Kai Rusijos kariai grasino Ukrainoje išprievartauti jauną mergaitę, jos motina bandė juos įtikinti, kad vietoj jos paimtų ją, “Laisvės radijui” sakė psichologė Vasylisa Levčenko, pasakodama vienos išžaginimo aukos istoriją.
„Vienas iš jų sutiko, – sakė ji.
Moters pasakojimas buvo tik vienas iš daugelio, kuriuos užfiksavo pareigūnai, pagalbos darbuotojai ir žmogaus teisių stebėtojai, Rusijos kariams atsitraukiant iš teritorijų aplink sostinę Kijevą ir kitų šalies dalių, į kurias jie įsiveržė vasario 24 d.
„Neįmanoma suskaičiuoti, kiek dabar yra aukų, – sakė Ukrainos teisių apsaugos kontrolierė Liudmyla Denisova radijo stoties Ukrainos skyriui, – nes tiek daug žmonių buvo žiauriai nužudyta….“. Tačiau visai kas kita, kai mūsų moterys, vaikai ir jų tėvai dabar pasakoja apie smurtą, kuris prieš juos buvo panaudotas“.
L. Denisova pridūrė, kad kai kurios prievartavimo aukos teigė, jog kariai sakė tokius dalykus: „Mes pasirūpinsime, kad tu niekada daugiau nenorėtum būti su vyru, kad daugiau neturėtum vaikų“.
„Remiantis preliminaria informacija, išžaginimų buvo daug – labai daug“, – sakė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova. „Visi atvejai bus ištirti, kai teritorija bus laisva“.
Niujorke įsikūrusi organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) užfiksavo pirmuosius pranešimus apie išžaginimus. 31 metų moteris, prašiusi neviešinti jos tapatybės, iš Malaja Rohano kaimo netoli rytinio Charkovo miesto pasakojo, kad naktį iš kovo 13 į 14 d. rusų kareivis įsiveržė į vietinės mokyklos rūsį, kuriame buvo pasislėpusi grupė moterų ir vaikų. Ji pasakojo, kad kareivis nusivedė ją į antrame aukšte esančią klasę ir, grasindamas ginklu, privertė nusirengti ir užsiimti oraliniu seksu.
„Visą laiką jis laikė ginklą prie mano smilkinio arba buvo įrėmęs man į veidą“, – cituojama ji. „Du kartus jis šovė į lubas ir pasakė, kad taip norėjo suteikti man daugiau „motyvacijos“.
Tada kareivis ją du kartus išprievartavo, sakė ji. Jis peiliu sužalojo jai veidą ir kaklą, tada paleido.
Kitą dieną ji su šeima pėsčiomis nuvyko į Charkovą, kur jai buvo suteikta pagalba.
„Man pasisekė, kad likau gyva“, – sakė ji.
Tą pačią dieną Didžiosios Britanijos ambasadorė Ukrainoje Melinda Simmons socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad prievartavimas yra „karo ginklas“.
„Nors dar nežinome visų šio ginklo panaudojimo Ukrainoje mastų, jau dabar aišku, kad jis buvo Rusijos arsenalo dalis“, – rašė M. Simmons. „Moterys prievartaujamos savo vaikų, mergaitės – savo šeimų akivaizdoje, kaip sąmoningas pavergimo aktas.“
Rusija neatsakė į kaltinimus dėl konkrečių išžaginimų. Rusijos valdžios atstovai neigė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje taikėsi į civilius gyventojus ar vykdė karo nusikaltimus, tačiau pateikė mažai įrodymų, patvirtinančių šiuos neigimus.
Netrukus po pirminės HRW ataskaitos HRW tyrėja Ukrainoje Julija Gorbunova radijo stočiai sakė, kad ištyrė dar du Rusijos karių seksualinės prievartos atvejus Kijevo priemiesčiuose Bučoje ir Brovaryje.
„Informacijos apie tokius atvejus rinkimas gali užtrukti ilgai“, – balandžio 8 d. sakė J. Gorbunova. „Kai kurių konfliktų metu prireikė mėnesių ar net metų, kol paaiškėjo tikrasis nusikaltimų mastas.“
Po tokių pirmųjų pranešimų, šio mėnesio pradžioje Rusijai atsitraukus iš teritorijos, pradėjo plūsti panašios seksualinio smurto istorijos – ir įtarimai dėl daugelio kitų žiaurumų.
