„Mano mylimi tautiečiai, tai nebuvo riaušės – tai buvo skerdynės“, – sakė Baidenas paminėdamas išpuolio, įvykusio Juodojo Volstrito rajone, šimtmetį.
Prezidentas Džo Baidenas paminėjęs Talsoje, Oklahomoje vykusių rasinių žudynių šimtmetį, tapo pirmuoju JAV prezidentu paminėjusiu vieną juodžiausių dienų Amerikos istorijoje.
„Kur kas per ilgai, istorija, kuri čia įvyko, buvo laikoma tyloje, paskendusi tamsoje“, – Talsos Grinvudo kultūros centre kalbėjo prezidentas. „Tai, kad nutylima apie šį įvykį, nereiškia, kad jis neįvyko. Nors tamsa gali daug ką paslėpti, ji nieko nepanaikina.“
„Mano mylimi tautiečiai, tai nebuvo riaušės – tai buvo skerdynės“, – pridūrė jis, prieštaraudamas seniai vartojamam „rasinių riaušių“ apibūdinimui.
1921 m. įvykusias žudynes sukėlė baltųjų rasę aukštinančių žmonių gauja, kurie užpuolė klestintį Grinvudo juodųjų rajoną, dėl ekonomiškai nepriklausomos ekonomikos dar žinomą kaip Juodasis Volstritas, ir sugriovė namus, verslus bei nužudė šimtus juodaodžių žmonių. Išpuolio pasekmės išties žiaurios: sugriautos bažnyčios, užpultos nėščios moterys, nužudyti vaikai ir sunaikintas mažiausiai 3 000 kvadratinių metrų miesto plotas.
Apie baisius įvykius Baidenas kalbėjo detaliai.
„Per mažiau nei 24 valandas, 1 100 juodaodžių namų ir verslų buvo sunaikinti, o draudimo kompanijos atmetė prašymus dėl žalos atlyginimo“, sakė Baidenas. Aukų palikuonys sako, kad šis finansinis smūgis buvo jaučiamas per ištisas kartas.
„Įsivaizduokite, visus tuos viešbučius, užkandines ir šeimos krautuvėles, kurie galėjo būti perduoti iš kartos į kartą ir gyvuoti 100 metų“, – svarstė Baidenas.
Tai, kas įvyko po įvykių, sukėlė dar daugiau skausmo. Pareigūnai šias žudynes įvardijo kaip „rasines riaušes“ ir atsisakė ieškoti už šiuos įvykius atsakingų asmenų, ko pasekoje vienas žiauriausių istorijoje baltųjų smurto protrūkių tapo nereikšminga smulkmena JAV istorijos pamokose.
„Įvykiai, apie kuriuos kalbame šiandien, įvyko prieš 100 metų. Nepaisant to, esu pirmasis prezidentas per 100 metų atvykęs į Talsą“, – sakė Baidenas.
„Mes tikrai nedarome sau paslaugos apsimesdami, kad tai niekada neįvyko ar, kad tai nepadarė jokios įtakos mūsų dabarčiai“, – tęsė jis.
Tik 2016 m., besiruošiant šimtmečio metinėms, mieste suformuota Talsos žudynių šimtmečio komisija, kuri vis labiau spaudė politikus ir kitus visuomenės veikėjus kalbėti apie tų dienų įvykius. Dabar tų įvykių atminimui, Juodasis Volstritas ruošia renginius kartu su įžymybėmis ir politikais, tokiais kaip prezidentas Baidenas. Taip pat skiriami milijonai dolerių turizmo sektoriui, įskaitant ir 30 mln. dol. žudynių muziejui įkurti.
Tačiau išpuolį išgyvenusios aukos ir jų palikuonys sako, kad jiems nebuvo leista pasisakyti paminėjimuose ir, kad jie kovoja dėl žalos atlyginimo. Šiuo metu yra žinomi trys asmenys, išgyvenę 1921 m. žudynes: 107 m. Viola Flečer, 106 m. Lesė Beningfild Rendl ir Hjusas Van Elisas. Visi jie dalyvavo Baideno kalboje antradienį. Praėjusį mėnesį, visi šie asmenys vyko į Vašingtoną papasakoti savo patirčių Jungtinių Valstijų Atstovų rūmų komitetui, atsakingam už civilių teises ir laisves.
„Tą dieną mes netekome visko“, – teisininkams pasakojo Flečer. „Namų, bažnyčių, savo laikraščių, savo teatrų, savo gyvenimų. Grinvude buvo viskas, apie ką galėjo pasvajoti tiek juodaodžiai, tiek ir visi kiti žmonės Amerikoje. 100 metų mes niekam nerūpėjome. Mes ir mūsų istorija buvo pamiršta, nustumta į tolimiausią kampą.“
Baidenas minėjo, kad baltųjų neapykanta ir toliau kamuoja juodaodžių bendruomenes, tokias kaip Grinvudas. „Baltųjų viršenybių terorizmas yra pati didžiausia grėsmė tėvynei šiomis dienomis“, – sakė jis. „Ne ISIS, ne Al-Qaeda. Baltųjų viršenybė.“
Per savo kalbą jis taip pat paskelbė, kad jo administracija deda visas pastangas sukurti gerbūvį juodaodžiams, įskaitant ir planą panaikinti rasinę diskriminaciją gyvenamosiose vietose bei padidinti federalines išlaidas padedant mažiems, sunkumų turintiems verslams, ypatingai tiems, kurie priklauso juodaodžių bendruomenėms.
