„Ėjau iš proto“. Taip savo būseną apibendrina Berlyne kalbas studijuojanti 25-erių lenkė Maria, kai išgirdo Konstitucinio tribunolo nutarimą, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Lenkijos konstitucijai. „Baisu“, – jai virtualiame pokalbyje antrina fotografijos istorijos studijų doktorantė 34-erių vokietė Anne.
Šios jau kone penkerius metus veikiančio aborto pagalbos tinklo „Ciocia Basia“ aktyvistės padeda lenkėms, siekiančioms aborto Berlyne: rūpinasi atvykimu, nakvyne, vizitais pas medikus, padeda susikalbėti ir, jei reikia, paremia finansiškai. „Privalau kažką daryti“, – paaiškina Maria ir su tinklo „Ciocia Basia“ komanda ruošiasi darbymečiui. Šių metų spalį priimtam tribunolo sprendimui įsigaliojus, abortai Lenkijoje taptų prieinami tik išžaginimo, incesto ar grėsmės motinos gyvybei atveju.
„Kas rimtai žiūrės į grupę, pasivadinusią „tetule“?“
Už tai atsakinga Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir Teisingumas“ (PiS), kuri nuo pat savo įsitvirtinimo valdžioje 2015 m. sudarė sąlygas cinizmui žmogaus teisių atžvilgiu plisti. Per 100 šalies regionų pasiskelbė „zonomis be LGBT ideologijos“, kurias Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen savo metiniame pranešime įvardijo „zonomis be žmoniškumo“. „Human Rights Watch“ sako, kad PiS taip pat vykdė reidus prieš moterų teisių grupes, be aiškių priežasčių atsisakė jas remti finansiškai.
2016 m. partija pirmąsyk nusitaikė dar labiau apriboti nėštumo nutraukimą šalyje, kurioje moterų reprodukcinės teisės varžomos bene griežčiausiai Europoje: ypač griežtas abortų draudimo įstatymas buvo priimtas dar 1993 m. kaip antitezė liberaliai socialistinės Lenkijos abortų politikai. Kaip ir šįsyk, prieš ketverius metus kilo „Juoduoju pirmadieniu“ praminta protestų banga, po kurios kaimyninės Vokietijos aktorė ir rašytoja Sarah Diehl įkūrė tinklą „Ciocia Basia“. „Ciocia“, lietuviškai „tetulė“, įkūnija saugumą ir patikimumą. Toks pavadinimas pasirinktas ir siekiant išvengti nenorimo valdžios organų dėmesio. „Kas rimtai žiūrės į grupę, pasivadinusią „tetule“?“ – šypteli čia jau dvejus metus savanoriaujanti Anne.
„Susisiekusios su mumis, rado saugų būdą pasidaryti abortą“
Ir „Ciocia Basia“ aktyvistės, ir ne vienas tyrimas linksniuoja, jog tokie draudimai abortų skaičiui reikšmingos įtakos neturi. Jie veikiau stumia abortą į pogrindį ir skatina ieškoti dažnai nepatikimų, sveikatai grėsmę keliančių nėštumo nutraukimo būdų. Pasipelnyti siekia ir Lenkijos pasienyje įsikūrusios klinikos, siūlančios keletą kartų brangesnes procedūras. Todėl, pasak Marijos, dažna lenkė priemonių nėštumui nutraukti ieško lengvai prieinamose, tačiau nepatikimose interneto svetainėse. Aktyvistės pastebi ir tai, kad dėl egzistuojančių draudimų, išauga vėlyvų abortų skaičius.
„Jei vis dėlto žmogus su mumis susisiekia, reiškia, kad ji rado saugų būdą pasidaryti abortą“, – tikina Anne. Nors „Ciocia Basia“ tinklas, kuriame darbuojasi iki 25 savanorių, pats duomenų nerenka, moterų teisių organizacijos skaičiuoja, kad per metus iki 200 tūkst. abortų atliekama neteisėtai arba užsienyje. Legalių abortų skaičius Lenkijoje, oficialiais duomenimis, kasmet viršija tūkstantį. Didžioji dalis jų atliekama dėl vaisiaus apsigimimų.
„Visi aplink prisideda, kaip gali“
Tačiau parama abortui užsienyje – ne vienintelis „Ciocia Basia“ būdas padėti. Po 2017 m. Lenkijos dešiniųjų valdžios sprendimo skubios pagalbos kontraceptikai po nesaugaus lytinio akto, taip vadinama „kito ryto“ tabletė, tapo prieinama tik su gydytojo nurodymu. Toks ribojimas, pasak opozicijos partijos „Piliečių platforma“, labiausiai pakenkė vargingiausiai gyvenantiems lenkams.
„Visi aplink prisideda, kaip gali“, – pečiais trūkteli Anne ir pasakoja, kad šias kontracepcijos priemones į Lenkiją „Ciocia Basia“ aktyvistės siunčia su draugų farmacininkų pagalba. Glaudžiai bendradarbiaudamos prisideda ir kitos žinomos feministinės grupės kaip Lenkijos „Aborcyjny Dream Team“, „Kobiety w Sieci“ (liet. „Moterys tinkle“) ir tarptautinė organizacija „Abortion Without Borders“ (liet. „Abortas be sienų“) .
Abortas pandemijos metu
Darbo pobūdį keičia ir COVID-19 pandemija. Pasak aktyvisčių, dėl judėjimo apribojimų auga susidomėjimas medikamentiniu abortu namuose. Šis neinvazinis metodas leidžia nutraukti nėštumą pasitelkiant misoprostolio ir mifepristono kombinaciją. Lietuvoje, beje, jis iki šiol neįteisintas.
