Šiais laikais nėra labai daug vertingų, įsimintinų filmų, tad visi, kuriuos bent kiek domina kino istorijos tiesiog masiškai evakuojasi prie serialų. Ne išimtis ir aš. Šiai dienai HBO, „Netflix“ ar kitos serialų gamybos platformos tapo rimtomis konkurentėmis legendinėms Holivudo kino studijoms. Ir tikrai ne šiaip sau, dabartiniame amžiuje prie serialų jau sėkmingai darbuojasi garsiausi aktoriai, scenaristai, režisieriai ar prodiuseriai.
Taigi, pastaraisiais metais vis dažniau peržiūrinėju trumpus arba kelių sezonų televizijos serialus. Ir tai nebūtinai kriminaliniai ar detektyviniai serialai. Bet šiaip Taigi, šįkart man bene didžiausią įspūdį palikę visų laikų kriminaliniai serialai, kuriuos visai kada nors prasukčiau iš naujo. Kaip visada, dėl skonio nesiginčijama, todėl į šitą, ne geriausių, o kriminalinių serialų sąrašą nepatekusių serialų gerbėjai pernelyg nesiautėkite neišvydę savo mėgstamų istorijų herojus, o verčiau pradėkite žiūrėti vienas iš šio dešimtuko šedevrų.
10. „Kartą naktį“ („The Night of“, 2016 m.)
Vieno sezono televizijos serialas pasakoja apie jaunuolį, priklausantį imigrantų iš Pakistano šeimai, kuris vieną naktį sumano slapčia pasivažinėti savo tėvo taksi automobiliu, o po tos nakties atsibunda nužudymo vietoje ir tampa pagrindiniu žvėriškai padaryto nusikaltimo įtariamuoju. Serialas skleidžia žinutę, kad būtent imigrantai iš tolimųjų Rytų Amerikoje yra ypač nepageidaujami, todėl gali tapti įtariamaisiais pačių įvairiausių nusikaltimų padarymuose. Bent man asmeniškai sužavėjo serialų autorių idėjos pateikimas, kaip detektyvai narplioja paslaptingą merginos nužudymą, kaip įtariamuoju tapęs jaunas žmogus jaučiasi kaltinamas itin sunkiu nusikaltimu, kokios nuotaikos ir būsenos jį lydi pirmąsyk gyvenime patekus už grotų arba kaip tas asmuo privalo save atstovauti teisme. Nužudymo kaltinamo imigranto advokatą suvaidino Johnas Turturro, kuris atliko pakankamai nuoširdaus gynėjo ir keistuolio rolę. Atmosfera, nuotaika pakankamai slogi, tačiau serialas leidžia suvokti, kad bet kuris iš mūsų šiame gyvenime kartais visai ne savo noru galime patekti į tokią pat keistą situaciją bei istoriją. Ypač rekomenduoju šį serialą peržiūrėti nusikalsti linkusiems jaunuoliams ir jų globėjams bei su jais dirbantiems specialistams.
9. „Misteris Robotas“ („Mr. Robot“, 2015 – 2017 m.)
Audringų šiuolaikinių vakarėlių lankytojų tarpe šis serialas būtų pavadintas „gliuku“ (haliucinacija arba euforija sukeliančiu vaizdiniu). Ir išties – tai ne bet kokiai ar juo labiau įprastinių šablonų vengiančiai žiūrovų masei, – skirtas serialas. Bet kuriuo atveju, tai – vienas tamsiausių, šiuolaikiškiausių ir visiškai nenuspėjamų, tačiau dėmesio vertų pastarųjų metų serialų. Pagrindinis trijų sezonų serialo herojus Rami Malekas (šiais metais pakerėjęs visus kino gerbėjus, kai filme „Bohemian Rhapsody“ suvaidino legendinį grupės „Queen” lyderį Freddie Mercury) atrodo kaip liesas, pavargęs ir amžinai išsigandęs tomis išsprogusiomis bepročio kompiuterių narkomano akimis. Seriale pasakojama, kad jis profesionalus hakeris, sugebantis įsilaužti bet kur ir kai kada vartojantis psichiką stimuliuojančius psichotropinius preparatus. Tuo pačiu jį kaskart persekioją tam tikrą gyvenimo instruktažą jam į galvą įkyriai brukantis jo sielos Demonas ar net tėvas (jį čia suvaidino Christian’as Slateris). Susimetęs su bendraminčiais pagrindinis herojus stoja į kovą su pačiais nuožmiausiais šiuolaikinių technologijų, informacijos ar net valdžios ištroškusiais blogiečiais, kurie užvaldę galingiausias pasaulio korporacijas. Vieną iš įsimintiniausių blogiukų pakankamai gerai perteikė kylantis švedų aktorius Martinas Wallstromas (šių metų Lietuvos kino hite „Tarp pilkų debesų“ suvaidinęs pagrindinę heroję Liną įsimylėjusį sovietų karininką). Vien tiktai ko verta scena, kad šeimą kuriantis jaunas veikėjas vardan to, kad išgautų reikalingų failų laikmeną netgi permiega su restorane „nusikabintu“ vyriškiu. Daugybė spalvingų personažų, filosofiniai tekstai, baugus, bet įsimenantis garso takelis, naktinio Niujorko vaizdai, itin originalus operatoriaus darbas ale stiliumi „pagauto / nulaužto herojaus veido kampas“ ir kaskart netikėtai pasipilantys šūviai ar prievartos aktai – tai tik nedidelė dalis viso to, kas vaizduojama šiame seriale, kuris susilaukė itin gerų įvertinimų iš autoritetingų pasaulio serialų bei kino filmų apžvalgininkų. Skelbiama, kad jau kitąmet pasirodys ir 4-ojo sezono serijos.
8. „Narkotikų prekeiviai“ („Narcos“, 2015 – 2017 m.)
Visiems puikiai pažįstamas ir daugelio mėgstamas serialas. Ypač meistriškai, nuosekliai atpasakojantis garsiausių visų laikų narkotikų prekeivių biografijas. Pirmi du sezonai buvo skirti legendiniam Pablui Escobarui. Ar tikrai vykęs šio garsaus kolumbiečio gyvenimo atkūrimas? Pernai Lietuvoje viešėjęs P. Escobaro sūnus man prieš pat knygos pristatymą Kaune, Laisvės alėjoje prasitarė, kad serialas „gerokai perspaustas ir su pernelyg dideliais šaudymais bei gaudymais atvaizdavo jo tėvo gyvenimą“. Iš dalies sutikčiau su šiuo P. Escobaro sūnaus pastebėjimu, nes man pirmieji du „Narcos“ sezonai taip pat pasirodė pernelyg perkrauti šaudynėmis, sprogimais ir beprasmiais žudymais, kurie ypač imponuoja jaunosios kartos žiūrovams. Taigi dėl to ir akivaizdu, kad Holivudo kino studijoms rimtą konkurenciją sudarantis serialų gamintojas bei transliuojantis „Netflix“ ypatingai bandė įsiteikti pramogas mėgstančių žiūrovų masei. Šiame seriale išties nėra gilių dialogų ar gudriai suregztų siužetų, kaip kituose kriminalinio tipo serialuose, tad žiūrovui nuobodžiauti tikrai neteks ir nė akimirkai. Visai neseniai jau pradėjau žiūrėti ketvirtąjį serialo sezoną apie narkotikų prekeivius Meksikoje. Bent pirmos dvi serijos, mano akimis, gerokai solidesnės už pirmuosius sezonus, ir atrodo, garantuojančios ilgą ir netikėtų įspūdžių kupiną kelionę per narkotikų verslo džiungles.
7. „El Chapo“ („El Chapo“, 2017 – 2018 m.)
