už geriausią antraplanį vaidmenį.
4. „Išbandymų diena“ („Training day“, 2001 m.)
Žiauriai originalus filmas, pasakojantis ne vieno nusikaltėlio, o korumpuoto ir gangsteriškais metodais Los Andželo getuose nevaržomai siautėjančio „faro“ istoriją. Pagrindinį vaidmenį atliko tas pats įsimintinų holivudinių kriminalinių dramų profesionalas Denzelis Washingtonas. Šio filmo pagrindinis personažas ir šlykštus, ir tuo pačiu simpatiškas. Nes būtent tokios dvejonės aplanko tiktai stulbinančio D. Washingtono aktorinio meistriškumo dėka. Verta prisiminti, kad aktorius už šitą vaidmenį gavo vieną iš dviejų „Oskaro“ statulėlių savo ilgametėje aktoriaus karjeroje. Originalų bei savotiškai šoką sukeliantį šio filmo scenarijų parašęs Davidas Ayeris po šito filmo sėkmės ėmė išvien groti tą pačią plokštelę – rašyti (o gal greičiau „kepti“) panašaus plauko scenarijus kovinėms dramoms apie parsidavusius arba su gatvių chuliganais sudėtingai kovojančius policininkus. Filmas atskleidžia itin tamsų ir niūrų, tiesa, saulėto bei milžiniškomis palmėmis garsėjančio Los Andželo kvartalų kasdienį gyvenimą. Čia klesti nusikaltimai ir juos darantys jaunieji gangsteriai iš pačių egzotiškiausių pasaulio kraštų, kvaišalai, prostitucija, skurdas bei bet kurią akimirką liejasi kraujas. Netikėčiausios ir šokiruojančios filmo scenos, kai absoliučiai žmonių negerbiantis bei nevertinantis pagrindinis filmo „faras“ tarsi gangsterių gaujos bosas, pasitelkęs bendraminčius policininkus galiausiai nutaria apiplėšti netgi savo seną bičiulį ir iš jo namų išlupti išties įspūdingo dydžio „lobį“. Ne ką mažiau intriguoja, kai vienoje sankryžoje netikėtai sustojusiame automobilyje, įsiutęs, tarsi, Velnias D. Washingtonas įremia pistoletą į savo naujoko partnerio – aktoriaus Ethano Hawke‘o personažo galvą, kad šis tiesiog jo pageidavimu užtrauktų kvaišalų dūmą. Na, ir aišku, vien ko verta, šokiruojanti ir tuo pačiu liūdna finalinė scena, kai pagrindinio herojaus automobilis sustoja nakties metu tuščioje sankryžoje ir netrukus… Taigi, jei dar nematėte šio filmo, būtinai jau šiandien pasileiskite. Neabejoju, kad ne tik sukrės, bet kažkuria prasme netgi sužavės, aišku, kad „blogo policininko“ pavaizduotas D. Washingtono personažas.
3. „Amerikos gangsteris“ („American Gangster“, 2007 m.)
Tai vienas labiausiai intriguojančių per visą gyvenimą iki šiol matytų filmų, pasakojančių apie konkretų narkobaroną, prieš keliasdešimt metų JAV, Niujorko Harlemo rajone išties karaliavusį stambaus masto heroino prekiautoją Franką Lucasą. Tikrai ilgos trukmės filme dominuoja juodaodžiai, blizgus, disko amžiaus etapas, kai visiems rūpėjo tik „pakaifuoti“ ir uždirbti nemažus pinigus. Na, ir aišku daryti tam tikrus nusikaltimus. Mano akimis, tai vienas įsimintiniausių išties profesionaliai vaidinančio Holivudo aktoriaus Denzelio Washingtono įkūnytų personažų. Bene įsimintiniausia ir dažniausiai aplinkiniams per tam tikras paskaitas mano atpasakojama scena iš šio filmo: į sausakimšas bokso varžybas atvyksta pagrindinis filmo herojus, vilkintis egzotinius bei prabangius kailinius, o aplinką fiksuojantys ir narkotikų prekeivius medžiojantys „operai“ pro fotoaparatų objektyvus nuo tos susidomi ir sutelkia dėmesį į pagrindinį šio kino pasakojimo personažą. Atrodo, filmo kūrėjai pateikia aiškią žinutę visiems gangsterių gyvenimą pamėgusiems asmenims: jei esi tas, kuris mėgsti prasilenkti su įstatymais, verčiau nedemonstruok iš tolo dėmesį traukiančios žėrinčios prabangos. Prisipažinsiu, teko tyrinėti ne vienos garsios Lietuvos kriminalinės gaujos istoriją, šnekinti juos sutriuškinusius kriminalistus, kurie tuo pačiu tiesiai pripažino, kad dažniausiai mūsiškiai nusikaltėliai suklumpa tiktai dėl to, kai pradeda ištisai demonstruoti prabangą – statyti milžiniškus ir prabangius dvarus, patys bei jų artimiausios moterys rengtis išskirtinai puošniais drabužiais bei važinėtis naujutėlaičiais limuzinais.
2. „Juodosios mišios“ („Black Mass“, 2015 m.)
Pakankamai niūrus, bet velniškai tikroviškas. Neseniai per LNK rodytas filmas, meistriškai atskleidžiantis 1980-ųjų Amerikos miesto Bostono gatvių gangsterių epochą. Tai vienas iš tikrais įvykiais paremtų filmų, o tai, bent jau mano akimis, ypatingai didžiulis privalumas žiūrint kriminalinį kiną. Šaltakraujiškas ir brutalus, nejaučiantis jokio gailesčio nei saviems, nei svietimiems ir beprotiškai šlykščios išvaizdos ir bauginančiomis akimis tarsi zombis prisikėlęs iš numirusiųjų, pagrindinis juostos herojus – legendinis Bostono kriminalinis autoritetas James‘as „White‘as“ Bulgeris, kurį čia itin meistriškai suvaidino dar vienas Holivudo sekso simbolis – aktorius Johnny Deppas. Šiame filme itin detaliai bei tikroviškai atskleidžiama ne visai maloni nusikalsti linkusiems asmenims idėja, kad net didžiausi gangsteriai dienomis daro pačius įvairiausius nusikaltimus, o naktimis, kartais ir slapčia bendradarbiauja arba jaučia palaikymą (manipuliuoja arba suteikia informaciją apie konkurentų darbelius) iš asmenų, esančių aukščiausiuose teisėsaugos sluoksniuose. Man asmeniškai yra tekę girdėti ne vieną kino filmo scenarijaus vertą pasakojimą, kai ilgus metus siautėję Lietuvos banditai (aišku, pavardžių šįsyk neminėsime) mainais už laisvę arba ypatingai naudingą informaciją teisėsaugos organams yra įdavę savo pagrindinius konkurentus ar net artimiausius „kentus“.
1. „Važiuok“ („Drive“, 2011 m.)
Tai vienas mėgstamiausių filmų, pasakojančių apie vienišą kovotoją, kuris meta rimtą iššūkį žiauriai ir galingai Los Andželo gangsterių grupuotei. Šiame filme, kaip ir gyvenime, pagrindinė kova yra vyrų tarpusavio kovos dėl pinigų ir įtakos. Tačiau bene žaviausiai, kad sportinę amerikietišką mašiną vairuojantis, originalią bomberio tipo striukę su milžiniško skorpiono ženklu ant nugaros vilkintis ir bebaimio asmens kovinę bei sportinę dvasią demonstruojantis Holivudo aktoriaus Ryano Gosslingo (mano akimis, tai geriausias šio aktoriaus suvaidintas filmas) herojus po kelių situacijų iš mažakalbio kaskadininko virsta nesustabdoma žudiko mašina. Šis personažas nutaria globoti mažametį berniuką auginančią ir ką tik iš kalėjimo sugrįžusio vyro netekusią vienišą motiną. Dėl jos jis pasiryžta žutbūtiniam mūšiui su patyrusiais kriminaliniais veikėjais. Ypač sužavėjo pribloškiančiai nuostabus filmo garso takelis (Desire – „Under Your Spell“ iki šiol yra vienas iš klausomiausiųjų mano top dainų sąraše). Galima sakyti, kad „Drive“ – tai filmas „iš gyvenimo“, nes jis žavi ir tuo, kad pagrindiniai herojai atrodo tarsi nužengę ne iš ekrano, o visiškai paprasti kaimynystėje gyvenantys žmonės, kurie nė iš tolo neprimena tų gražuolių sekso dievukų bei deivių, kurie dažnai vaizduojami holivudinėse juostose. Beje, tokių atvejų, kaip vaizduojama šiame filme, kartkartėmis pasitaiko ir kasdieniame gyvenime bei tose kriminalinėse bylose, su kuriomis kaskart tenka susipažinti ir man renkant medžiagą naujiems straipsniams ar knygoms.
Taip pat skaitykite: KNYGOS IŠTRAUKA: Dailius Dargis „Kriminalinė Agurkinių odisėja: pirmoji Lietuvos narkokronika apie naująją šalies nusikaltėlių kartą“
