Meilė neturi vieno apibrėžimo ir ji yra visiems individuali. Taip pat meilė gali būti nebūtinai asmeniui bet tuo pačiu ir – maistui, vietovei, ar daiktui. Bet turime pripažinti, jog ji viena ir vienintelė, kuri mums atneša begalinį džiaugsmą yra žmogui, kurį pasirenki kartu eiti gyvenimo keliu ir patirti beproto daug dalykų. Tačiau ar kada nors pagalvojote, kad meilė taip pat gali būti ir žiauri, be atsako, biseksuali, iškrypusi ar tiesiog keista, neatitinkanti jūsų įsivaizduojamų normų? Šie filmai jums atskleis, jog meilė nėra vien santuoka, vaikai ir nuostabus gyvenimas užmiestyje. Ji gali būti įvairiapusė, apie kokią net nesusimąstytumėt. Pristatome jums 10 filmų, kuriuose žmonės myli kitaip.
10. ,,Arčiau“ (angl. Closer, 2004)
Iš esmės filmas yra apie meilę, santykius ir pilnatvės paieškas, o nuo ko viskas prasideda? Nuo pažinties, žinoma. Toks Denas, neva žurnalistas – nekrologų skilties rašeiva, prisipažįstantis, kad jam trūksta talento imtis kažko rimtesnio, vieną dieną ima ir sutinka paslaptingumu ir seksualumu spinduliuojančią jauną merginą Elis. Toji greitai apsuka Deno galvelę ir tampa jo mūza, įsiplieskia meilė ir bene galima regėti juos drauge senstančius balta tvora aptvertoje lauko terasoje, bet deja gyvenimas esti kiek sudėtingesnis…
Taip jau yra, kad gyvendami savo gyvenimus žmonės nori nenori sutinka kitus individus. Kartais tie piliečiai erzina, o kartais visai netikėtai ima ir patinka. Taip nutinka ir Denui. Jį patraukia žavi fotografė Ana ir čia jau atsiranda trikampis, o laikui bėgant jis dar pavirsta ir į keturkampį. Nors keturkampis gal ne visai tinkamas daiktavardis šiai istorijai – tai apskritimas. Viskas sukasi ratu, o emocijų, klaidų, pakilimų ir nusivylimų gausa ilgam pripildo galvą.
„Arčiau“ tiesiog skriete praskrieja ir nei karto nepasidaro smalsu, ką rodo laikrodis. Scenarijaus paprastumas ir genialumas žavi, išpildymas ir pateikimas apgalvotas iki smulkmenų, geresnius aktorius atrasti būtų sunku. Stipru iki pačio aukščiausio lygio, tačiau tai filmas, kurį žiūrėti galima tik kartą… Na, galima ir antrą, jei turite prastą atmintį arba tarkim norite pažiūrėti jį su antrąja puse, tačiau bet kokiu atveju efektas žiūrint antrą kartą bus jau nebe tas.
9. ,,Važiuok“ (angl. Drive, 2011)
Ši drama palies du skirtingus, tačiau kartu ir vienodai liudnus gyvenimus. R. Gosling‘as čia vaidina vairuotoją, kurio vardas yra nežinomas, neminėtas visame filme, kuris atlieka kaskadinius triukus filmavimo aikštelėje diena, o vakare padeda nusikaltėliams pabėgti iš nusikaltimo vietų nesučiuptiems. Jis neturi šeimos, laisvalaikio, yra santūrus, nekalbus, disciplinuotas, išmanantis savo darbą. Jo gyvenimas yra niūrus, lygiai toks pat kaip ir jo įvaizdis.
Bet vieną dieną, sutikus kaimynę Iriną (akt. Carey Mulligan), jo kasdienybė pasikeičia. Irina – šešerių metų berniuko mama, kuri dirba užkandinėje ir gyvena laukdama, kol jos vyras išeis iš kalėjimo. Jos gyvenime taip pat nėra daug spalvų, jai tenka rūpintis visomis keturiomis namų sienomis, uždirbti pinigų, rūpintis sūnumi. O tai nėra lengvas darbas būnant vienišai mamai. Trumpi pokalbiai, vairuotojo pagalba užklupus netikėtai nelaimei paskatino pasižiūrėti į vienas kitą iš arčiau ir atrasti tai, kas senai pamiršta – meilė. Jie lengvai pasiduoda vienas kitam, nes abu yra vieniši, užsisklendę savuose pasauliuose. Tačiau ar jiems lemta būti kartu? Grįžęs iš kalėjimo Irenos vyras viską iš esmės sujaukia.
