Nuobodžiaujate vakarais ar savaigaliais? Serialai visuomet puiki pramoga prasiblaškyti. „Sostų karai” ir „Bręstantis blogis“ tikrai nėra nėra vienintelis proveržis magiškoje kino industrijoje. Jūsų dėmesiui ir teismui 10 puikių, vertų dėmesio, pagarbos ir žiūrovų simpatijų serialų.
10. „Žmogus aukštoje pilyje“/ The Man in the High Castle
Amazon Prime Show serialas„Žmogus aukštoje pilyje“ gvildena klausimą apie tai, kas būtų galėję įvykti, jeigu Hitleris būtų laimėjęs pasaulinį karą.Seriale vaizduojamas toks pasaulio scenarijus, kuriame sąjungininkai pralaimi antrąjį pasaulinį karą, o JAV padalinta pusiau ir valdoma nacių bei japonų. Tai meistriškas alternatyvios istorijos kūrinys apie gyvenimą okupacijoje, geopolitinis trileris, meilės drama ir mokslinės fantastikos derinys. Ši drama sukurta remiantis Philip K. Dick novele, kuri pateikia šiurpus keliančius vaizdus apie alternatyvią istoriją. Jungtinės Amerikos valstijos vaizduojamos 1962 metais, garsiajame Times skvere žiba milžiniška svastika, būriai Amerikiečių vaikų žaismingai šaukia nacių frazę „Sieg Heil“, Nacių kariai šaudo civilius gatvėje. Šalis padalinta į tris dalis: didysis Nacių reichas, Japonų valstijos ir neutrali zona tarp jų. Pagrindinis nesutarimas istorijoje – ar „Didžiojo Žmogaus“ teorija, kurioje Dievai ir Napoleonai pakeičia istoriją, o gal pokytis atsiranda iš gilių struktūrinių ir ekonominių jėgų. Priešinga istorija dažnai sukasi aplink įvykusius ar neįvykusius politinius teroro aktus arba įvairių baigčių kariuomenės kovas. Tačiau, kai istoriniai įvykiai panašėja į pasėkmes labai panašias į pastaruosius nutikimus, tampa lengva įsivaizduoti, kad nenumatytų atvejų tikimybė gali sužaisti svarbią rolę. Idėja filmuoti TV šou apie nacius, pačiame Berlyne sukėlė tam tikras jautrias diskutuotinas temas. Visos seriale vaizduojamos svastikos buvo pridėtos skaitmeniniu būdu, kadangi Vokietijos įstatymai griežtai draudžia viešai jas demonstruoti.
9. „Ozarkas“/ Ozarak
„Ozarko“ pavadinimas yra tarsi nuoroda į rodomą aplinką – JAV Ozarko regioną Misūrio valstijoje, kur galime išvysti šiek tiek Hiksvilio rajono su didžiuliu ežeru ir daugybe medžių. Tačiau didžioji dalis serialo buvo nufilmuota prie Allatoonos ežero, Džordžijos valstijoje. „Ozarkas“, remdamasis savo pagrindine veiksmo vieta, sujungia vaizdus ir sukuria bendrą atmosferą. Seriale pasakojama apie Čikagoje įsikūrusius Birdesus, kurie yra paprasta šeima, gyvenanti įprastą gyvenimą – išskyrus Marty Birdesą (akt. Jason Bateman) ir jo darbą. Vyras ir dviejų vaikų tėvas dirbafinansų patarėju bei yra ir didžiausias pinigų plovėjas antrame pagal dydį Meksikos narkotikų kartelyje. Kai pašlija santykiai su kartelio bosu po pinigų dingimo, Marty turi išsikraustyti ir perkelti nusikalstamą veiklą į Ozarką. Čia, pasak Marty, jis gali plauti dar daugiau juodosios rinkos pinigų. Šio serialo grožis atsiskleidžia tuomet, kai vienos šeimos nusikaltimai išsiplečia į didesnį kriminalinį verslą Ozarke. Teisėsaugos pareigūnai yra įtraukiami į nusikaltėlių sekimą.
8. „Santa Klaritos Dieta“ / Santa Carlita Diet
Ši komedija nėra įprastinis šou apie zombius, kuriame vyrauja vien kraujas ir pūvančios numirėlių galūnės. Režisierius Victor Fresco čiamums itin subtiliai pateikia tokias žmogiškąsias savybes kaip ryžtas ir aukos dėl mylimųjų gerovės. Sheila (Drew Barrymore) ir Joel (Timothy Olyphant), iš šalies atrodo lyg tobula, tačiau kiek neįprasta pora. Porelė užsiima nekilnojamojo turto verslu, turi nuostabų namą ir neįprastai protingą dukrą, tačiau nesijaučia patenkinti savo gyvenimu. Joel nuolatos trūksta ryžto kažko imtis, o Sheila itin drovi ir jai trūksta drąsos įvairiose situacijose, tačiau netikėtas posūkis visą tai pakeičia, kai Sheila tampa zombiu. Be abejo, tapti zombiu nenorėtų niekas, bet tai kardinaliai pakeičia šeimynėlės gyvenimą. Sheila tampa drąsi, impulsyvi ir pasitikinti savimi moteris, tačiau jos dieta šiek tiek trikdo šeimos gyvenimą. Kiekvieno valgio meniu, tik vienas pasirinkimas – žmogiena.
7. „Proto medžiotojai“ / Mindhunter
„Proto medžiotojus“ pamils kiekvienas kriminalinio žanro mylėtojas, kadangi serialas siekia atskleisti ir padėti suprasti žiūrovams kaip veikia siaubingų nusikaltėlių protai. Žiūrovai stebi kaip du FBI agentai – jaunasis tyrėjas Holdenas Ford (Džonatanas Groff) ir patyręs agentas Bilas Tench (Holtas McCallany) bando sukurti sistemą, kuri padėtų geriau suprasti nusikaltėlius. 1977 metais jie pradeda savo kelionę po JAV apklausdami pačius siaubingiausius visų laikų žudikus. Besivystant veiksmui, susiduriame su dažnai pasitaikančiu klausimu – ar serijiniu žudiku tiesiog gimstama, ar tokius juos paverčia gyvenimas ir juos supanti aplinka? Ar žmonės turėtų stengtis suprasti žudikus, o gal tiesiog jiems visiems klijuoti „blogio“ etiketes? Prie žudikų prieinama užsimaskavus, ir ši maskuotė padeda pagrindiniam veikėjui kalbėti žudikui suprantama kalba ir tokiu būdu išgauti iš jo daugiau informacijos. Tai ir proto žaidimas – galbūt abejotinas, bet tuo pačiu genialus. Kitą vertus, gebėjimas taip natūraliai bendrauti su žudikais kelia nerimą. Jis verčia mus susimąstyti ar žmogus su tokiu ypatingu gebėjimu gali būti laikomas „normaliu“. Yra žinoma, kad serijiniai žudikai dažnai tampa įkvėpimu kūrėjams, kadangi žmonės turi ši žiaurų susižavėjimą baisiomis bei dramatiškomis mirtimis. Pačios įdomiausios šio serialo scenos tos, kuriose galime iš arti pamatyti žudikus.
6. „sense8“
Specialiai „Netflix“ režisierių Wachowski dueto kuriamo serialo „sense8″ siužetas tikrai sudomins tuos, kas išsiilgę originalumo. Pagrindiniai aštuoni serialo veikėjai, nepažinodami vienas kito, gyvena skirtinguose pasaulio kampeliuose. Visų jų gyvenimai skiriasi kaip diena nuo nakties: jaunas autobuso vairuotojas Kenijoje siekia sutaupyti pinigų AIDS sergančios motinos vaistams, įtakinga Seulo verslininkė po darbo užsiiminėja kovų menais, transmoteris iš San Francisko internete kovoja už lygias teises, Indijoje farmacijos mokslus baigusią merginą konservatyvūs tėvai nori ištekinti už nemylimo vyro, Londone gyvenanti islandė didžėja bando pabėgti nuo praeities, Meksikos telenovelių aktorius slepia savo homoseksualumą, Čikagos policininkui ramybės neduoda neišspręsta žmogžudystė iš vaikystės, spynų ekspertas Berlyne yra profesionalus vagis. Vieną dieną jie atranda turintys telepatinių galių, kurios jiems leidžia bendrauti tarpusavyje ir kartu spręsti problemas. Kaip ir iš kur tos galios atsirado — nepaaiškinama. Žinoma tik tai, kad dėl jų sugebėjimų mintis kontroliuojantis blogiukas juos siekia pagrobti blogio korporacijai. Kuriant „sense8“ Vachovskiai stengėsi apgalvoti kiekvieną smulkmeną, atsižvelgiant net į skirtingas laiko zonas. Daug dėmesio skirta atsiriboti nuo kultūrinių stereotipų, kurie įprastai vaizduojami Holivude. Pavyzdžiui, autobuso vairuotojo paklausus ar jis iš Afrikos, jis patikslina, kad Afrika tik žemynas, o jis iš Kenijos. Homoseksualių veikėjų paskirtis nėra vien tik atstovauti mažumas.