Tai trijų sezonų itin dinamiškas televizijos pasakojimas apie galingiausią šių laikų narkobaroną pasaulyje – El Chapo iš Meksikos. Serialas parodo, kaip jis tapo galingiausiu narkoprekeiviu, kaip jam tenka kariauti su gimtosios šalies vyriausybe, teisėsauga bei kariuomene. Neūžaugos pravarde pagarsėjęs mafiozas išsiskyrė tuo, kad įmantriais požemiais ne tiktai gabeno narkotikus iš Meksikos į Ameriką, bet ir sėkmingai ne kartą pasprukdavo iš griežčiausiai saugomų kalėjimų. Šiame seriale parodoma, kad iš El Chapo medžioklės nemažus dividendus susikrovė ir nemažą asmeninio gyvenimo paslaptį nešiojęs aukštas Meksikos valdžios veikėjas. Pats narkobaronas bene labiausiai stebino tuo, kad net slapstydamasis siekė įgyvendinti didžiąją gyvenimo svajonę – surasti rimtus kino kūrėjus, kurie tikrai sugebėtų susukti gerą filmą, pasakojantį apie jo gyvenimą. Ir vėl ta didybės manija, kuri štai kaip pražudo net kiečiausius ir įtakingiausius mafijos bosus. Šiaip žiūrint iš pirmo žvilgsnio, El Chapo ir Pablo Escobaro gyvenimai – kone identiškai panašūs kaip vieno ir to paties asmens du gyvenimai. Ir abu serialai pasakojantys apie šiuos žmones yra beprotiškai panašūs. Visgi organizuoto nusikalstamumo užkulisius neblogai žinantys asmenys teigia, kad „El Chapo“ yra kur kas įtaigesnis ir žemiškesnis, nors pastatymo lygiu ir gerokai nusileidžia „Narcos“ veikėjų karams. Pats El Chapo šiuo metu yra teisiamas Niujorke ir greičiausiai bus nuteistas įkalinimu iki gyvos galvos. Kaip teigiama vienoje iš finalinių serialo scenų, kad skandalingasis Neūžauga jau būdamas suimtas yra prisipažinęs nužudęs nuo 2 iki 3 tūkstančių žmonių.
6. „Bręstantis blogis“ („Breaking Bad“, 2008 – 2013 m.)
Galbūt vietomis kiek liūdnokas ir net depresinis, bet pakankamai realus televizijos pasakojimas apie tai, kaip vieną dieną mažo Amerikos miestelio Albukerko (besidriekiančio šalia pasienio su Meksika) chemijos mokytojas sužino žiaurią diagnozę, kad serga vėžiu ir ima sukti galvą, kaip reiktų tinkamai aprūpinti po savo mirties paliktus artimiausius šeimos narius. Kone „lochelį“ iš chemijos laboratorijų primenantis mokytojas nutaria su neklaužada mokiniu pradėti virti metamfetaminą ir netrukus tampa kiečiausiais narkovirėjais, prekiautojais bei dyleriais, kurie pradeda regzti reikalus su pačiais įtakingiausiais Meksikos narkokartelių veikėjais. Jie įsipainioja į tokias šmaikščias situacijas, kad juokas liejasi be sustojimo. Kad ir kaip jie praturtėja, tačiau iš narkotikų verslo sukaupti pinigai tos ilgai lauktos laimės pagrindiniams herojams neatneša. Tai ypač įtaigiai parodoma paskutinėse serialo serijose, kai pagrindiniai personažai turi pluoštus šlamančiųjų, bet negali jų niekur išleisti, baiminasi teisėsaugos dėmesio, o ir pats pinigų turėjimas, bet nesugebėjimas juos tinkamai išleisti, tiesiog pradeda varyti iš proto. Nors seriale vaizduojama iki 6 – 7 pagrindinių herojų, o veiksmas sukasi tose pačiose lokacijose, tačiau pasakojimai itin stiprūs ir sukelia pačius prieštaringiausius jausmus.
5. „Twin Peaks miestelis“ („Twin Peaks“, 1990, 2017 m.)
