Ukraina paragino NATO nares paspartinti ginklų tiekimą ir padėti atkurti sugriautą elektros energijos tinklą, o Vakarų sąjungininkės pažadėjo sustiprinti paramą, kad padėtų Kijevui žiemą atlaikyti Rusijos atakas.
Maskva smogė Ukrainos energetikos infrastruktūrai, nes jos kariuomenė atsitraukia į sausumą, ir milijonai žmonių pasinėrė į tamsą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino tiekti ginklus, ypač pažangias oro gynybos sistemas, „greičiau, greičiau, greičiau, greičiau“, kai prisijungė prie dvi dienas Rumunijos sostinėje Bukarešte vykstančio NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo.
„Kai turėsime transformatorių ir generatorių, galėsime atkurti savo sistemą, savo energetikos tinklą ir suteikti žmonėms tinkamas gyvenimo sąlygas“, – sakė D. Kuleba.
„Kai turėsime priešlėktuvinės gynybos sistemas, galėsime apsaugoti šią infrastruktūrą nuo kitų Rusijos raketų smūgių.“
„Trumpai tariant, „Patriot“ ir transformatoriai yra tai, ko Ukrainai reikia labiausiai“, – sakė jis, turėdamas omenyje JAV pagamintą priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“.
Šis kreipimasis nuskambėjo tuo metu, kai NATO vadovas Jensas Stoltenbergas apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad jis taikosi į infrastruktūrą, siekdamas panaudoti žiemą kaip „karo ginklą“ prieš Ukrainą.
J. Stoltenbergas teigė, kad NATO sąjungininkės pažadėjo daugiau paramos Ukrainai, kad ši sutvarkytų savo infrastruktūrą, ir toliau siųs ginklų bei oro gynybos priemonių, kad padėtų jai geriau apsisaugoti.
Jis sakė, kad „vyksta diskusijos“ dėl „Patriot“ sistemų, kurias Vašingtonas ir kitos šalys iki šiol atsisakė perduoti Kijevui, tiekimo.
„NATO nėra karo šalis. Tačiau mes ir toliau remsime Ukrainą. Tiek laiko, kiek reikės, mes nesitrauksime“, – sakė J. Stoltenbergas.
Jis sakė, kad tikisi, jog Rusija surengs daugiau išpuolių prieš Ukrainos tinklą, nes Kremlius patiria pralaimėjimų sausumoje, ir perspėjo Europą, kad ji turėtų „būti pasirengusi didesniam pabėgėlių skaičiui“.
JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas paskelbė apie 53 mln. dolerių vertės paketą, skirtą „padėti Kijevui įsigyti itin svarbią elektros tinklo įrangą“.
Aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad ši pagalba nebus paskutinė, ir pažymėjo, kad Bideno administracija biudžete yra numačiusi 1,1 mlrd. dolerių išlaidų energetikai Ukrainoje ir kaimyninėje Moldovoje.
Sąjungininkai Ukrainai suteikė ginklų už milijardus dolerių, tačiau Kijevas prašo daugiau oro gynybos, tankų ir ilgesnio nuotolio raketų, kad galėtų nustumti Kremliaus pajėgas atgal.
Tačiau vis labiau nerimaujama, kad kai kuriose NATO šalyse baigiasi ginklų atsargos, nes jų atsargos buvo nukreiptos į Ukrainą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad jo prašymas kolegoms NATO ministrams yra paprastas: „Išlaikykite ramybę ir duokite tankus“.
Vokietija, kuri šiuo metu pirmininkauja G7, NATO susitikimo kuluaruose sušaukė posėdį, skirtą aptarti dėl karo Ukrainoje kilusiai energetikos krizei.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigė, kad susitikimo dalyviai siekė „geriau suprasti neatidėliotinus poreikius ir nustatyti jų prioritetus“ prieš gruodžio 13 d. Paryžiuje vyksiančią tarptautinę konferenciją.
Atskirai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir sakė, kad Vokietija atsiųs 350 generatorių ir suteiks 56 mln. eurų (57 mln. JAV dolerių) finansinę pagalbą energetikos infrastruktūrai remontuoti.
V. Zelenskis sakė, kad jie aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą tarptautinėse institucijose.
„Prioritetai aiškūs – apsauga nuo raketinio teroro, energetikos atkūrimas, aprūpinimas maistu“, – vėlai antradienį savo kasdieniame vaizdo kreipimesi sakė V. Zelenskis, pažymėdamas, kad „padėtis fronte sudėtinga“.
„Nepaisant itin didelių Rusijos nuostolių, okupantai vis dar bando žengti į priekį Donecko srityje, įsitvirtinti Luhansko srityje, judėti Charkovo srityje, kažką planuoja pietuose“, – sakė jis. „Bet mes laikomės.“
NATO teigė, kad susitikimas Bukarešte pademonstravo vienybę dėl tolesnės paramos Ukrainai, kai Maskvos karas prieš kaimyninę šalį tęsiasi jau dešimtą mėnesį.
Tačiau Aljansas nepadarė jokios pažangos dėl Ukrainos prašymo įstoti į NATO, nors pakartojo, kad tebėra įsipareigojęs laikytis maždaug prieš 14 metų duoto pažado, jog Kijevas vieną dieną taps NATO nariu.
J. Stoltenbergas tvirtino, kad „durys yra atviros“ naujoms narėms, tačiau sakė, kad dabar daugiausia dėmesio skiriama padėti Ukrainai kovoti su Maskva.
Ukrainos prezidento padėjėjas Oleksijus Arestovičius sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikime buvo padaryta „keletas konkrečių ir svarbių pranešimų“.
„Ukraina gali tapti Aljanso nare pasibaigus karo veiksmams“ ir „bus išplėsta parama Ukrainai energetikos ir karine prasme“, – pažymėjo jis pareiškime.
Be karo Ukrainoje, ministrai taip pat įvertins pažangą, padarytą rengiant NATO kandidačių Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO sutartį, kurią jau ratifikavo 28 iš 30 valstybių narių, tačiau kuri vis dar sustabdyta laukiant Vengrijos ir Turkijos pritarimo.
Suomijos, Švedijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai susitiko susitikimo kuluaruose, tačiau Ankara nesignalizavo, kad padaryta kokia nors pažanga.
