Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje stojo tiesioginėn akistaton su Rusija, jis kaip „nusikalstamą“ pasmerkė Kremliaus invaziją į jo šalį ir paragino atimti iš Maskvos veto teisę.
Jam įprastus kariško stiliaus drabužius vilkėjęs V. Zelenskis pirmą kartą nuo 2022 m. vasario mėnesį pradėtos invazijos sėdėjo tame pačiame kambaryje su Rusijos pareigūnu, įnikusiu į savo išmanųjį telefoną ir akivaizdžiai demonstravusiu visišką nesidomėjimą.
„Dauguma pasaulio žino tiesą apie šį karą, – sakė V. Zelenskis. – Tai nusikalstama ir neišprovokuota Rusijos agresija prieš mūsų šalį su tikslu užgrobti Ukrainos teritoriją ir išteklius“.
V. Zelenskis paragino Jungtines Tautas atimti iš Rusijos veto teisę Saugumo Taryboje ir sakė, jog tai gyvybiškai svarbi reforma, kuri kartu paskatintų ir didesnį besivystančio pasaulio, menkai remiančio Ukrainą, atstovavimą JT.
„Veto galia agresorės rankose įstūmė JT į aklavietę“, – sakė V. Zelenskis. „Neįmanoma sustabdyti karo, nes visas pastangas vetuoja agresorė arba tie, kurie toleruoja agresorę“, – kalbėjo jis.
V. Zelenskis pakartojo Ukrainos poziciją, kad veto teisė priklausė buvusiai Sovietų Sąjungai, vienai iš Antrojo pasaulinio karo, po kurio buvo įsteigtos Jungtinės Tautos, nugalėtojų, o ne prezidento Vladimiro Putino Rusijai. „Deja, šią vietą Saugumo Taryboje, kurią Rusija neteisėtai gavo per manipuliacijas užkulisiuose po Sovietų Sąjungos žlugimo, užima melagiai, kurių darbas – pateisinti agresiją ir genocidą“, – sakė V. Zelenskis.
Rusija tyčiojasi
Atimti iš Rusijos veto teisę būtų nepaprastai sunku. Tačiau precedentas yra: 1971 m. JT Generalinė Asamblėja atėmė veto teisę iš Taivano, šis ją turėjo kaip Kinijos atstovas, ir perdavė žemyninės Kinijos komunistinei vyriausybei.
Įtampa kilo dar prieš V. Zelenskiui prabylant, kai Rusija suabejojo dabar Saugumo Tarybai pirmininkaujančios Albanijos, atstovaujamos ministro pirmininko Edi Ramos, sprendimu leisti Ukrainos vadovui pasisakyti pirmesniam.
Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia, vis prašęs leidimo kalbėti, pareiškė E. Ramai, kad leidimas V. Zelenskiui, buvusiam komikui, kalbėti pirmajam kelia pavojų „sugriauti Saugumo Tarybos autoritetą“ ir paversti ją „vieno žmogaus šou“.
E. Rama atsakė ramiai, bet su didėjančiu susierzinimu. Jis Rusijos ambasadoriui atkirto: „Sprendimas yra – jūs sustabdote karą ir prezidentas V. Zelenskis nekalbės“.
Prieš V. Zelenskį kalbėjęs generalinis sekretorius Antonio Guterresas taip pat griežtai kritikavo Rusiją. „Rusijos invazija į Ukrainą, akivaizdžiai pažeidžianti Jungtinių Tautų Chartiją ir tarptautinę teisę, didina geopolitinę įtampą ir susiskaldymą, kelia grėsmę regiono stabilumui, didina branduolinę grėsmę ir sukuria gilius įtrūkius mūsų vis labiau daugiapoliame pasaulyje“, – sakė A. Guterresas.
Albanija sudarė 63 pranešėjų sąrašą. Tarp kitų, turinčių dalyvauti, yra Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. S. Lavrovas, pats buvęs ambasadorius JT, pagarsėjęs aštrialiežuviais pasisakymais, atvyko į Niujorką antradienio vakarą. Oficiali Rusijos žiniasklaida pranešė, kad jis skrido aplinkiniu maršrutu, kad išvengtų Europos oro erdvės.
Jungtinėse Tautose retai pasirodantis V. Putinas šiemet neatvyko. Jis praleido ir kitus aukšto lygio diplomatinius susitikimus, yra Vakarų šalių izoliuotas ir jam gresia Tarptautinio Baudžiamojo Teismo išduotas arešto orderis.
Siekis pakeisti pasaulio nuomonę
Antradienį Generalinėje Asamblėjoje V. Zelenskio pasakyta kalba sulaukė Vakarų šalių plojimų, tačiau kitur salėje buvo ir daug tuščių vietų. Kai kurios besivystančios šalys kritiškai vertina Ukrainai skiriamą dėmesį. Šalis vien iš JAV gavo maždaug 43 mlrd. dolerių karinės pagalbos.
Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa antradienį kaltino tarptautinę bendruomenę, kad gali „tiek daug išleisti karui, bet negali paremti veiksmų, kurių reikia imtis, kad būtų patenkinti pagrindiniai milijardų žmonių poreikiai“.
Viljama Sudikienė (AFP)