Galbūt negalima drąsiai šio serialo tvirtinti prie kriminalinių žanro, bet juk būtent pirmajame sezone narpliojama Twin Peaks miestelio mokyklos grožio karalienės Lauros Palmer nužudymo mįslė. Vėliau atrodo su kiekviena peržiūrėta serija iš detektyvo jis virsta į mistikos, sekso, dramos, melodramos ir net juodosios komedijos žanrų kokteilio miksą. Bet šis miksas ir šiandien smagiai žiūrisi. Man pirmieji du sezonai žavi tuo, kad primena nerūpestingą vaikystę, nes pirmąsyk Twin Peakso miestelio paslapčių rinkinį peržiūrėjau ir į atskirą sąsiuvinį detaliai sužymėjau dar būdamas 13-os metų. Net šiandien nesurandu sau atsakymo, iš kur tada atsirado toks noras gilintis į mistines atokaus miestelio gyventojų istorijas. Žiūrėjau, analizavau jį net skirtigomis kalbomis – pirmuosius serialo sezonus 1991 – 1994 metais žiūrėjau per lenkiškus, rusiškus ir lietuviškus televizijos kanalus. Deja, pernai pasirodęs ir jau itin šiuolaikinio gyvenimo realijas pateikiantis Twin Peakso serialas taip smarkiai nesužavėjo kaip jo pirmtakas. Kodėl? Kadangi labai jautėsi, kad serialo autorius Davidas Lynchas akivaizdžiai maištavo siekdamas padaryti „neformato“ stiliaus serialą ir nepaklusti jokioms TV transliuotojų užgaidoms. Kai kurie pasakojimai pasirodė šiek tiek pernelyg „meniški“ ir pakankamai sunkūs, nes norint juos išanalizuoti prireiktų išties nemažai laiko, pastangų ar aršių diskusijų su kitais serialo gerbėjais. Daugelis teigia, kad čia bene labiausiai plėtojama ir tuo pat metu itin originaliai pateikta Blogio ir Gėrio kova, tačiau manyčiau, kad kiekvienas žiūrovas Twin Peakso miestelio peripetijas mato pagal savą prizmę bei suvokimą. Kaip tenai bebūtų serialo muzika ir dainos – tai pačios kiečiausios per visą amžių televizijos ekrane skambėjusios melodijos. Neatsitiktinai šios dainos skamba ir mano automobilio grojaraščiuose, nes jos įdomiai nuteikia, svaigina, gaivina bei padeda pasinerti į pačius įvairiausius pamąstymus.
4. „Fargo“ („Fargo“, 2014 – 2017 m.)
Šis serialas geriausiai žiūrisi, kai už lango matomi kalnai sniego ir jau visai netrukus į visų mūsų namus pasibels Kalėdos. Sakyčiau, šiuolaikinė kalėdinė siaubo pasaka. Nes būtent čia ir vaizdžiai parodo tą tikrąjį gyvenimišką šaltį, kai žmonės bet kokia kaina dėl pinigų, tarpusavio nesutarimų prisigalvoja pačių netikėčiausių nesąmonių ir ryžtasi patiems absurdiškiausiems ir kruviniausiems nusikaltimams. Serialo autorių – vykdančiųjų prodiuserių – kino pasaulyje pakankamai plačiai pagarsėjusių brolių Joelio ir Ethano Coenų išmonė – išties beribė. Kiekviename sezone yra daugybė spalvingų, trenktų personažų, kurie ir žavi, ir pribloškia ir ilgam įsirėžia į atmintį. Bent man asmeniškai labiausiai patikęs pirmasis serialo sezonas, kai pasakojama apie į mažą, sniegais nuklotą Amerikos miestelį atvykusį samdomą žudiką (kurį profesionaliai suvaidino Billy Bob Thorntonas), kuris galiausiai sukelia tokias skerdynes, jog visas miestelio sniegas tikrąja to žodžio prasme nudažomas krauju. Antras ir trečias sezonai – šiaip sau ir greitai pasimiršta. Šiaip visos serijos smagiai žiūrisi ir dėl to, kad seriale labai profesionaliai atkurta 1970 – 1980 m. dešimtmečių nedidelių Amerikos miestelių autentika bei dvasia, aktorių stilius bei kostiumai, transport priemonės, biurų, namų, restoranų dekoras. Nepaisant kai kurių ne itin vykusių ar patikusių smulkmenų, skelbiama, kad 2020 metais pasirodys ir 4-asis sezonas. Na, o ištikimiausiems serialo fanams tiesiog būtina pamatyti ir 1996 metais susuktą to paties pavadinimo vaidybinį filmą, kurį režisavo tie patys broliai Coenai.
3. „Sopranai“ („The Sopranos“, 1999 – 2007 m.)
