Didžioji dalis lietuvių artimiausią kelionę į užsienį planuoja vasaros mėnesiais – liepą ir rugpjūtį. Tai anksčiau nei latviai ar estai, kurių dauguma keliones planuoja ne anksčiau kaip po metų, rodo DFDS atlikta keliautojų apklausa.
„Kas mėnesį atliekame Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos gyventojų apklausą siekdami nustatyti keliautojų nuotaikas ir požiūrį į užsienio keliones. Bendra tendencija – keliautojams pandemijos ribojimai ir baimė užsikrėsti vis dar išlieka pagrindinis veiksnys, todėl dauguma apklaustųjų keliones planuoja ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Vis dėlto, vakcina kelia keliautojų optimizmą – net 40 proc. lietuvių keliautų anksčiau, jei būtų paskiepyti“ , – sako Neringa Sinkevičienė, DFDS Rinkodarinių kampanijų vadovė Baltijos maršrutams.
Latvijos ir Estijos gyventojai atsargesni – kelionės į užsienį planus, gavę skiepą, ankstintų tik 20 proc. latvių ir 27 proc. estų. Labiausiai išsiskiria vokiečiai – net 50 proc. vokiečių, gavę vakciną, ankstintų kelionės planus. Ši tendencija auga jau trečias mėnuo – lyginant su sausiu, net 13 proc. daugiau vokiečių pasiskiepiję į užsienį norėtų keliauti anksčiau.“
Pasak Neringos Sinkevičienės, tikėtina, kad rinkdamiesi kelionės kryptį dalis vokiečių svarstys ir Baltijos šalis: „Tyrimas rodo, kad 40 proc. apklaustųjų Baltijos valstybės išlieka patrauklios, kaip ir prieš pandemiją, o 8 procentai sako, kad ši kryptis juos traukia dar labiau. Turbūt čia yra tai, ko ieško visi pandemijos metų keliautojai: daug gamtos, sąlygos keliauti su automobiliu, nedidelis populiacijos tankis ir galimybė riboti kontaktus su kitais“.
Paskutinės minutės sprendimas keliauti
Neringa Sinkevičienė pastebi, kad keičiasi keliautojų įpročiai: „Iki pandemijos žmonės stengėsi keliones suplanuoti ir bilietus įsigyti iš anksto, dabar matome, kad dauguma sprendimą palieka paskutinei minutei.“
Apklausa rodo, kad 65 proc. lietuvių, 66 proc. latvių ir 78 proc. estų galutinį sprendimą priimtų paskutinę minutę arba gerokai arčiau planuojamos datos. Vis dėlto, vasaros atostogų ir kelionių planai kuriami jau dabar. Dauguma lietuvių kelionę į užsienį užsisakyti planuoja gegužės-birželio mėnesiais, o keliauti – liepą ir rugpjūtį.
„Lietuvoje liepa yra pats populiariausias mėnuo, nedaug atsilieka rugpjūtis. Beveik pusę apklaustųjų keliones į užsienį planuoja būtent šiais mėnesiais. Latviai ir estai, kurie keliautų anksčiau nei po metų, dažniau renkasi rugpjūtį, o vokiečiai – rugsėjį. Tai atspindi skirtingą šių valstybių požiūrį į keliones pandemijos metu. Lietuviai demonstruoja išskirtinį optimizmą, todėl ir keliauti veržiasi pirmieji“, – apibendrina N. Sinkevičienė.
Atostogoms skiriama suma nesikeičia
Paklausti apie atostogoms ir kelionėms į užsienį skiriamas lėšas, apie pusė respondentų sakė, kad pandemija jų išlaidų krepšelio nepakeitė arba pakeitė neženkliai, todėl atostogoms ir kelionės jie planuoja išleisti panašią sumą kaip ir anksčiau. Apie trečdalis lietuvių, latvių ir estų kelionėms skirs šiek tiek mažiau ir tik nedidelė dalis planuoja didesnes išlaidas.
„Keliauti susiruošusių žmonių pasirinkimus ir išlaidas lemia pasirinktas keliavimo būdas ir su tuo susijusios papildomos išlaidos. Matome, kad saugumo faktorius išlieka pagrindinis, renkantis transporto priemonę, todėl vis daugiau svarsto apie kelionę nuosavu automobiliu. Norintys pasiekti Vokietiją ar Skandinaviją taip pat noriai svarsto keliones keltais, kur lengviausia išvengti kontakto su kitais žmonėmis. Daugiausiai abejonių kelia autobusai ir traukiniai – žmonės vengia ilgų kelionių uždaroje erdvėje“, – komentuoja N. Sinkevičienė.
Nepaisant kelionių sunkumų ir iššūkių, išsiilgusių kelionių žmonių skaičius auga – beveik 20 proc. apklaustųjų lietuvių sako, kad noras keliauti yra net stipresnis nei prieš pandemiją. Pasak Neringos Sinkevičienės, keliautojai kantriai laukia, stebi situaciją ir laukia vasaros: „Pernai turėtas Baltijos šalių burbulas suteikė galimybę saugiai keliauti po kaimynines valstybes. Viliamės, kad šiemet šis burbulas apims visas Baltijos jūros šalis“.
