Visuomenė be grynųjų pinigų: ir kavinėje, ir bažnyčioje

Paskelbė: Vaidas Žagūnis Data: 2018-08-01 08:41

Spausdinti | Komentarai

Vaidas Žagūnis / SEB banko archyvo nuotr.

Jau ir Lietuvoje ima rastis prekybos ir paslaugų vietų, nebepriimančių grynųjų pinigų, o daugeliui gyventojų kortelė tapo įprasta atsiskaitymo priemone. Net ir turguje – viename iš paskutinių grynųjų pinigų bastionų – šiandien vis dažniau išsitraukiame kortelę. Ir nors kišenėse žvangančių monetų mažėja, link visuomenės be grynųjų pinigų galėtume judėti dar greičiau.

Tą rodo ir „Huracán Coffee“ kavinių tinklo pavyzdys. Jų drąsus sprendimas nebepriimti atsiskaitymų grynaisiais pinigais sukėlė kone cunamį kritikos ir abejonių, ar šis žingsnis nėra pernelyg ankstyvas. Suprask, mūsų visuomenė pernelyg pripratusi prie grynųjų pinigų ir klientas nesupras, jei už kavos puodelį nebegalės atsiskaityti metalu. Praėjo mėnuo ir verslo savininkai sprendimo nesigaili – klientų nesumažėjo, o privalumų daug: visi atsiskaitymai vyksta skaidriai ir sklandžiai elektroninėje erdvėje, finansus tvarkyti tapo paprasčiau, sumažėjo žmogiškosios klaidos rizika. Tai patogu ir klientams, kurie vertina aptarnavimo greitį. Atsiskaityti bekontakte kortele užtrunka vos kelias sekundes.

Visuomenės be grynųjų pinigų idėja gali atrodyti utopinė, tačiau Švedijos pavyzdys rodo, kad tai nėra neįmanoma. Šioje šalyje 80 proc. mokėjimo operacijų atliekama elektroniniu būdu. Ženklų, rodančių, kad atsiskaityti kortelėmis negalima, ten nepamatysite ‒ problema gali tapti nebent atsiskaitymas grynaisiais pinigais, nes būtent jų daugelyje vietų nepriima. Elektroninis atsiskaitymas Švedijoje toks paplitęs, kad kortele paaukoti galima net bažnyčioje, o atsiskaityti monetomis ir banknotais perkant autobuso bilietus nebegalima. Tokia sistema džiaugiasi ne tik gyventojai, bet ir turistai, nes nebereikia lakstyti ir ieškoti valiutos keitimo punktų. Šalis vis daugiau atsisako grynųjų pinigų. Švedijos centrinio banko vertinimu, paskutiniai banknotai iš apyvartos gali būti išimti iki 2030 metų.

Aišku, Švedija šį procesą pradėjo gerokai anksčiau negu Lietuva. Statistinis Lietuvos gyventojas savo piniginėje vis dar nešiojasi vidutiniškai 57 eurus, rodo Europos Centrinio Banko duomenys. Mūsų šalyje grynaisiais pinigais atliekamos trys mokėjimo operacijos iš keturių, bet situacija keičiasi. Kortelių skaitytuvų nuolat daugėja. Vien tarp SEB banko verslo klientų per pastaruosius penkerius metus dvigubai padaugėjo įmonių, turinčių kortelių skaitytuvus.

Akivaizdu, kad ne technologijų trūkumas, o klaidingi įsitikinimai trukdo perimti naujoves ir greičiau vytis pažangesnes šalis. Gyventojai, turintys mokėjimo kortelę, bet atsiskaitantys grynaisiais pinigais, dažniausiai pasiteisina, kad taip jie gali žinoti tikslų pinigų likutį. Tačiau savo sąskaitos likutį ir paskutines atliktas operacijas galima pasitikrinti bet kur akimirksniu – tereikia atsidaryti savo banko mobiliąją programėlę ar prisijungti prie interneto banko. Informaciją apie atliktą atsiskaitymą, sąskaitos pokytį ir jos likutį klientas realiuoju laiku gali gauti ir užsisakęs pranešimo paslaugą. Mobiliąja programėle besinaudojantiems klientams pranešimai yra nemokami.

Galbūt lūžio tašku link visuomenės be grynųjų pinigų taps Vilnius. Didžiausią skaičių gyventojų turintis miestas daro įtaką ir likusiai Lietuvai, tad čia išpopuliarėję elektroniniai atsiskaitymai turėtų paskatinti pokyčius ir kituose šalies regionuose. Jau minėtas „Huracán Coffee“ tinklas daugiausia kavinių taip pat turi Vilniuje, tačiau reikia tikėtis, kad jų sprendimas atsisakyti grynųjų pinigų plis ir į kitus verslo sektorius bei šalies regionus.

Kodėl mums turi rūpėti tapti visuomene be grynųjų pinigų? Nes dėl to laimi visi – finansinės operacijos vyksta greičiau ir paprasčiau, klientai ir aptarnaujantis personalas sutaupo daug laiko, nereikia rūpintis grynųjų saugojimu ir gabenimu, o šalies ekonomika tampa skaidresnė.

Komentaro autorius Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius

KaunoZinios.lt_logo

Ši informacija yra portalo KaunoZinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į KaunoZinios.lt. Parašykite mums adresu info@kaunozinios.lt