JAV kosmoso agentūra pirmadienį turėjo paleisti SLS (Kosmoso Paleidimo Sistemos) raketą, kuri būtų pažymėjus naujų „Artemis“ misijų pradžią, tačiau NASA susidūrė su techninėmis kliūtimis ir raketos paleidimą atidėjo. Raketa turėjo pakilti pirmadienį iš Kenedžio kosminio centro 08:33 vietos laiku (15:33 Lietuvos laiku).
SLS (Kosmoso Paleidimo Sistema) yra galingiausia NASA kada nors sukurta transporto priemonė ir taps „Artemis“ projekto pamatu, kuriuo siekiama grąžinti žmones ant Mėnulio paviršiaus po 50 metų pertraukos.
Degalų nuotėkis, o vėliau ir variklio problema per paskutinius pasiruošimus pakilti, privertė NASA pirmadienį ryte nukelti savo galingos raketos paleidimą su trimis bandomaisiais manekenais viduje.
NASA pirmadienį tikėjosi pirmą kartą per 50 metų paleisti raketą, kuri ateityje galėtų nuskraidinti žmones į Mėnulį ir iš jo, tačiau JAV kosmoso agentūra turėjo atidėti misijos pradžią dėl netikėtos variklio problemos.
Raketos variklis „negavo tokio didelio tikslumo temperatūros, kokio jie tikėjosi“, paleidimo valdymo komunikatorius Derrol Nailas sakė apie inžinierių pastangas sutvarkyti variklį paleidimui.
Paleidimo direktorė Charlie Blackwell-Thompson ir jos komanda taip pat turėjo susidoroti su komunikacijos problema, susijusia su „Orion“ kapsule.
Inžinieriai stengėsi suprasti 11 minučių vėlavimą tarp paleidimo valdymo ir „Orion“ ryšio linijų, kuri atsirado vėlai sekmadienį. Nors problema buvo išspręsta iki pirmadienio ryto, NASA turėjo žinoti, kodėl taip atsitiko, prieš pradėdama paleidimą.
NASA darbuotojai, atsakingi dėl raketos sėkmingo paleidimo, suplanavo dar vieną bandymą ją paleisti rugsėjo 2 dieną.
„Ši raketa bus didesnė, garsesnė ir įspūdingesnė nei bet kuri, kurią matėte anksčiau“, – sakė Lorna Kenna, „Jacobs Space Operations Group“ viceprezidentė ir viena iš pagrindinių rangovų Kenedyje.
„Nėra nieko tokio kaip jausti garsą – ne tik jį girdėti, bet ir jausti, kaip jis praūžia virš tavęs“.
Raketos užduotis bus toli nuo Žemės nuskraidinti bandomąją kapsulę, pavadintą „Orion“.
Šis erdvėlaivis dideliu lanku apsisuks aplink Mėnulį, o po šešių savaičių grįš į Žemę, į Ramųjį vandenyną.
„Orion“ šiai demonstracijai kol kas įgulos neturės, tačiau jei visa techninė įranga veiks taip, kaip turėtų, astronautai lips į laivą būsimoms sudėtingesnių misijų serijoms, kurios prasidės 2024 m.
„Viską, ką darome su šiuo „Artemis I“ skrydžiu, žiūrime, ką galime patobulinti, kas sumažintų „Artemis II“ skrydžio su įgula misijos riziką“, – aiškino NASA astronautas Randy Bresnikas.
1969 m., kai Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas žengė pirmuosius mažus žingsnelius Mėnulyje, jie pradėjo auksinę kosmoso tyrinėjimų erą. „Apollo“ programa pakeitė tai, kaip matome savo planetą ir save. Dabar, praėjus 50 metų, Mėnulis vėl atsidūrė žmonijos akiratyje. O tie, kurie niekada negalėjo patys stebėti „Apollo“ misijų, galės būti įkvėpti naujomis „Artemis“ misijomis.
Naujos misijos bus kitokios. NASA planuoja išlaipinti pirmąją moterį ir pirmąjį kitokios spalvos žmogų Mėnulyje – tai parodys, kad kosmoso tyrinėjimai yra atviri visiems. O Žemės palydovo paviršius yra tik pradžia. NASA ambicijos slypi dar toliau, jos taikikliai nutaikyti į Marsą. Ir tai tikrai bus didžiulis šuolis kosmoso tyrinėjimams.
Šiuo metu planuojamos misijos iki „Artemis IX“.
Iki to etapo Mėnulyje turėtų atsirasti buveinių ir važinėjančių transporto priemonių, kuriomis galėtų naudotis astronautai.
Tačiau galiausiai „Artemis“ Mėnulio misijos yra tik pagrindas, leidžiantis žmonėms pasiekti Marsą.
„Tą tvarkaraštį nustatė prezidentas Obama. Jis pasakė, kad 2033 m. bus tie metai“, – prisiminė NASA administratorius Billas Nelsonas.
„Kiekviena pasikeitus administracija palaikė šią programą, o realus laikotarpis, apie kurį dabar esu informuotas, yra 2030-ųjų pabaiga, galbūt 2040 m.“, – užbaigė Nelsonas.
Tikimasi, kad „Artemis“ programai finansuoti bus skiriama 93 bilijonai JAV dolerių iš JAV gyventojų mokamų mokesčių. Likus kelioms dienoms iki pirmadienio NASA administratoriai tvirtino, jog amerikiečiai supras, kad visos išlaidos pateisinamos.
„Dabar tai yra „Artemis“ karta“, – neseniai sakė NASA administratorius ir buvęs astronautas Billas Nelsonas. „Mes buvome „Apollo“ kartoje. Tai nauja karta. Tai naujo tipo astronautas.“
Vykdydami „Artemis“ programą, kurios tikslas – nuleisti žmones į neištirtą Mėnulio pietų ašigalį ir galiausiai į Marsą, astronautai leisis į ilgalaikes kosmoso misijas, kurios išbandys visas tyrinėjimo ribas.
„Grįžtame į Mėnulį, kad išmoktume gyventi, dirbti, išgyventi“, – sakė NASA administratorius Billas Nelsonas per spaudos konferenciją anksčiau šį mėnesį.
„Kaip išlaikyti astronautus gyvus tokiomis priešiškomis sąlygomis? Mes išmoksime naudoti Mėnulyje esančius išteklius, kad ateityje galėtume statyti daiktus iš karto. Tai ne ketvirtis milijonas mylių, ne trijų dienų kelionė, o milijonai ir milijonai mylių, mėnesius ir mėnesius, jei ne daugelį metų trunkanti kelionė.“
