Rudis Ballas (Rudi Ball) gimė Berlyne, Vokietijoje 1910m. Jis augo trijų vaikų šeimoje ir buvo jauniausias. Be Rudžio šeima turėjo dar du berniukus. Rudžio tėvas buvo Vokietijos žydas, o motina lietuvė. Visi trys broliai žaidė ledo ritulį ir visi trys yra laimėję Vokietijos Čempionų lygą su vietiniu „Berliner“ sporto klubu.
Broliai Ballai žaidė už Vokiečių rinktinę. Tie metai, vokiečiams buvo ledo ritulio klestėjimo metai. Jauniausiasis brolis Rudis Ballas buvo didelė to dalis. Su jo pagalba, čempionate šalis iškovojo sidabro medalį 1930m., o 1932m. Leik Plesido žiemos olimpinėse žaidynėse bronzos medalį. Bet 1933m. susiklosčius žydų bendruomenei nepalankiai politinei situacijai, visi trys broliai Ballai paliko Vokietiją ir persikėlė žaisti į kitas šalis – Italiją ir Šveicariją, norėdami išvengti augančios neapykantos bei priešiškumo žydams jų gimtojoje šalyje.
Palyginus su šiandieniniais ledo ritulio žaidėjais R. Ballas buvo labai neaukštas – vos 163cm, tačiau buvo įvardinamas kaip žaibiškai greitas žaidėjas su tiksliu smūgiavimu. Jis buvo komandų, kuriose žaidė, žvaigždė ir daugelyje jų pirmavo įvarčių skaičiumi.
Kai buvo skelbiami 1936m. žiemos Olimpinių žaidynių sąrašai, R. Ballas į juos įtrauktas nebuvo, nors Tarptautinio olimpinio komiteto susitarimu su nacių valdžia, vokiečių kilmės žydams, buvo pažadėta leisti žaisti Olimpinėse žaidynėse. Akivaizdu, kad pažadas nebuvo ištęsėtas.
Tačiau vėliau, kai tenisininkas Gustav Jaenecke atsisakė žaisti už Vokietijos vardą teniso Deiviso (Davis) taurėje, jeigu nebus leista žaisti R. Ballui, tuomet nacių valdžia surengė slaptą partijos susitikimą, po kurio buvo surinkta delegacija vykti pas R. Ballą. Po partijos atstovų apsilankymo pas garsųjį ledo ritulininką, buvo nuspręsta, kad jam bus leista atstovauti Vokietiją Olimpinėse žiemos žaidynese.
R. Ballas sutiko žaisti Vokietijos komandoje, tačiau naciams turėjo vieną salygą – kad jo šeima po Olimpinių žaidynių galės palikti Vokietiją. Su šia sąlyga naciai sutiko. Pažadas buvo ištęsėtas po mažiau nei šešių mėnesių, kai R. Ballo tėvai Leonardas (Leonhard) ir Gertrūda (Gertrude) iš Sautamptono išplaukė pas Rudžio brolį Heinsą (Heinz) į Pietų Afriką. Vis dėlto, naciai iš to irgi siekė naudos. R. Ballo buvo paprašyta likti žaisti Vokietijoje.
Nors ir tikslios priežastys liko nežinomos, tačiau R. Ballas visgi pasiliko žaisti Vokietijoje. Jis sugrįžo žaisti į savo seną komandą „Berliner“ SC ir toliau mušė savo legendinius įvarčius, pelnančius nacių Vokietijai titulus. Prasidėjus Antrąjam pasauliniam karui, nacionalinė Vokietijos ledo ritulio komanda iširo, tačiau R. Ballas savo karjerą tęsė toliau.
Prasidėjus Trečiąjam reichui, staigiai jam iškilus, o vėliau žlugus, visą šį laikotarpį R. Ballas sėkmingai išgyveno. Manoma, kad prie to galėjo prisidėti jo kilmė, kadangi tėvas buvo žydas, o motina ne. Taip pat išgyventi jam galėjo padėti ir jo įžymumas. Jis su savo partnere Hilma Klopsch buvo gerai žinomi Berlyne karo metais. R. Ballas niekada viešai nekalbėjo apie savo patirtis karo metu. Jo sūnėnas Richrdas sakė, kad su savo tėvais Rudis taip pat nesusitikdavo. Richardas prisimena, kad kol Rudis žaidė ledo ritulį nacistinėje Vokietijoje, tuo metu jo vyresnysis brolis Gerardas tarnavo nacių kariuomenėje.
Tikra R. Ballo istorija Antrojo Pasaulinio karo metais Vokietijoje niekada nebus pilnai žinoma, tačiau yra teigiama, kad jo sugebėjimai ledo ritulio aikštelėje buvo pripažinti per vėlai. 2004m., praėjus beveik trisdešimtmečiui po ledo ritulininko mirties, jis buvo įtrauktas į Tarptautinės ledo riturio federacijos šlovės žmonių sąrašą („Hall of Fame“). Dabar Vokietijoje yra priemiestis pavadintas R. Ballo garbei.
