Mūsų „sunkiosios“ lietuvių kalbos mokosi ne tik lingvistikos ekspertai. Bet atrodo, kad tie, kurie išmoksta, vėliau tampa… vertėjais – kalbos ir kultūros ekspertais, taigi, tuo pačiu ir lingvistais. Alchemija „Labai ypatingi žmonės“ pristato užsieniečius, kurie ne tik mėgsta lietuvių literatūrą ir kultūrą, bet ir skleidžia ją savo šalyse. Taip, šikart laidos pusvalandyje – vertėjai iš lietuvių į kitas kalbas.
Laidos herojai pagauti kas dvejus metus rengiamame seminare užsienio vertėjams. Be laidos vedėjo eteryje pasirodo dar trys tautiečiai: Tarptautinių kultūros programų centro koordinatorė Rūta Mėlinskaitė bei rašytojai Giedra Radvilavičiūtė ir Alvydas Šlepikas. Visi kiti – atvykėliai, mūsų kalbą išmokę todėl, kad mes jiems buvome įdomūs. Jie pasakoja apie save (pirmąsias laidos minutes užimantys, rodos, nesibaigiantys pasakojimai „kaip pirmąkart susidūriau su lietuvių kalba“ pribloškia savo įvairove), jie pasakoja ir apie mus (Zemkausko laidose tokia savirefleksija – ne naujiena, bet, man regis, viešojoje erdvėje tai vis dar unikalus reiškinys).
„Labai ypatingi žmonės“ kultūros mainus pristato kaip sudėtingą, daug elementų turintį reiškinį, o kultūrą ir jos sklaidą – kaip iš žmonių, iš „apačios“ kylančią iniciatyvą, kuriai valstybės politika tik padeda augti. Bet gal čia aš per daug lietuviškai, per daug rimtai. Vertėjai į viską žiūri daug paprasčiau. Ir į lietuvių kalbą žvelgia ne kaip į sunkų baubą, o kaip į linksmą žaidimą prie savo kalbos žodžių pridedant galūnę „-as“.
Monika
