Šią savaitę Kinijoje teisminė sistema nuvylė ne vieną moterį – Zhou Xiaoxuan, kuri teigia, kad prie jos seksualiai priekabiavo žymus laidų vedėjas, apeliacija teisme buvo atmesta. Moteris, pasidalinusi savo istorija dar 2018 metais su grotažyme #MeToo, tapo įkvėpimo šaltiniu daugeliui merginų Kinijoje nebijoti žengti į priekį ir papasakoti savo istorijas.
Zhou Xiaoxuan bando įrodyti, kad televizijos laidų vedėjas Zhu Jun prie jos seksualiai priekabiavo, tačiau teismas teigia, kad jai nepakanka įrodymų.
Viskas prasidėjo dar 2014 metais, kai Zhou Xiaoxuan atlikinėjo praktiką televizijoje. Vienos iš laidų vedėjas buvo Zhu Jun. Moteris teigia, kad persirengimo kambaryje Z. Jun ją per prievartą pabučiavo ir nepadoriai lietė. Tuo metu jai buvo 21 metai, o laidų vedėjui – 50 metų.
2018 metais, praėjus keturiems metams nuo incidento, moteris pasidalino savo istorija bloginimo platformoje „Weibo“ naudodama slapyvardį „Xianzi“. Į tai suskubo atsakyti Zhu Jun ir padavė ją į teismą už reputacijos gadinimą. Ji atsakė ieškiniu dėl seksualinio priekabiavimo. Iki dabar merginai nepavyko nė karto įrodyti, kad tai iš tiesų įvyko. Šį trečiadienį teismas atmetė jos apeliaciją, nes teigiama, kad trūksta įrodymų.
„Aš nusivylusi, bet to taip pat šiek tiek tikėjausi“ – pasakojo Zhou naujienų portalui „The Guardian“. „Aš nepasiduosiu, bet taip pat nežinau, ką daryti toliau. Atrodo, kad išnaudojome visas teisines priemones“.
Zhou Xiaoxuan dėka, nemažai merginų Kinijoje išdrįso papasakoti savo istorijas viešai. Xiaoxuan prisijungusi prie #MeToo sulaukė plataus visuomeninio palaikymo, tačiau dabar jai, ir kitoms merginoms, yra daromas spaudimas nekalbėti šia tema. Aktyvistės pastebėjo, kad jų internetiniai įrašai yra cenzūruojami ir kai yra bandoma surengti protestus yra jaučiamas didelis spaudimas iš valdžios.
Didelė dalis žmonių, palaikančių Zhou internetinėje erdvėje yra cenzūruojami ir blokuojami. Kai kurie „Twitter“ pranešimai, susiję su Zhou išklausymu dėl Weibo, buvo panaikinti. Lian Xiaomen, garsi Kinijos feministė ir viešųjų interesų advokatė Niujorke, sakė, kad jos WeChat paskyra antradienį buvo visam laikui apribota, kai ji paskelbė išsamią informaciją apie bylą ir išreiškė paramą už Zhou, praneša CNN. Liang teigimu, daugelis internetinių Xianzi (Zhou Xiaoxuan) rėmėjų buvo nutildyti, tačiau jos niekintojai ir troliai vis dar aktyvūs. „Daugelis jos gerbėjų yra labai susirūpinę, nes jų internetinė bendruomenė buvo sugriauta ir jiems trūksta vietos susiburti ir kalbėti vienu balsu,“ – sakė pašnekovė.
„Mano bylos nagrinėjimo procesas iš tikrųjų buvo per sunkus“, – prieš apeliaciją Agence France-Presse pasakojo Zhou. „Aš nerimauju, kad kitos aukos bijo ginti savo teises, po to kai pamatė tai, ką patyriau.
Pernai metais Kinijoje buvo priimtas civilinis kodeksas, apibrėžiantį seksualinį priekabiavimą. Tai yra pirmą kartą šalies įstatymuose priimtas toks nuosprendis. Tačiau net ir įstatymams progresuojant į priekį, stengiantis padėti nuo seksualinio priekabiavimo nukentėjusioms aukoms, ši byla įrodo, kad net ir teisiškai galint sulaukti apsaugos, įrodyti tokį incidentą yra labai sunku, ypač, kai teismas reikalauja „šviežių“ įrodymų.
Zhou pasakojo, kad po teismo teisėjas palinkėjo jai susirasti naują gyvenimo planą, nes nuo bylos pradžios, kai mergina paskambino policijai 2014-tais, jau praėjo aštuoni metai. Mergina jaučiasi pasimetusi ir nežinanti, ką toliau daryti. Viskas ko ji nori šiuo metu, tai tikėjimo, kad net ir nelaimėjus šios bylos, jos pastangos bei kova nebuvo veltui.
