Ukrainos pabegėliai EPA-ELTA nuotr

Kaip praneša Ukrainos parlamento deputatas, verslininkas Sergejus Taruta, Mariupolio dramos teatro slėptuvė nuo bombų atlaikė sprogimą. Iš rūsio pradėti evakuoti žmonės. Neaiškua, ar yra nukentėjusiųjų, gelbėtojai tvarko griuvėsius. Pranešama, kad, teatro rūsiuosegalėjo būti iki tūkstančio žmonių.

Virš 20 000 civilių gyventojų sugebėjo palikti apgultą Mariupolio miestą, kurį nuniokojo nesiliaujantis Rusijos apšaudymas, pranešė Ukrainos pareigūnai, nes okupantų pajėgos sustiprino smūgius sostinės Kijevo priemiesčiuose. Tuo tarpu Ukrainos ir Rusijos derybininkai baigė antrąją derybų dieną, kuria buvo siekiama paliaubų, tačiau akivaizdžios pažangos nepasiekė.

„Iš Mariupolio asmeniniais automobiliais humanitariniu koridoriumi išvyko apie 20 000 žmonių“, – „Telegram“ pranešė prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenko.

Anksčiau miesto taryba „Telegram“ pranešė, kad „nuo 14 val. 14 min. vietos laiku žinoma, kad iš Mariupolio išvyko 2 000 automobilių“, ir pridūrė, kad dar 2 000 transporto priemonių laukia, kol galės išvykti iš uostamiesčio prie Azovo jūros.

Tačiau miesto mero pavaduotojas sakė, kad Rusijos kariai Mariupolio ligoninėje ‚kaip įkaitus“ laiko 400 žmonių, įskaitant gydytojus ir pacientus, o humanitariniam konvojui neleidžiama pasiekti miesto.

Miestą, kuriame gyvena apie 400 000 gyventojų, jau kelias dienas yra apgulęs Rusijos kariuomenės padalinys ir šis miestas yra atskirtas nuo likusios šalies dalies. Vietos pareigūnų skaičiavimais, per apgultį žuvo daugiau kaip 2 300 civilių gyventojų.

Kijeve nuo kovo 15 d. 20 val. vietos laiku buvo paskelbta 35 valandų trukmės komendanto valanda, kurią paskelbė miesto meras Vitalijus Kličko , kuris perspėjo, kad Rusijos pajėgoms stiprinant smūgius ir artėjant prie sostinės, ši susiduria su „sunkiu ir pavojingu momentu“.

Derybose, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos karinį puolimą prieš Ukrainą, esama „esminių tarpusavio nesutarimų“, tačiau kompromisas įmanomas, antrosios virtualių derybų dienos pabaigoje pareiškė Ukrainos delegacijos narys ir prezidento padėjėjas Michailas Podoliakas.

„Rytoj tęsime derybas. Labai sunkus ir žiaurus derybų procesas. Yra esminių prieštaravimų. Bet tikrai yra vietos kompromisui“, – tviteryje rašė M. Podoliakas.

V. Zelenskis anksčiau derybas pavadino „gana neblogomis“, o Kremlius teigė, kad tai, jog jos vyksta, yra „savaime teigiamas dalykas“.

Kovo 16 d. V. Zelenskis per videotransliaciją kreipėsi į JAV Kongresą ir pakartojo savo prašymą Vakarams įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos. Tokį pat ryžtingą raginimą Ukrainos prezidentas išsakė ir kovo 15 d. kreipdamasis į Kanados parlamentą.

Baltieji rūmai paskelbė, kad JAV prezidentas Džo Baidenas kitą savaitę vyks į Europą tiesioginių derybų su Europos lyderiais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Džo Baidenas susitiks su NATO ir Europos lyderiais kovo 24 d. Briuselyje vyksiančiame neeiliniame Aljanso, aukščiausiojo lygio susitikime, taip pat dalyvaus numatytame Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime, sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Džen Psaki (Jen Psaki).

Toks JAV prezidento žingsnis yra itin retas.

Neeiliniame NATO aukščiausiojo lygio susitikime bus siekiama suderinti NATO atsaką į Rusijos vykdomą karą Ukrainoje, kovo 15 d. sakė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Ukraina EPA-ELTA nuotr.

„Kalbėsime apie #Rusijos įsiveržimą į #Ukrainą, mūsų tvirtą paramą Ukrainai ir tolesnį NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimą. Šiuo kritišku metu Šiaurės Amerika ir Europa turi ir toliau laikytis išvien“, – J. Stoltenbergas rašė socialiniame tinkle „Twitter“.