Pirmas serijas peržiūrėjus atrodo, kad jame nieko tokio įspūdingo, nes Niujorko priemiestyje Niudžersyje įsikūrusios vienos italų gangsterių „šeimynos“ veikėjai kaskart vėlai kildami iš lovų pradeda eilinę darbo dieną susitikinėdami su kitais draugais kavinėse, restoranuose ar striptizo klube. Ir jie ištisai valgo, valgo bei valgo, o prie tų maistais nukrautų stalų šmaikštauja apie moteris, kitus savo draugus ar narplioja visiškai kvailas gyvenimiškas situacijas. Tačiau būtent tie pašnekesiai prie stalo bene geriausiai atskleidžia tikruosius gangsterių personažų charakterius. Apnuogina jų sielas, pademonstruoja ir žmogiškąsias vertybes bei savybes, kurios kartais atrodo itin trapios bei pažeidžiamos. Juk pagrindinis serialo „bosas“ James‘as Galdolfinis (deja, prieš keletą metų miręs, kaip skelbta nuo audringų linksmybių nualintos širdies) slapčia nuo kitų savo gaujos narių važinėja į konstultacijas pas psichoanalitikę ir jai kaskart išdėsto visas savo gyvenimo peripetijas. Aišku, jis nesismulkina pasakodamas apie jo gaujos vyrukų padarytus nusikaltimus. Serialas smagiai žiūrisi dėl puikios aktorių vaidybos, dialogų, kartais tragikomiškų gyvenimiškų situacijų, o kai kada pritrenkia visiškai netikėtomis bei žiauriomis smurto scenomis. Bet jei mėgstate Pablo Escobaro šaudynes ir sprogimus, rodomus pirmajame „Narco“ serialo sezone, tai šis serialas tikrai ne jums. „Sopranai“ – kur kas labiau skirti vyresniems bei intelektualesniems kino ar serialų gerbėjams, tad galbūt ne visiems ir pavyks paprastai įveikti visas 6 sezonų serijas. Beje, paskutiniame sezone buvo prisukta net 21 serija, kas visiškai, sunkiai blaiviu protu suvokiama žvelgiant į populiarių dabarties serialų grafikus.
2. „Tikrasis detektyvas“ („True Detective“, 2014 – 2015 m.)
Nors internete daugelis serialo gerbėjų vis dar aktyviai pešasi, kuris iš dviejų sezonų yra geresnis, bet man asmeniškai kur kas labiau žiūrimas visgi antrasis sezonas. Čia žavi tai, kaip įkvepiančiai ir be jokių dirbtinimų – faktiškai kaip tikrame gyvenime – vaizduojamas aktoriaus Vince Vaughano suvadintas ypatingų nesėkmių ruože atsidūręs stambus verslininkas. Jis siekdamas susitvarkyti finansines problemas ima ir nesunkiai sugrįžta prie savo šaknų – vėl tampa 1990-ųjų gangsteriu, kuris reketuoja, akylai prižiūri naktinius, kazino klubus, kuriuose vyksta aferos bei prekiaujama narkotikais ir prostitutėmis. Aplink antrojo sezono pagrindinį blogiuką sukinėjasi sudėtingas asmenines dramas išgyvenantys ir varganai atrodantys, bet itin profesionalūs detektyvai, kurie išnarplioja labai plataus masto korupciją aukščiausios teisėsaugos sluoksniuose. Nors serialo finalas šiaip jau gana liūdnas ir nepalieka išskirtinių vilčių pozityvui, bet smagu bent tiek, kad kitais metais ekranuose pasirodys trečiasis sezonas.
1. „Gomorra“ („Gomorrah“, 2014 – 2017 m.)
Serialas, kuris bene vaizdingiausiai, natūraliausiai ir itin įtraukiančiai vaizduojantis Neapolio mafijos veikėjų ir pradedančių gangsterių gyvenimo peripetijas. Viskas itin meistriškai susidėsto, susipina ir kartkartėmis netgi atima žadą. Šiame tamsos pasaulyje personažus įkūniję aktoriai vaidina išties stulbinamai ir įsimenančiai, ir kol kas nereikia net garsiausių Holivudo aktorystės talentų. Čia rodomos situacijos tiesiog pribloškia, o kai kada ir šokiruoja. Kad serialo istorijos itin prikausto dėmesį, dėl to galima padėkoti tiktai pagrindiniam serialo idėjos autoriui – italų rašytojui, mafijos istorijų tyrinėtojui Robertui Saviano, kuris jau daugiau nei dešimtmetį karabinierių prižiūrimas aktyviai keliauja po visą pasaulį ir slapstosi nuo mafiozų paskelbto mirties nuosprendžio, tačiau kaskart rašo naujas „Gomorra“ serialo sezonų serijas bei knygas mafijos veikėjų gyvenimų tema. Pirmasis serialo sezonas tarp kino kritikų netgi pelnė geriausio Europos serialo titulą. Panašu, kad kitąmet pamatysime ir jau ketvirtąjį sezoną, kuris šiemet buvo filmuojamas ne vien Italijoje, bet ir Londone.
Taip pat skaitykite: TOP 10 kriminalinių filmų pagal Dailių Dargį