„Medikamentinis abortas iki devintos savaitės yra žymiai saugesnis ir paprastesnis“, – aiškina kartu su vyresne seserimi jau dvejus metus savanoriaujanti Maria. „Mes stengiamės informuoti žmones, kad šis metodas Lenkijoje iš tiesų nėra nelegalus“, – prideda Anne ir žada „Ciocia Basia“ paramą telefonu ar online jį pasirinkusioms. Baudžiamosios sankcijos, įskaitant laisvės atėmimą, šioje šalyje taikomos medicinos personalui, užsakančiam ir atliekančiam abortą, tačiau ne neteisėtai nėštumą nutraukiančioms moterims.
Ačiū, ne ačiū, PiS!
Paradoksalu, tačiau būtent PiS politika tinklui „Ciocia Basia“ ir kitoms moterų teisių grupėms suteikė matomumo. „Viskas prasidėjo nuo lipdukų, skrajučių… Dabar su mumis susisiekia žmonės iš labai įvairių Lenkijos visuomenės grupių“, – džiaugiasi Anne. Pasak aktyvisčių, kreipiasi ir trans asmenys ar iš tolimų kraštų į Lenkiją atvykę studentai.
Be to, visuomenę į priešiškas stovyklas dalijanti valdančiosios partijos retorika padrąsino kalbėti. Prieš pora savaičių vieno skaitomiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ priedo pirmąjį puslapį puošė septynių moterų portretai lakonišku užrašu: „Mes pasidarėme abortą“. Toks kone pilietinio nepaklusnumo aktas, įžūliai primena „343 manifestą“, kurį 1971 m. pasirašę 343 prancūzės prisipažino patyrę abortą ir reikalavo procedūros legalizavimo.
„Siekiu tik suprasti ir padėti“
Aktyvistės pastebi, kad dažnas skambutis „Ciocia Basia“ aktyvistėms prasideda nuo to, kad niekas artimoje aplinkoje apie planuojamą abortą sužinoti negali, ir noru atsiverti. „Tai girdėti sunkiausia, – dalinasi Maria, – kad aš, atsitiktinis žmogus Berlyne, esu vienintelė, su kuria galima saugiai pasikalbėti.“ Aktyvistės teigia leidžiančios pašnekovėms suprasti, kad šios neprivalo aiškinti savo motyvų. „Svarbiausia – klausyti ir atsakyti į klausimus. Man nerūpi, kodėl jos priėmė vienokį ar kitokį sprendimą. Vienintelis dalykas, kurio siekiu, yra suprasti ir padėti“, – savo požiūrį dėsto Anne.
Paklausta, kokie momentai per dvejus savanorystės momentus buvo paveikiausi, Maria atsimena po procedūros iš klinikos išėjusią vieną moterį. „Susigrąžinau savo gyvenimą!“ – tąkart ji šūktelėjo, nustebindama Mariją. Aktyvistė svarsto, kad, kai tikros aborto patirtys viešai kone negirdimos, sunku iki galo suvokti, kokie nevienalyčiai moterų išgyvenimai. Toks matomumo stygius leidžia lengviau manipuliuoti viešąja nuomone ir rastis mitams.
Vienas iš jų – motinystės ir abortų palaikymo nesuderinamumas. Kaip Anne ir Maria pastebi, didelė dalis į „Ciocia Basia“ besikreipiančių ir ten savanoriaujančių moterų jau yra mamos. „Kai turi vaikų, ne tik supranti, kiek gali pakelti, tačiau ir ką iš tiesų reiškia teisė į savo kūną bei nuomonę“, – svarsto Anne.
Gyrius Lenkijai, „laisvių gynėjai“
„Kaip Europos Sąjungos šalys narės gali susitarti dėl valgomų sraigių ir dušo galvučių, bet tylėti, kai kalba pasisuka apie pusei žemyno aktualias reprodukcines teises?“ – prieš šiek tiek daugiau nei metus The Guardian svarstė Prune Antoine, tinklalapio „Sisters of Europe“ įkūrėja ir žurnalistė. Panašią kritiką bendrijos valdantiesiems reiškia ir „Ciocia Basia“ aktyvistės, prisiminę feminizmo mantrą, kad „tai, kas yra asmeniška, yra ir politiška“.
Kol Europos Sąjunga gremėzdiškai ieško vieningo atsako autokratėjančiai Lenkijai, PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis populistiškai tikina nepasiduodantis „Briuselio grasinimams ir šantažui“. Lietuvoje Lenkijai nejaukiai pataikauja ir prezidentas Gitanas Nausėda, giriantis „demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynėją kaimynystėje“. Su pirmosios ponios Dianos Nausėdienės vardu siejama organizacija „Laisvos visuomenės institutas“ palaiko Lenkijoje abortų draudimo aktyviai siekusią „Ordo Luris“.
„Solidarumas ir kova atsiperka“
„Mano akyse, kas iš tiesų iliustruoja Europos bendrumo idėją, tai laikas, energija ir ištekliai, kuriuos žmonės skiria padėti viena kitai, – atsikvepia Anne. – Solidarumas ir kova atsiperka.“
Pasak Anne’os ir Marios, pastaruosius mėnesius „Ciocia Basia“ kiekvieną savaitę Berlyne priimdavo po maždaug 8 žmones. Dar daugiau skambina pasiteirauti, ar numeris iš tiesų veikia ir teikia pagalbą.
Vargu, ar šie tempai greitu metu mažės. Tačiau galbūt trauksis abortą pasirinkusių moterų istorijas dengianti tyla.
Beatričė Juškaitė, Ieva Gudaitytė
Šis tekstas – pirma istorijos, pasakojančios apie aktyvistes ir organizacijas, kurios padeda Lenkijos moterims, siekiančioms nutraukti nėštumą, dalis. II dalis pasirodys kitą savaitę.