5. ,,Likusieji“ / The Leftovers
„Likusieji“, pasakoja apie mažo Amerikos miestelio gyventojus praėjus trims metams po paslaptingo įvykio, kai staiga nuo žemės paviršiaus paslaptingai dingsta du procentai pasaulio gyventojų. Tiems, kurie liko, tenka susitaikyti ne tik su nežinia ir mylimųjų netektimi, bet ir gyventi šalia keisto miestelio bendruomenėje susiformavusio kulto, kurį išpažįstantieji tylos įžadais gerbia dingusiuosius ir persekioja su jais susijusius žmones. Serialas sukurtas pagal po paties pavadinimo Tomo Perrottos romaną. Tiek knygos, tiek serialo nuotaika atitinka temą – jie depresyvūs, niūrūs, tamsūs. Čia svarbiausia ne veiksmas, o emocijos, kurių dauguma yra neigimas, pyktis, abejonės. Serialo sezono kone neįmanoma pažiūrėti vienu prisėdimu, sunku išsėdėti ir vieną seriją nepadarius pertraukėlės. Ir ne dėl to, kad serialas neįdomus ar ištęstas – tiesiog jame per daug slogių emocijų. Nors serialo herojai iš paskutiniųjų bando kabintis į gyvenimą po paslaptingo įvykio, visi puikiai supranta, kad taip, kaip anksčiau, nebebus niekada. Nors seriale nėra veiksmo, tai nereiškia jog žiūrovų nedomins tai, kas vyks toliau. Slogią atmosferą atperka meistriškai sukurtas veikėjų vidinis pasaulis, kartais balansuojantis ties sveiko proto ir beprotybės riba. Į pasaulines katastrofas seriale pažvelgta kitu kampu, čia orientuojamasi ne į patį įvykį, o į jo pasekmes, į žmones, po didelių sukrėtimų bandančius gyventi toliau.
4. ,,Tarnaitės istorija“ / The Handmaid’s Tale
Tai sukrečiantis pasakojimas apie netolimos ateities pasaulį, kuriame vienos šalies dalys yra užterštos toksinais ir radiacija, o kitos po ekologinių katastrofų ir vyriausybės eliminavimo yra griežtai valdomos galingos sektos. Šis pasakojimas parodo, kas nutinka kai autoritarinis rėžimas turi absoliučią galią ne vien smurto naudojimo klausimu, bet ir įgyvendinant seriją pasikeitimų, kurie nežymiai darosi blogesni už praėjusius ir vienareikšmiškai sukuria tinkamas sąlygas keliauti iki visiško žlugimo ar susinaikinimo. Veiksmas vyksta Gileado respublikoje, kuri yra įsikūrusi buvusioje JAV teritorijoje. Didelės taršos padariniai atsiliepė vaikų gimstamumui ir susilaukti vaiko pasidarė ypatingai sunku. Moterys, kurioms pavyko susilaukti vaikų tapo itin vertinamomis, tačiau jų gyvenimas tapo tikra kančia ir kalėjimu. Šioje vietoje vyrauja griežtas totalitarinis rėžimas, kurį kontroliuoja visoje teritorijoje pasiskirstę ginkluoti vyrai. Tie, kurie bando pasipriešinti įvestam rėžimui yra ištremiami į užterštas valstijos dalis, kuriose jų laukia mirtis arba tiesiog sulaukia žiaurios egzekucijos, kurių pagalba sėjama baimė ir skatinamas kitų paklusnumas. Moterys čia vaizduojamos be jokios galios, visa valdžia priklauso vyrams. Aukštų rangų pareigūnų žmonos taip pat turi laikytis griežtos tvarkos, nors jų statusas ir daug aukščiau už tarnaites. Naujai kuriamoje visuomenėjetarnaitės yra dviejų tipų: vienos yra vaisingos ir jos turi vilkėti raudonus apsiaustus, o kitos yra nevaisingos ir turi atlikti daugumą darbų namuose. Gatvėse gausu ginkluotų vyrų, kurie prižiūri tvarką visoje teritorijoje ir moterys yra stipriai išnaudojamos, joms nerodoma pagarba ir nuolankumas.