Juostoje ,,Drive“ rasite visko – meilės, kovos už gyvybę, intrigos, veiksmo, įdomių personažų. Tai nėra banali meilės istorija, kurioje viskas klostosi lyg rožėmis klota. Tai kompleksuotas, gyvenimiškas, realistiškas dviejų žmonių susitikimas laiku ir vietoje kai jiems atrodo to labiausiai ir reikia. Bet kaip jiems pavyks išspręsti dilemas, kurios neleidžia būti kartu, išvysite ekrane.
8. ,,Ji“ (angl. Her, 2014)
Retro stiliumi dvelkiančioje netolimoje ateityje Teodoras (Joaquin Phoenix) išgyvena skyrybas su savo ilgamete žmona Katerina (Rooney Mara). Uždaro būdo, jautraus, dėl skyrybų besisielojančio vyro gyvenimas – gana įzoliuotas: jis rašo laiškus kitų žmonių artimiesiems ar mylimiesiems, darbe bendrauja su vienu kolega Paulu (Chris Prat), kartais leidžia laiką su savo kaimynais Eimi (Amy Adams) ir Čarlzu (Matt Letcher). Laikais, kai technologijos valdomos žodžiu, Teodoras žaisdamas video žaidimus ir gyvendamas ta pačia rutina tiesiog egzistuoja. Viskas pasikeičia, kai jis nusprendžia įsigyti kompiuterio operacinę sistemą, kuri kaip teigiama atstoja „tikrą žmogaus sąmonę“. Kompiuterinė sistema, save pasivadinusi Samanta, (Scarlet Johanson balsas) pasirodo esanti toli gražu ne Apple programa Siri. Samanta atrasdama save, kartu keičia ir Teodoro gyvenimą.
Istorija apie intymumą ir buvimą žmogumi laikotarpiu, kai technologijos bet kokį tarpusavio kontaktą padaro kiek įmanoma operatyvesnį, bet kartu ir visiškai šaltą. Kita vertus, filmo režisierius teigia: „Filmas apie meilę, apie troškimą užmegzti ryšį, bet kartu dalykus žmogaus viduje, gąsdinančius ir neleidžiančius mums to ryšio atrasti“. Savo ruožtu technologizuota visuomenė tai tik aplinka, erdvė ar terpė, kurioje egzistuoja tiek filmo herojai, tiek dabartinė žmonija.
Filme netrūksta jaunatviško polėkio, šiltų emocijų, tačiau neišvengiamai diskutuojamos asmeninių barjerų, emocinio neįgalumo, vienatvės, skaudžių patirčių naštos, temos. Jautri istorija apie kiekvieno trokštamą pilnatvę ir meilę amžiuje, kai prieš kur nors einant dažniau pasitikrinama ar ten bus belaidis interneto ryšys, o ne ar artimas žmogus eis kartu.
7. ,,Mėnesiena“ (angl. Moonlight, 2016)
Chironas, dar kitaip vadinamas pravarde Juodas, yra nekalbus, mėgstantis sportą vyrukas. Jis įšėjęs iš kalėjimo nusprendžia gyventi kitaip ir kurtis gyvenimą iš naujo. Tačiau jis turi paslaptį, kurią ilgai stengėsi nuslėpti ir toji paslaptis netgi vertė jį užsisklęsti savyje. Bet koks gyvenimas gali laukti, kai nesi visiškai savimi? Skurdas, patyčios, narkomanė motina – toks nesvetingas pasaulis nuo pat vaikystės lydi pagrindinį herojų. O dar jis turi pripažinti faktą, jog jis yra gėjus. Filmas suskirstytas trimis dalimis, koks Chironas buvo vaikystėje, paauglystėje ir jau suaugęs. Ekrane bus parodomas jo nelengvas gyvenimas, kokios problemos jį slėgė, kodėl jis yra toks, koks yra ir kas jam padėjo suprasti savo seksualinę tapatybę ir kaip jam sekėsi su tuo susitvarkyti.
„Kažkada turi nuspręsti, kuo tu nori būti ir neleisti kitiems už tave priimti sprendimo“ – ši frazė viena esminių filme. Juostoje parodomas kultūrinis juodaodžių gyvenimas pavojingose JAV rajonuose. Tuo labiau, jog liečiama seksualinės orientacijos tema ir tai turi įtakos pagrindinio veikėjo sprendimui slėpti savo tapatybę. Vyksta didelė kova su savimi, savo išgyvenimais, emocijomis.
<
6. ,,Pianistė“ (angl. The Piano Teacher, 2001)
Erika Kohut (akt. I. Huppert) – keturiasdešimtmetė fortepijono mokytoja, neištekėjusi, be vaikų, gyvenanti viename bute su mama ir netgi mieganti su ja vienoje lovoje. Ši istorija suksis aplink ją. Ji moko vaikus fortepijono paslapčių Vienos muzikos konservatorijoje, yra gerbiama dėstytoja, reikli, disciplinuota, siekianti tobulumo. Visą gyvenimą paaukojusi dėl muzikos. Tačiau, kad ir kokia gera pedagogė ji būtų, jos asmeninis gyvenimas yra pilkas ir neįdomus. Taip pat ji turi ir psichologinių sutrikimų, dėl kurių save žaloja, yra linkusi į sadomasochistinį fetišą, tačiau niekada pati juo neužsiima, tik stebi tai pornografiniuose filmuose. Tačiau viskas pasikeičia, kai ji sutinka Valteri (akt. B. Magimel), talentingą jaunuolį, kuris pradeda rodyti dėmesį, išreiškia susižavėjimą jos sugebėjimams groti ir klasikinės muzikos skoniui. Jam įstojus į konservatoriją, studijuojant pas Erika, jiedu praleidžia vis daugiau laiko kartu. Valteris pradeda norėti turėti imtymesnius santykius su Erika, tačiau ji leidžia jam suprasti, jog normalių santykių jie neturės.
Šių dviejų žmonių meilės istorija gali jus sutrikdyti, pasirodyti nepatogi ir nepriimtina, tačiau meilės formų yra begalė ir tik patys nusprendžiame, kokia propoguosim.
Meilė gali būti visokia – jeigu norite atrasti kitokia meilės forma, rekomenduoju šį filmą. Klasikinės muzikos gerbėjams taipogi turėtų patikti ši juosta, nes muzika skamba daugelyje scenų ir jos yra visur.
5. ,,Gimę žudyti“ (angl. Natural Born Killers, 1994)
Filmas suksis aplink du veikėjus Mikį (akt. W.Harrelson) ir Melori (akt. J. Lewis) Noksus. Jie – beproto įsimylėję vienas kita pamišėliai, rodos yra sukurti vienas kitam. Veiksmas prasideda užkandinėje, kai Melori gundančiais judėsiais šoka viena, o jos mylimasis Maikis, tiesiog sėdi ir nekreipia į ją dėmėsio. Įėjus dviems vyrukams į užkandinę, jie iškart pastebi Melori ir nusprendžia išmėginti laimę ją ,,pakabinant“. Tik vienam iš vyruku bandant šokti kartu su Melorę, prasideda muštynės, kurios greit virstą ir į žudynių vietą. Šitaip yra padarytas pirmasis įspūdis, kokia žiauri ši porelė yra ir puikiai parodo kodėl su jais geriau neturėti jokių reikalų.
Vėliau pasakojama kaip jiedu susipažino, kodėl jie išžudė Melorės šeimą, su kokiomis psichologinėmis traumomis jiems tenka susidurti, kadangi abu jų turi. Jie leidžiasi į kelionę be tikslo, žudo visus, kurie tik jiems užkliūna, net važiuodami gatve jie renkasi savo aukas. Tačiau viskam ateina pabaiga ir juos sučiumpa pareigūnai bei įkalina už grotų. Jais susidomi žurnalistas Veinas (R.Downey, Jr.), kuris kurią laidą apie nusikaltėlius ir žinoma, jis nori interviu savo laidai iš pačių mylimiausių nusikaltėlių šalyje. Šis interviu taps legendiniu, bus transliuojamas gyvai ir žiūrovai, stebintys šį interviu, nepamirš niekada.
Šis filmas sudarytas iš dviejų dalių, pirmojoje dalyje supažindinama su veikėjais, jų gyvenimu, o antrojoje labiau kreipiamas dėmesys į žiniasklaidą, ką dėl reitingų pasiryš padaryti žurnalistas Veinas nesuvokdamas to kainos. ,,Gimę žudyti“ – neįprasta meilės istorija su žiaurumo prieskoniu. Nepatogi juosta arba jums patiks, arba manysite, jog tai nesąmonė. Ir išties, menas neturi patikti visiems, tuo labiau, jog šiai juostai jau per 20 metų. Tačiau aktoriai, pati istorija gali jus tikrai sudominti.
4. ,,Nematomas siūlas“ (angl. Phantom Thread, 2018)
Reynoldsas Woodcockas (akt. Daniel Day-Lewis) – Anglijoje gyvenantis, XX a. vidurio mados genijus, pamišęs dėl disciplinos, tobulumo ir elegancijos. Jo suknelės skirtos ne bet kam – progą nešioti mados šedevrus gauna tik Anglijos aukštuomenės damos ir kilmingos moterys. Kol Woodcockas turi visišką kūrybinę laisvę, visais buhalteriniais ir kitais, ne tokiais įdomiais reikalais jo mados salone rūpinasi jo sesuo Sirilė (akt. Lesley Manville). Režisierius Paulas Thomas Andersonas yra keistų santykių šeimoje mėgėjas. Woodcocko santykis su Sirile yra sukuriamas keistai motiniškas, lyg jo sesuo atstotų jam jų mirusią motiną.
Iš pirmo žvilgsnio gali pagalvoti, kad „Nematomas siūlas“ yra apie to amžiaus madą, jos svarbą visuomenėje, bet tuo pat metu prasideda ir neįprasta meilės istorija, kuri leis suprasti, kad ne visi romanai yra tobuli ir kupini nuoširdžios meilės.
Šiame filme kiekvienas atras tai, kas įtraukia – romantinę liniją, dramos elementų, istoriją, madą. Pribloškiantys kostiumai, prabangūs interjerai ir filmo garso takelis puikiai leis pajusti to laikmečio atmosferą. Tai filmas, kurį norėsite peržiūrėti ne vieną kartą – vis atrodys, kad praleidote kažką reikšmingo ir Day-Lewisas dar niekuomet nepateikė tokio pasirodymo, kurio nepažiūrėtumėte dar kartą ir nepersvarstytumėte iš naujo.
3. ,,Sekretorė“ (angl. Secretary, 2002)
Psichologinių problemų turinti ir linkusi save žaloti Lee Hollowey (Maggie Gyllenhaal), jauniausia duktė gyvenanti komplikuotoje šeimoje. Nuo septintos klasės nevengianti prieš save kelti rankos ji stengiasi grįžti į normalų gyvenimą, po to kai yra išleidžiama iš psichiatrijos ligoninės. Po kurio laiko Lee pradeda susitikinėti su vaikinu iš mokyklos Peter‘iu, mokosi spausdinimo amato ir įsidarbina sekretore teisininko E. Edward’o Grey (James Spader) kontoroje.
Kai ponas Grey pamato jog Lee yra linkusi save žaloti ir bausti už klaidas, įsakmiai jai nurodo taip daugiau nebesielgti, tokiu būdu sukurdamas dominanto paveikslą, kuris vėliau atskleidžiamas dar labiau. Keisti Lee ir Grey santykiai pradeda rutuliotis žaibišku greičiu ir nejučiomis užvaldo Hollowey pasaulį. Grey negali susitaikyti su savo veiksmais, yra griaužiamas kaltės ir gėdos, tad nepaisant palaimos kurią jaučia, jis atleidžia Lee iš darbo.
Tai išties įdomus, teisingai pastatytas filmas šokiruojančia ir ne itin priimtina tema. Puikus Maggie Gyllanhaal pasirodymas ir romantiškas bei kartais šiurkščiai juokingas filmo scenarijus, kuris subtiliai perteikia ne itin subtilius dviejų žmonių santykius, bus puikus kompanionas vėsų rudens vakarą.
