Ar žinojote, kad Jūsų žarnyno mikrofloroje egzistuoja daugiau nei 400 skirtingų bakterijų rūšių? Viena iš jų – pieno rūgšties bakterija, kitaip dar žinoma kaip geroji bifido bakterija, kuri ekspertams tapo aktuali vos tik prieš kelis dešimtmečius. Daugybė mokslinių straipsnių dalinasi įžvalgomis apie gerąsias ir blogąsias jų savybes, tačiau dažniau sutariama, kad jos poveikis organizmui yra teigiamas. Šios bifido bakterijos yra tarsi organų sistemos sargybiniai, kurie stiprina žmogaus imunitetą, gerina virškinimo sistemos darbą bei mažina kraujospūdį. Tačiau taip pat yra teigiama, kad jų perteklius gali turėti ir neigiamos įtakos.
Manoma, kad šių probiotikų vartojimas yra ypač aktualus pastaruoju metu, nes Europos antibiotikų suvartojimo stebėsenos tinklo duomenimis, Lietuva jau daug metų pirmauja tarp Europos šalių pagal antimikrobinių vaistų suvartojimą, kurie alina ir žudo gerąsias bakterijas organizme, tačiau kaip yra iš tiesų?
Įtaka imuninei sistemai
Mokslininkai įrodė, kad probiotikų, kurių sudėtyje gausu gerųjų bakterijų, vartojimas daro didžiulę įtaką imuninei sistemai, pavyzdžiui, mažina ligos simptomus bet kokioje amžiaus grupėje. Jie nukreipia antikūnus į kenkiančias bakterijos vietas ir pradeda naikinimo procesą, po kurio mažėja kenksmingų bakterijų, ir yra išvengiama rimtesnių pasekmių – apetito ir virškinimo sutrikimų, atsirandančių alerginių reakcijų. Tikriausiai esate susidūrę su tuo, kad gydytojas Jus skatina vartoti probiotikus po ligos, kurios metu buvo geriami antibiotikai? Taip yra todėl, jog šie antimikrobiniai vaistai žudo ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas žmogaus organizme. Kaip teigia ISAPP konsensusas – tokiais atvejais naudinga vartoti probiotikus, kurie atstato gerųjų bakterijų pusiausvyrą ir leidžia išvengti organizmo sutrikimų. Apskritai, skirtingos gerųjų bakterijų atšakos gali pagerinti imuninę funkciją, t. y. sumažinti infekcijų kiekį bei gripo ir peršalimo tikimybę.
Nauda žarnyno veiklai
Gerųjų bakterijų naudojimas padeda atstatyti sudirginto žarnyno veiklą. Žarnyno mikroflora yra atsakinga už vitaminų gaminimą, reguliarų žarnyno pralaidumą, imuninės sistemos suaktyvinimą. Senstant, keičiant mitybos įpročius ar patiriant stresą yra itin pravartu stebėti žarnyno veiklą, nes jos tinkamą funkcionavimą lemia išorės veiksniai. Pasireiškus pilvo pūtimui, patinimui, viduriavimui bei kitiems panašiems simptomams, organizmas praneša apie išsibalansavusią žarnyno veiklą. Taip pat, kai asmuo vartoja antibiotikus ilgą laiką, jį galimai gali pradėti varginti ilgalaikis viduriavimas. Taip atsitinka todėl, kad šie preparatai sunaikina ne mažą dalį gerųjų žarnyno bakterijų, o tai lemia išbalansuotą žarnyno mikrofloros veiklą, kuomet organizme pradeda dominuoti kenksmingos bakterijos. Norint atstatyti žarnyno veiklą, patariama vartoti probiotikus, kurie padėtų sureguliuoti žarnyno mikrofloros balansą tarp gerųjų ir blogųjų bakterijų, užtikrintų tinkamą jos funkcionavimą bei padėtų išgydyti daugelį virškinimo sutrikimų.
Kitos probiotikų naudos
Mokslas vis labiau sieja pieno rūgšties bakterijas su daugeliu sveikatos aspektų. 2014 m. atliktame tyrime rašoma: „Mikrobiomas dalyvauja praktiškai visuose biologiniuose procesuose, kurie susiję su žmonių sveikata ir ligomis.“. Manoma, kad gerosios bakterijos padeda kovoti su blogojo cholesterolio kiekiu, jį mažinant organizme.
Svarbu suprasti, kad probiotikus galima įsisavinti ne tik su maistu, bet ir su priemonėmis, skirtomis išoriniam naudojimui. Yra įrodymų, jog probiotikai gali padėti įveikti odos dirginimą, kosmetinius bei juntamus pasikeitimus. Šių gerųjų bakterijų yra dedama į kremus, kurie padeda kovoti nuo egzemos ar aknės sukeltų pakitimų ant odos paviršiaus. Atliktas tyrimas įrodė, kad į kremą įmaišius gerųjų saugančių bakterijų ir rankas patepus juo sergantiesiems savanoriams, po kiek laiko odoje žymiai sumažėjo kenksmingų bakterijų skaičius.
Gerųjų bakterijų šaltiniai
Ar žinojote, kad žmogus probiotikus įsisavina su kasdieniu maistu, jeigu mityba yra reguliari bei vartojami sveiki maisto produktai? Gerosios bifido bakterijos nuo senų laikų yra randamos raugintuose produktuose, kurie yra paruošti bakterinės fermentacijos būdu. Probiotikų gausiai sutinkama įvairiuose maisto produktuose, tačiau tokie kaip jogurtas, kefyras, pasukos, sūris ir rauginti kopūstai pasižymi itin dideliu kiekiu šių gerųjų bakterijų. Fermentuojami pieno produktai, tokie kaip jogurtas ir kefyras, pasak Amerikos dietologų asociacijos, tinka net ir žmonėms, kurie sunkiai toleruoja laktozės įsisavinimą. Visi šie maisto produktai skatina antibakterinių medžiagų veiklą, taip teikiantys naudą sveikatai ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.
Tačiau visgi probiotikai – ne visagaliai
Mokslinių eksprerimentų metu probiotikų naudojimas atskleidė daug privalumų ir skambėjo kaip vaistas nuo visų ligų, kuris faktiškai neturi jokio šalutinio poveikio. Tačiau paaiškėjo, kad kartais jie yra visiškai neveiksmingi. Gerosios bakterijos negali atlikti savo pareigų, kai juos vartojantieji tikisi nuslopinti ligos simptomus, pavyzdžiui nestabilų tuštinimąsi, pilvo skausmus, prieš tai nepašalinę priežasčių, dėl ko visa tai kyla. Ilgalaikės nesveikos mitybos pasėkmės, tokios kaip nepakankamas skaidulų, raugintų produktų kiekis ar badavimas, neleidžia protiotikams tinkamai atlikti savo funkcijų. Taip pat mitybos racione dominuojantis konservantų, dažiklių ir maisto stipriklių vartojimas yra visiškai nesuderinamas su gerosiomis bakterijomis. Žinoma, būtina pabrėžti, kad visais šiais išvardintais atvejais žarnyne susidaro sąlygos, kurios neleidžia tinkamai gyvuoti probiotikams, todėl yra pastebimas tik trumpalaikis efektas. Tad visų svarbiausia yra pasiekti laikiną ligos simptomų palengvėjimą, pašalinti infekcijos vietas ir subalansuoti mitybą – tada gerosios bakterijos galės padėti organizmui.
Perdozavimo pasėkmės
Perdozavimas gali turėti neigiamos įtakos organizmui. Daugumoje mokslinių straipsnių teigiama, kad probiotikai turi tik teigiamų savybių, bet yra žinoma, kad dėl perdozavimo gali atsirasti sutrikimų, pavyzdžiui, lengvas pykinimas, vidurių pūtimas, pilvo diegliai bei rimtesni – infekcijos. Probiotikų vartojimas turi būti stebimas, kontroliuojamas, norint išvengti sutrikimų. 2014 metais buvo nustatyta, jog laktobacilų ir bifido bakterijų sukeltos infekcijos sudarė 0,05% infekcinio endokardito ir 0,4% antrinės kraujo infekcijos – baktemerijos. Šios infekcijos toliau plinta, jei asmuo nesureguliuoja savo mitybos ir nemažina produktų, kuriuose yra gausu gerųjų bakterijų vartojimo. Taigi matoma, kad besaikis probiotikų vartojimas gali sukelti nemalonius pojūčius ir būti vienos iš infekcijų sukėlimo priežasčių. Būtina įsidėmėti, jog vartojant didelį kiekį bet kurios nors kitos rūšies gerųjų bakterijų gali lemti kitų organizme esamų bakterijų sumažėjimą.
Pieno rūgšties bakterijos, kaip teigiama moksliniuose straipsniuose ir tyrimuose, turi ne tik gerųjų, bet ir blogųjų savybių, tačiau jos pasireiškia rečiau. Probiotikai didžiausią įtaką daro organizmo imunitetui, t. y. jos padeda kovoti su ligomis bei atstato gerųjų bifido bakterijų pusiausvyra organizme po jos ar po antibiotikų vartojimo. Taip pat šios pieno rūgšties bakterijos padeda sureguliuoti sudirgusio žarnyno veiklą, t. y. atstato žarnyno floros balansą. Probiotikų gausiai yra randama raugintuose produktuose, kurie yra paruošti fermentacijos būdu. Jogurtas, kefyras – pagrindiniai gerųjų bifido bakterijų šaltiniai. Būtina pabrėžti, kad nesaikingai vartojant galima susidurti su infekcijomis ar lengvais organizmo sutrikimais. Tačiau verta suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra veikiamas skirtingų sąlygų – mitybos, poilsio įpročių. Pašalinus ligos simptomus ir vartojant pakankamais kiekiais, probiotikai gali atnešti nemažai naudos, tačiau kitu atveju – lieka tik tuščiu pažadu.