3. „True Detective“
Pritrenkianti vaidyba, tobuli dialogai, tamsūs vingiai, narpliojantys ne tik serijinio žudiko pėdsakus, bet ir pagrindinių serialo veikėjų gyvenimus, sukurią grandininę reakciją nuo kurios pašiurpsta oda ir sulėtėja kvėpavimas. Viskas prie ko prisiliečia HBO ranka paprastai tampa aukso vertės palaima pavargusioms akims. Šis serialas puikus to įrodymas. Luizianos policijos detektyvai Rustas Cohlas (Matthew McConaughey) ir Martinas Hartas (Woody Harrelson) gauna iki šiol nematytą ir žiaurią ritualinės žmogžudystės bylą. Nužudyta jauna prostitutė ant kurios kūno nupieštas simbolis, o ant galvos uždėta ragų karūna. Pesimistiškas ir nuolatos savo mintyse paskendęs Rustas įsitikinęs jog tai nėra pirmoji žudiko auka, tad tyrimas įsibėgėja atskleisdamas vis naujų ir netikėtų detalių. Serialo pirmasis sezonas apima septyniolika metų tyrimo. Rodydamas dabartį ir peršokdamas į detektyvų prisiminimus jis pateikia detales ir bendrą vaizdą kaip pasikeitė patys detektyvai ir kaip buvo gvildenama istorija. Nuo pat pirmųjų minučių suvokiame, jog McConaughey veikėjas stipriai pasikeitė – nevengia taurelės vidurį dienos, plaukai išsidarkę, drabužiai purvini, suprantame jog jo, kaip detektyvo karjera nesusiklostė. Mes nežinome kodėl taip pasisuko veikėjų gyvenimai, kas privertė itin savo darbui atsidavusį, tačiau didį pesimistą, mesti darbą ir griebtis tokio gyvenimo? Antrajame sezone tiriama korumpuoto fiktyvaus Kalifornijos miesto valdytojo Beno Kaspero mirtis. Jis rastas sandorio dėl geležinkelio Kalifornijoje statybų sudarymo išvakarėse. Trys teisėsaugos pareigūnai iš skirtingų miestų ir skyrių paskiriami ištirti šį nusikaltimą. Greitai jie sužino, kad nusikaltimas yra gerokai platesnio masto, nei jie manė. 52-ų Kaspero palaikai randami Kitsch‘o, vieno iš pagrindinių serialo veikėjų, ant suolelio pakrantėje su satanistiniais simboliais ant jo krūtinės. Paaiškėja, kad jis turėjo potraukį šiurkščiam seksui ir galimai buvo įsitraukęs į kažkokį neaiškų reikalą. Galima drąsiai teigti, jog serialas “True Detective” yra tikrų tikriausias menas. Šis serialas turi išskirtinį prieskonį, kuris gali būti apibūdinamas kaip gilus, subtilus ir be galo įtraukiantis. Belieka pasidžiaugti autoriaus drąsa, kuris nepabijojo peržengti komforto zonos ribų ir suteikti galimybę žiūrovui ne tik žiūrėti į ekraną, bet tuo pat metu priversti jį mąstyti. Mąstyti kitaip.
2. „Vakarų pasaulis” / Westworld
Jungtinių Amerikos valstijų kabelinės televizijos tinklui HBO pavyko sukurtu žiaurų, įtikinamą, užburiantį robotų-kaubojų pasaulį. Serialas paremtas 1973 metų, Michael Crichton sukurtu filmu, tokiu pačiu pavadinimu. Siužetas sukasi apie vakarietišką teminį atrakcionų parką. Androidai, vilkintys dulkėtais apdarais – pagrindinė atrakcija, jie gali tapti draugais, su jais galima išgerti, mylėtis ar net nužudyti. Robotai, arba kaip kūrėjai juos pristato – šeimininkai, parko svečiams negali padaryti jokios žalos. Plėtodami tokias plačias temas kaip: religija, moralė ir žmonių bei antžmogių smurtas, kūrėjai nepamiršta sudaryti dėmesį pritraukiančios atmosferos. Serialas puikiai balansuoja tarp filosofijos, romano, žudynių ir paslapčių. Ir jeigu jums toks aprašymas jau kažkur girdėtas – nenustebkite. Be serialo kūrėjų Jonathano Nolano ir Lisos Joy, prie šio projekto prisidėjo ir serialo „Dingę“ prodiuseris D. D. Abramsas. Žiūrovus pasiekė išskirtinio turinio ambicingas vizualinis reginys, kuriame daugiau klausimų nei atsakymų. Šis projektas puiki galimybė pasinerti į personažus ir ilgalaikės formos mitologijos pasakojimą. Kūrinys yra tiesiog pripildytas smurto, žiūrovas net ir nenoromis turėtų užduoti sau klausimą: „Kodėl mes mėgstame smurto elementus visuose savo pramogose?“ Ar mes galėtume tapti „Vakarų pasaulio“ parko svečiais, kurie moka pinigus tam, jog pasotintų šį apetitą?
1. „Juodasis veidrodis“ / Black Mirror
Šiuolaikinės medicininės technologijos leido išgydyti tūkstančius žmonių, pagydyti nepagydomuosius, suteikti šansą tiems, kurie ankščiau jo neturėjo. Internetas ištrynė valstybių sienas, atstumus ir ilgas valandas laukimo, tačiau tuo pačiu jis ištrynė ir gebėjimą bendrauti, savarankiškai mąstyti ar mėgautis mus supančiu pasauliu. Technologijos suteikė begalę teigiamų aspektų, tačiau tuo pačiu nepašykštėjo ir neigiamų. “Black Mirror”, tai serialas atskleidžiantis tamsiąsias technologijų puses, pateikiantis savo ateities viziją, kuri gali pasirodyti mažų mažiausiai niūri. Tai toks serialas, kurį labai sunku nusakyti žodžiais. Ir taip yra tikrai ne dėl to, kad jis yra neįdomus ar nesuprantamas. Kiekvienoje serialo serijoje pasakojama vis kita istorija, su kitais pagrindiniais veikėjais ir kita veiksmo vieta. Visos serijos apjungia vieną pagrindinę mintį – technologijos, netinkamai jas naudojant gali padaryti labai daug žalos žmogui kaip asmenybei, ir kaip bendrai visuomenei. Šiame seriale technologijos yra pateikiamos iš blogosios pusės, neretai hiperbolizuojant šiais laikais visuomenėje egzistuojančias problemas, susijusias su technologijomis. Nors ir galima susidaryti įspūdį, kad serialo autorius yra nusistatęs prieš naująsias technologijas, taip nėra, nes pateikiama mintis dažniausiai yra kiek gilesnė, negu „technologijos yra blogos“. Technologijos savaime negali būti geros ar blogos, jos yra tik žmogaus konstruktas, kuris atspindi jos vartotoją. Tai tarsi metafora apie tai kaip mes praleidžiame daugiau laiko gyvendami savo gyvenimus per skaitmeninius ekranus, o ne gyvendami natūralioje aplinkoje. Tad kiekviena serija turi savo moralą, savo pasaulio matymo kampą, o pagrindinė viso serialo žinutė, kurią mums siunčia serialo kūrėjai yra ta, kad mes pernelyg dažnai leidžiame technologijoms įtakoti mūsų gyvenimus ir prarandame suvokimą kas iš tiesų yra svarbiausia – žmogiškumas.
Taip pat skaitykite: TOP 25 geriausi XXI amžiaus filmai