Kijevo regioninės policijos vadovas Andrijus Nyebytovas papasakojo apie įtariamo išžaginimo atvejį Bohdanivkos kaime.
„Moteris su mažamečiu sūnumi grįžo namo ir bandė pasislėpti“ nuo rusų kareivių, kurie nužudė jos vyrą, sakė A. Nyebytovas, tačiau tą patį vakarą du iš jų pasirodė girti. „Jie ją išprievartavo, pagrasinę nušauti jos sūnų“.
„Jie išėjo, bet paskui grįžo dar tris kartus ir kiekvieną kartą ją prievartavo“, – sakė jis. „Galiausiai jai pavyko išsilaisvinti ir pabėgti“.
Balandžio 7 d. per spaudos konferenciją Ukrainos karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas pietinėje Chersono srityje esančiame Krivij Rihe apkaltino Rusijos karius išprievartavus 78 metų moterį.
Balandžio 8 d. socialinio tinklo „Facebook“ įraše visuomenės kontrolierė L. Denisova pranešė apie įtariamą penkių kareivių įvykdytą 14 metų mergaitės išžaginimą Bučoje ir pridūrė, kad auka buvo apvaisinta. L. Denisova taip pat pranešė, kad moteris Bučoje buvo pririšta prie stalo ir priversta stebėti, kaip Rusijos kariai prievartauja jos 11 metų sūnų, o Kijevo srities Irpino mieste 20-metę moterį vienu metu išprievartavo trys kariai.
„Šios Rusijos Federacijos teroristų ir egzekutorių armijos brutalumo lygis neturi ribų“, – rašė L. Denisova ir ragino Jungtines Tautas ištirti įtariamus žiaurumus.
Psichologė V. Levčenko teigė, kad išžaginimų skaičius tikriausiai yra kur kas didesnis nei tas, apie kurį buvo pranešta iki šiol.
„Nėra taip, kad moterys nenori apie tai kalbėti, „sakė Levčenko. „Jos negali. Šokas neleidžia susiformuoti mintims…. Toks žmogus dažnai net negali tiksliai papasakoti, kas atsitiko“.
Ji pridūrė, kad atsiranda naujų atvejų tarp ukrainiečių, kurios pabėgo į Lenkiją ir dabar pasakoja savo istorijas ten dirbantiems pagalbos darbuotojams.
Kiti, pagalbos darbuotojų teigimu, atsisako kalbėti bijodami keršto, nes Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau antrą mėnesį.
„Viena moteris atvirai pasakė, kad nenori, jog mes su kuo nors dalytumėmės jos istorija“, – sakė Europos nevyriausybinės organizacijos „La Strada“, kovojančios su prekyba žmonėmis, viceprezidentė Maryna Lehenka. „Nes ji bijo, kad ją suras ir nužudys. Štai ką jie jai pasakė.“
Psichologė ir pagalbos darbuotoja Kateryna Galyant, sukūrusi „Telegram“ kanalą, kuriame psichikos sveikatos specialistai gali susisiekti su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos, papasakojo apie tris tariamus grupinius išprievartavimus, kuriuose dalyvavo 3-5 rusų kareivių grupės Bučoje.
Ji pranešė, kad aukos jai pasakojo, jog smurtautojai traukė į gyvenamąsias patalpas ir prieglaudas su ženklais, rodančiais, kad jose slepiasi moterys arba vaikai.
„Išprievartavimas dabar yra karo priemonė“, – sakė K. Galyant. „Tai būdas demonstruoti jėgą, terorizuoti žmones, palaužti juos psichologiškai ir fiziškai.“
Ukrainos generalinė prokurorė I. Venediktova leidiniui sakė, kad jos biuras sukūrė darbo grupę, kuri rinks informaciją apie įtariamus išžaginimus ir perduos ją Tarptautiniam baudžiamajam teismui.
„Ten jie pradėjo bylą prieš Rusijos Federaciją“, – sakė ji. „Prieš šalį agresorę. Tai leidžia mums panaudoti šiuos įrodymus ne tik asmeniškai prieš atskirus karius. Jei mums pavyks identifikuoti karius, puiku. Bet jei negalime jų identifikuoti, vis tiek galime naudoti šią informaciją ir įrodymus, kad patvirtintume Rusijos kariuomenės nusikaltimų Ukrainos teritorijoje atvejus.“
