Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas / EPA-ELTA nuotr.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas išleido Europos Sąjungos subsidijas futbolo stadionams, „kurias panaudojo savo bičiuliams papirkti, o ligonines paliko avarinės būklės“, teigia HRW.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ teigia, kad pasaulio demokratiniai lyderiai turi „geriau“ spręsti pasaulinius iššūkius, jei nori įgauti pagreitį nuverčiant autokratus po praėjusiais metais kilusios protestų prieš autoritarinį valdymą bangos.

Paskelbtoje 2022 m. pasaulio ataskaitoje teisių organizacija teigia, kad 2021 m. autokratiniai lyderiai susidūrė su dideliu pasipriešinimu, tačiau demokratija suklestės tik tuo atveju, jei demokratiniai lyderiai geriau spręs pasaulines problemas, kad parodytų žmonėms, jog demokratija yra veiksminga.

Ataskaitoje pažymima, kad autokratinių polinkių turintys lyderiai vadovauja daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Rusiją ir Kiniją, ir toliau skverbiasi į regionus, kuriuose demokratiniai procesai silpninami neteisėtais veiksmais, įskaitant korupciją, skirtais autoritarų valdžiai įtvirtinti.

„Šiandieniniai demokratiniai lyderiai nesugeba įveikti pasauliui kylančių iššūkių“, – ataskaitos įžangoje pažymėjo HRW vykdomasis direktorius Kennethas Rothas.

„Kiekvienoje šalyje daugybė žmonių išėjo į gatves, net rizikuodami būti suimti ar sušaudyti, o tai rodo, kad demokratijos patrauklumas išlieka stiprus…. Tačiau išrinkti lyderiai turi geriau spręsti pagrindines problemas, kad parodytų, jog demokratinis valdymas duoda žadėtus dividendus“, – pridūrė jis.

Ataskaitoje teigiama, kad autoritarinių polinkių turintys lyderiai dažnai naudoja valstybės lėšas savanaudiškiems projektams, o ne visuomenės poreikiams finansuoti.

Pavyzdžiui, Vengrijoje ministras pirmininkas Viktoras Orbanas Europos Sąjungos subsidijas išleido futbolo stadionams, „kuriuos jis panaudojo savo bičiuliams papirkti, o ligonines paliko avarinės būklės“.

Ataskaitoje teigiama, kad Rusijoje 2020 m. lapkritį prasidėjęs įstatymų leidybos susidorojimas suintensyvėjo prieš rugsėjį vykusius visuotinius rinkimus, ypač išplečiant ir sugriežtinant teisės aktus dėl „užsienio agentų“ ir „nepageidaujamų užsienio organizacijų“.

Pagal Rusijos „užsienio agentų“ įstatymus reikalaujama, kad nurodyti subjektai užsiregistruotų valdžios institucijose ir ženklintų savo turinį įkyriu atsisakymu nuo atsakomybės, o to nepadarius taikomos baudžiamosios baudos.

Kremliaus kritikai sako, kad „užsienio agentų“ įvardijimas primena sovietinių laikų konotaciją, kuria siekiama išnaikinti bet kokią nepriklausomą pilietinę veiklą Rusijoje.

Didėjant spaudimui nepriklausomai žiniasklaidai ir kitaminčiams, pastaraisiais mėnesiais iš šalies išvyko daug aktyvistų, žurnalistų ir įkalinto opozicijos politiko Aleksejaus Navalno bendražygių. Keletas išvykusiųjų buvo įtraukti į „užsienio agentų“ sąrašą.

„Valdžios institucijos naudojo kai kuriuos iš šių įstatymų ir kitas priemones žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams, nepriklausomoms grupėms, politiniams priešininkams ir net akademikams šmeižti, persekioti ir bausti“, – pažymima ataskaitoje, kurioje priduriama, kad valdžios institucijos „ypač taikėsi į nepriklausomą žurnalistiką“.

Ataskaitoje teigiama, kad praėjusiais metais Baltarusijoje valdžios institucijos suintensyvino šmeižto kampanijas ir baudžiamąjį persekiojimą prieš politinius ir pilietinius aktyvistus, nepriklausomus žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus pagal išgalvotus, politiškai motyvuotus kaltinimus po to, kai 2020 m. kilo protestų banga, kurią sukėlė „stipraus vyro“ Aliaksandro Lukašenkos pergalė prezidento rinkimuose, kurie, kaip manoma, buvo suklastoti jo naudai.

Kinijoje prezidentas Xi Jinpingas sustiprino savo valdžią, „o vyriausybė 2021 m. padvigubino represijas šalyje ir už jos ribų“, teigiama pranešime. Be to, Pekino „nulinės tolerancijos“ politika COVID-19 atžvilgiu sustiprino valdžios rankas, nes ji visuomenės sveikatos labui įvedė griežtą politiką.

Nepaisant tiek daug autoritarinių laimėjimų pavyzdžių praėjusiais metais, ataskaitoje pažymima, kad kai kuriose pasaulio dalyse yra vilties, jog demokratija atgims, nes prieš artėjančius rinkimus tokiose šalyse kaip Vengrija ir Turkija „susiformavo opozicinių partijų aljansai“.

K. Rothas teigia, kad autokratai, norėdami išsaugoti valdžią, nebegali pasikliauti „subtiliai manipuliuojamais rinkimais“, todėl vis daugiau jų „griebiasi atvirų rinkimų šaržų, kurios garantuoja norimą rezultatą, bet nesuteikia jokio teisėtumo, kurio siekiama surengus rinkimus“.

„Didėjančios represijos yra silpnumo, o ne stiprybės požymis“, – sakė K. Rothas.

„Jei demokratijos nori nugalėti, jų lyderiai turi ne tik atkreipti dėmesį į neišvengiamus autokratinio valdymo trūkumus“, – pridūrė jis.

Rekomenduojame

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt

 
Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: