Pandemijos metai apvertė pasaulį aukštyn kojomis: galinga COVID-19 banga virto pasaulinio masto iššūkiu, viruso sukelta krizė – sunkiausia šių laikų problema. Kova su pandemija palietė daugelį sričių, tačiau gebėjimas susitelkti ir veikti išvien tapo išsigelbėjimu.
Vos prasidėjus pandemijai, Europos Sąjunga ir jos šalys ėmėsi beprecedenčių priemonių jai įveikti. Jėgas sutelkė ir Europos Komisija, kad padėtų ES piliečiams, šalių sveikatos sistemoms ir ekonomikoms.
Vakcinoms skirta 2,9 milijardo eurų
Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinosios vadovės Agnės Kazlauskaitės, krizė išryškino bendrų europinių veiksmų svarbą – derybos dėl vakcinų visos Europos Sąjungos vardu suteikė derybinę galią, kokios neturėtų nė viena pavienė ES valstybė.
„Europos Komisija yra sudariusi šešis susitarimus visų ES šalių vardu dėl 2,6 mlrd. vakcinų dozių. Vakcinų kūrėjams ji iš anksto skyrė finansavimą gamybos pajėgumų plėtrai, siekė, kad tam tikras pagamintų vakcinų dozių kiekis būtų pristatytas iš karto, kai tik vakcina bus patvirtinta, į tai investavo 2,9 milijardo eurų. Iki pirmojo ketvirčio pabaigos į ES buvo pristatyta 108 mln. vakcinų dozių, per antrąjį ketvirtį turėtume gauti dar apie 400 mln. dozių. Tačiau atsipalaiduoti dar per anksti – reikia pasirengti ir scenarijui, kad dabartinės vakcinos besivystančių viruso atmainų gali nebeįveikti“, – sako ji.
Kovai su virusu įkurtas specialus inkubatorius
Dėl šios priežasties viruso vystymasis nuolat stebimas, ES dalijasi informacija apie galimas jo mutacijas, diskutuoja su Europos vaistų agentūra, į procesus įsitraukia mokslininkai, gamintojai, biotechnologijų bendrovės, valdžios institucijos.
„Europos Komisija įkūrė „HERA inkubatorių“, kurio tikslas – padėti nustatyti naujas viruso atmainas, skatinti kurti naujas vakcinas ir pritaikyti jau turimas, paspartinti šių vakcinų patvirtinimo procesą ir užtikrinti didesnius vakcinų gamybos pajėgumus“, – pasakojo A. Kazlauskaitė.
Daug dėmesio skirta ir asmens apsaugos priemonių, vaistų įsigijimui, šalių ligoninės bei poliklinikos aprūpinamos dezinfekcijos robotais, investuota į gydytojų mokymus, kad šie galėtų dirbti intensyviosios pagalbos skyriuose.
Taip pat dar praėjusių metų vasarą ES ėmėsi lyderystės ir organizavo pasaulinį lėšų rinkimo renginį, kuriame sutelkta 15,9 mlrd. eurų pasaulinei vakcinų paieškai.
Dėmesio centre – ekonomikos gaivinimas
Pandeminė krizė tapo tikru iššūkiu ir Europos ekonomikai – daug įmonių patyrė finansinių nuostolių, sustojo verslai, baiminamasi dėl visuotinio ekonomikos nuosmukio.
Bendrų ES ir jos šalių pastangų ir susitelkimo reikia ir siekiant atgaivinti ekonomiką. Dar per pirmąją bangą, praėjusių metų balandį, ES valstybės narės – Europos Vadovų Taryba – pavedė Europos Komisijai parengti Europos ekonomikos gaivinimo planą. Per rekordiškai trumpą laiką – po dviejų su puse mėnesio – pateiktas bendras paketas – 2021–2027 m. ES daugiametis biudžetas ir Ekonomikos gaivinimo instrumentas.
„Juos ES valstybių vadovai patvirtino po beveik 90 valandų varginančių derybų. Sprendimų paketui jau pritarė ir Europos Parlamentas, tam tikri jo elementai ratifikuojami nacionaliniuose parlamentuose. Bendra ES finansinė jėga septynerių metų laikotarpiu sieks 1,824 trilijono eurų. Nemaža jos dalis bus skiriama artimiausiais metais tam, kad iš krizės išeitume sparčiau ir stipresni – dabar itin svarbu sutelkti jėgas“, – sako A. Kazlauskaitė.
Pasak jos, tai didžiausias kada nors buvęs ES biudžetas, siekiantis net 5 proc. 27 ES valstybių narių BVP. Paramą stengiamasi teikti įvairiomis formomis, šalys sulaukė ir darbo vietų išsaugojimo finansavimo pagal SURE programą – 18-ikai valstybių Europos Komisija skyrė daugiau nei 90 mlrd. eurų, iš kurių 957 mln. eurų atiteko Lietuvai.
Žaliojo kurso strategija įkvėpė ir kitus žemynus
Kovoje su pandemija rūpinantis tiek žmonių, tiek ekonomikos sveikata, svarbu nepamiršti ir visos planetos sveikatos, todėl dar viena labai svarbi sritis, į kurią krypsta ES dėmesys – aplinkosauga, kova su klimato kaita ir tvaresnės ateities kūrimas.
„Šiandien vartojame tiek, kad visiems mūsų įpročiams patenkinti reikėtų trijų planetų. Deja, Žemę turime vieną, todėl svarbu užtikrinti tvarų gyvenimą ateities kartoms. Šiuo tikslu Europos Komisija parengė Europos žaliojo kurso strategiją, kuri apima visas mūsų gyvenimo sritis: maisto tiekimo grandines „nuo ūkio iki stalo“, žiedinę ekonomiką, netaršų transportą, atsinaujinančią energiją, gyvybingą biologinę įvairovę, klimatui draugiškus pastatus“, – sako A. Kazlauskaitė.
Pasak jos, žalioji transformacija žengia koja kojon su skaitmeniniais pokyčiais, todėl kiekviena ES šalis savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose mažiausiai 37 proc. investicijų skirs žaliesiems tikslams pasiekti ir 20 proc. – skaitmenizacijai.
„Europos siekis iki 2050 metų tapti pirmuoju klimatui neutralaus poveikio žemynu pasaulyje tapo tikru pavyzdžiu, kuriuo jau seka kitos šalys, tokios kaip JAV, Kinija ir Japonija“, – sako pašnekovė.
Svarbiausia – bendrystė
Pasak pašnekovės, šiandieniniai sunkumai į daugelį situacijų moko pažiūrėti kitu kampu, nebijoti drąsių sprendimų ir naujovių. Tenka išmokti gyventi kitaip, iš naujo įvertinti dalykus, kuriuos iki pandemijos laikėme savaime suprantamais, o dabar tenka susitaikyti su jų apribojimais.
„Įpratome gyventi kitaip, dirbti ir mokytis iš namų, netekome galimybės laisvai keliauti – pandemija netikėtai suvaržė mums jau įprastu tapusį laisvą judėjimą. Europos Komisija neseniai pateikė pasiūlymą dėl skaitmeninių žaliųjų pažymėjimų, leisiančių pandemijos metu saugiai ir laisvai judėti Europos Sąjungoje. Tačiau turime nepamiršti, kad tokiose netipinėse situacijose svarbiausia – atjauta ir bendrystė. Palaikydami vieni kitus ir veikdami drauge, stiprėjame kaip žmonės, stiprėja mūsų šalis ir Europa“, – sako A. Kazlauskaitė.