2. ,,Tarnaitė“ (angl. The Handmaiden, 2016)
Juosta „Tarnaitė“ (ang. The Handmaiden) mus nukelia į XX amžiaus 4 dešimtmečio Japonijos okupuotą Korėją, kurioje jauna mergina vardu Sook-Hee (akt. Tae-ri Kim) yra pasamdoma dirbti turtingos japonės Lady Hideko (akt. Min-hee Kim) tarnaite. Kaip ir bet kurioje istorijoje, čia irgi neapsieinama be piktadario, besistengiančio sugriauti visų aplinkinių gerbūvį. Uncle Kouzuki (akt. Jin-woong Jo) – valdingas bei beširdis Hideko dėdė, trokšdamas pasisavinti jos paveldėtus turtus, ketinąs ją vesti ir paversti jos gyvenimą dar didesniu pragaru. Tai iškrypusi bei žalingų potraukių asmenybė, mėgstanti fiziškai kankinti žmones bei klausytis nepadorių knygų skaitymo. Ar Kouzuki, gyvendamas liguistų iliuzijų pasaulyje, pagaliau susivoks savyje ir atras tikrąsias gyvenimo vertybes, o gal tai – patologinis asmenybės dualumo sutrikimas, naikinantis visus prie jo prisilietusius?
Tai neapsakomai įdomiai sukurtas, atvirai seksualus bei šiek tiek iškrypęs filmas, vaizduojantis sudėtingus smurtinius aktus ir estetinę žmoguje slypinčio blogio pusę. Filmas „Tarnaitė“ – pavojingai slidi erotinė fantazija apie turtingą japonę, jos sadistą dedę, jai atsidavusią tarnaitę ir apgaviką, kuris gudriai ir apgalvotai stengiasi įvykdyti velniškai sudėtingą ir pavojingą aferą. Juosta taip meistriškai žaidžia žiūrovo jausmais, kad jis net pats nepastebi, koks sugundytas ir apnuogintas jis pasijunta.
1. ,,Omaras“ (angl. The Lobster, 2015)
Filmo veiksmas vyksta ateities (arba paralelinėje) visuomenėje, kur visi privalo gyventi poromis. Po skyrybų su žmona pagrindinis veikėjas Deividas, kaip ir visi kiti vieniši žmonės, privalo atvykti į specialų viešbutį, kur jis turės 45 dienas susirasti naują antrąją pusę. Priešingu atveju jis bus paverstas į pasirinktą gyvūną ir išsiųstas į mišką. Dauguma neapsisprendusių žmonių renkasi šunis, dėl to pasaulyje tiek daug šunų ir tiek mažai egzotiškų gyvūnų. Šaltai, formaliai aptarinėjami gyvūnai į kuriuos paverčiami žmonės filmo pradžioje puikiai nustato toną visam filmui.
Beveik visi personažai nedemonstruoja jokių emocijų. Nors viešbučio svečiai tiesiogine to žodžio prasme yra verčiami įsimylėti, kiekvienas intymus veiksmas turi būti patvirtintas, taigi aplink tvyro apatija. Nei romantikos, nei skubėjimo dėl senkančio laiko beveik nejaučiama. Viešbučio svečiai skatinami partnerius rinktis pagal bet kokias juos vienijančias smulkmenas: fizines ydas, išvaizdos panašumus, charakterio bruožus ir pan. Desperatiškas bandymai rasti kažką bendro veda prie absurdiškų ir nejaukių pokalbių, o vietoj asmeninio ryšio užmezgimo, temos dažniausiai nublanksta į apsikeitimą keletu dalykiškų sakinių. Lyg gyvūnų pasaulyje, poros skatinama ieškotis tarp panašių į save. Tačiau nesunku atrasti panašumų ir su mūsų pasauliu, kur pažintys internetu veikia panašiu principu.
„Omaras“ nepastebimai sugeba suderinti juodosios komedijos, romantikos, absurdo, siaubo ir visuomenės satyros elementus. Tačiau šis filmas sužavės ne tik absurdo ir satyros mėgėjus. Distopiškas mūsų bendravimo normų atspindys įstrigs visiems intelektualaus kino mėgėjams.
Taip pat skaitykite: TOP 10 puikių serialų peržengiančių visas ribas