V. Zelenskis paragino Kanados parlamentą ir vyriausybę daryti didesnį ekonominį ir karinį spaudimą Rusijai ir paprašė ministro pirmininko Justino Trudeau bei įstatymų leidėjų padėti įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos.

„Prašau uždaryti dangų, uždaryti oro erdvę“, – sakė V. Zelenskis pilnutėlei Bendruomenių rūmų salei vaizdo skambučiu iš Ukrainos. „Prašome nutraukti bombardavimą. Kiek dar sparnuotųjų raketų turi nukristi ant mūsų miestų, kol jūs tai padarysite?“ – sakė V. Zelenskis, kuris sulaukė audringų ovacijų.

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai atvyko į Kijevą kovo 15 d., pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

„Čia, karo nuniokotame Kijeve, kuriama istorija“, – rašė M. Morawieckis socialiniame tinkle „Twitter“, paskelbęs nuotraukas, kuriose jis su savo pavaduotoju Jaroslawu Kaczynskiu, taip pat Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala ir jų Slovėnijos kolega Janezu Jansa sėdi prie stalo su Ukrainos žemėlapiu.

Rusijos pajėgos taip pat pradėjo naujus artilerijos smūgius rytiniame Charkovo mieste, „Facebook“ tinkle pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, o naktį vykdytas apšaudymas sunaikino pakilimo taką ir apgadino terminalą rytiniame Dniepro mieste esančiame oro uoste, sakė srities gubernatorius Valentinas Rezničenka.

Kovo 15 d. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos paskelbė naują sankcijų etapą Kremliui artimiems Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims.

ES sankcijos apima kelių oligarchų, pavyzdžiui, futbolo klubo „Chelsea“ savininko Romano Abramovičiaus, turto įšaldymą, rusiško plieno ir geležies importo draudimą, prabangos prekių, kurių vertė viršija 300 eurų, ir automobilių, kainuojančių daugiau kaip 50 000 eurų (55 000 JAV dolerių), eksporto draudimą ir investicijų į naftos bendroves bei energetikos sektorių draudimą.

Tuo tarpu Vašingtonas sankcijas pritaikė daugiau asmenų, priklausančių Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžios struktūrai, ir pritaikė naujas baudžiamąsias priemones Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, artimam V. Putino sąjungininkui.

JAV valstybės departamentas įvedė sankcijas 11 Rusijos kariuomenės vadovų, įskaitant kelis gynybos ministro pavaduotojus ir Viktorą Zolotovą, Rusijos nacionalinės gvardijos vadą ir V. Putino Saugumo tarybos narį.

JAV Finansų departamentas įvedė sankcijas keturiems rusams ir vienam subjektui, kuriuos apkaltino dalyvavus slepiant įvykius, susijusius su informatoriaus Sergejaus Magnickio mirtimi, arba susijus su žmogaus teisių pažeidimais prieš žmogaus teisių gynėją Ojubą Titijevą.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė sankcijas D. Bidenui ir J. Trudeau, taip pat keliems pareigūnams.

Šios priemonės, taip pat taikomos JAV valstybės sekretoriui Antonijui Blinkenui ir gynybos sekretoriui Lloydui Ostinui, „tai Vašingtono vykdomos itin rusofobiškos politikos pasekmė“, sakoma Maskvos pareiškime.

Atskirame pareiškime Maskva paskelbė baudžiamąsias priemones 313 kanadiečių, įskaitant J. Trudeau ir kelis jo aplinkos ministrus.

Rusija taip pat išplatino siūlomą JT Saugumo Tarybos nutarimą, kuriame reikalaujama apsaugoti „pažeidžiamose situacijose“ esančius civilius gyventojus Ukrainoje, taip pat užtikrinti saugų humanitarinės pagalbos ir žmonių, norinčių išvykti iš šalies, judėjimą.

Paskelbtame rezoliucijos projekte reiškiamas „didelis susirūpinimas“ dėl blogėjančios humanitarinės padėties ir civilių aukų Ukrainoje ir aplink ją, tačiau neminima, kad tai Rusija atsakinga už įsiveržimą į šalį.

Kovo 17 d. Į Kinijos sostinę Pekiną skridęs Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo lėktuvas dėl nežinomų priežasčių iš pusiaukelės grįžo į Maskvą. Orlaivis su Rusijos diplomatijos vadovu virš Novosibirsko apsigręžė ir nuskrido atgal į Rusijos sostinę.

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: