Dar visai neseniai pasaulio pramogų žiniasklaidos dėmesio centre buvusi garsios amerikiečių aktorių poros Amber Heard ir Johny Deppo galimo smurto artimoje aplinkoje istorija jau turi ir lietuvišką atitikmenį. Tik šįkart „aktoriais“ tapo ir aktyviai savo socialiniuose tinkluose „vaidmenis“ kūrė garsi nuomonės formuotoja Viktorija Siegel ir verslininkas Laurynas Suodaitis. Pasiaiškinome tokio visuomenės dėmesio panašioms istorijoms fenomeną, kam tai buvo naudinga ir kodėl buvo tarsi pamiršta labai svarbi ir aktuali mūsų visuomenėje smurto tema, o komentaruose tiesiog liejosi neapykantos kalba, labiau lietuviškos istorijos herojams susitelkiant į savęs populiarinimą.
Šios istorijos pradžia – šių metų balandis, kai į V. Siegel ir L. Suodaičio namus Vilniaus rajone buvo iškviesta policija ir greitoji pagalba dėl tarp sutuoktinių kilusio konflikto metu vienas kitam esą padarytų sveikatos sužalojimų.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad garsenybių pora vienas kitam kilus konfliktui padarė nežymius sveikatos sutrikdymus ir sukėlė fizinį skausmą. Po konflikto L. Suodaitis buvo nuvežtas į areštinę, nes buvo pranešta, kad sutuoktinis smurtavo prieš žmoną.
Ši pora susituokė 2021 m. ir susilaukė sūnaus. Iš pirmos santuokos L. Suodaitis turi sūnų. Kartu su V. Siegel (buvusia garsaus verslininko Danieliaus Bunkaus sutuoktine) liko gyventi ir jų vaikas – dukra. Naujos šeimos namuose Vaiko teisių atstovai lankėsi ne kartą, nes čia ne kartą kildavo konfliktai dėl vaikų auklėjimo.
Tada viskas ir prasidėjo. Abu šios istorijos herojai savo socialiniuos tinkluose įkūrė tikrą laužą: aiškindavo dabartinę situaciją, dalijo interviu žiniasklaidai „į kairę ir į dešinę“, o žiniasklaida tiesiog vertėsi per galvą, ką dar atkapstys tarp besipešančios garsenybių poros.
Žiniasklaida suskubo išpešti naudą
Konflikto piko metu naujienų portalai per dieną apie V. Siegel ir L. Suodaičio tarpusavio nesutarimus kasdien publikuodavo maždaug po 30—40 tekstų. Neatsiliko ir patys istorijos herojai: nuolat savo socialiniuose tinkluose publikuodavo įvairiausias naujienas, kurias pasigaudavusi išplėtodavo žiniasklaida.
Vien dėl šios istorijos L. Suodaičio sekėjų instagrame skaičius paaugo maždaug nuo 40 tūkst. iki 186 tūkst. O štai V. Siegel šios istorijos viešinimas kaip tik atsiliepė neigiamai, vertinant pagal sekėjų skaičiaus dinamiką: socialiniuose tinkluose pas ją sumažėjo 10 tūkst. sekėjų. Taigi, redakcijos gavo srautą, o istorijos herojai – tapo dar populiaresni, nepaisant to, kad pas nuomonės formuotoją ir sumažėjo sekėjų, nes net ir „bloga reklama yra reklama“.
Žiniasklaida suskubo išpešti naudos iš dviejų besipykstančių garsenybių. Pavyzdžiui, naujienų portalas „Delfi“, įsibėgėjus konfliktui, rengė tiesioginį interviu, kurio peržiūra buvo mokama, o jos metu buvo siūloma už kelis eurus įsigyti portalo prenumeratą. Fiksuota apie 60 tūkst. interviu peržiūrų ir prenumeratų įsigijimo. Konflikto piko metu populiariame jutubo kanale buvo transliuotas interviu su L. Suodaičiu – jį peržiūrėjo 717 tūkst. (ketvirtadalis Lietuvos) žiūrovų.
Buvo nueita net iki to, kad smurto, skyrybų, vaiko dalybų kontekste žiniasklaida publikavo L. Suodaičio patiekalo receptą. Žodžiu, leido į eterį viską, kas tik buvo nors kiek susiję su šios istorijos herojų pavardėmis.
Turi būti aišku, ar tenkinamas viešasis interesas
Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas, primena, kad ši V. Siegel ir L. Suodaičio viešai ir išsamiai žiniasklaidoje nagrinėjama istorija nėra pirmoji tokia. Jis pateikia kelis visiems gerai žinomus pavyzdžius: tai tuometinio premjero Algirdo Brazausko, Kristinos Butrimienės ir jos teisėto vyro Antano Butrimo meilės trikampio istorija, taip pat dainininkės Natalijos Bunkės skyrybų epopėja, aktoriaus Ramūno Rudoko meilės istorijos.
Visgi, anot LŽS vadovo, viešindama tokias istorijas, žiniasklaida turi aiškiai įvardyti, ar tokių istorijų tekstai tenkina viešąjį interesą (pagal Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą), ar tik tekina smalsumą; taip pat žurnalistai turi įvertinti galimą neigiamą tokių tekstų poveikį vaikams. „Žiniasklaida turėjo aiškiau kalbėti apie svarbią temą – smurto artimoje aplinkoje, o ne tik pateikti šią istoriją kaip bulvarinės muilo operos versiją“, – teigia D. Radzevičius.
LŽS pirmininko teigimu, tokios meilės istorijos visuomet domina skaitytojus, žiūrovus, todėl žiniasklaida turi labai aiškiai įvardyti savo misiją: tenkinti viešą interesą, o ne smalsumą.
R. Zemkauskas: redakcijos nebūtinai vaikėsi srauto
TV žurnalistas, laidų vedėjas, rašytojas, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros doc. Rytis Zemkauskas nemato didelės problemos, kad šios garsenybių poros istorija buvo taip plačiai komunikuojama žiniasklaidoje, „tik reikėjo aiškiai atskirti, kad tai yra priskiriama pramoginėms naujienoms, visgi, pasakyti, kad redakcijos šią istoriją publikavo vien tik dėl srauto – nebūtinai būtų tiesa.“
Žinomas laidų vedėjas kalba ne tik apie redaktoriaus, bet ir apie žurnalisto atsakomybę, aprašant šią istoriją: „Jei redaktorius mano, kad aprašydamas šitą istoriją ir pateikdamas vis naujų faktų apie konfliktą, yra tenkinamas viešasis interesas žinoti apie kitų žmonių kasdienybę, tada tokie tekstai reikalingi. Taip pat paminėčiau, kad ne viskas šiame pasaulyje yra šou, bet pramogos žmonėms irgi reikia. Yra universalūs dalyki, kaip „veikia“ žmogus – mes norime žinoti, kas slepiasi už kampo. Svarbu tai, kad žurnalistas, aprašydamas tokią istoriją, būtų kritiškas ir pateiktų daugiau nuomonių.“
„Kartais žurnalistika neaukojama dėl reitingų“
Lietuvos žurnalistikos centro (LŽC) vadovė dr. Džina Donauskaitė, turinti dešimties metų darbo žiniasklaidoje patirtį, pastebėjo, kad kai kurios redakcijos pasirinko kelią nepublikuoti tekstų apie šią istoriją. „Kartais žurnalistika neaukojama dėl reitingų. Daugiau tokie tekstai būdingi socialiniams tinklams. Pavyzdžiui, kai kurios redakcijos tiesiog iš L. Suodaičio ir V. Siegel socialinių tinklų ėmė ten publikuotą turinį ir jį perspausdindavo, tačiau nenagrinėjo giluminių problemų – taip buvo vaikomasi reitingų“, – konstatuoja Dž. Donauskaitė.
Pasak LŽC vadovės, ši garsenybių poros istorija vėl iškėlė klausimą, kokie yra pramogų žurnalistikos standartai ir kaip jie, galbūt, keisis ateityje. „Visuomenę visada domina žymūs žmonės, tačiau svarbu – kaip atskleisti istoriją. Visi prisimename Garliavos istoriją, jos įvykių fenomeną, į kurį buvo įtraukta ir mažametė mergaitė. Šioje istorijoje buvo daug privatumo pažeidimų, be to, kalbame apie nepilnametę. Šįkart kitokia situacija, tačiau aš pasigedau daugiau nuomonių, o ne vien tik informacijos iš socialinių tinklų perspausdinimo“, – sako pašnekovė.
Tyrimai nutraukti dėl mažareikšmiškumo
Beje, po straipsniais buvo gausu komentarų, kuriuose liejosi neapykantos kalba. Pavyzdžiui (turinys netaisytas): „Kol šoko pagal jos dūdelę, tiko jai…“, „Vikute, brangioji, čia ne vyras gyvulys, čia bumerangas suveikė… už viską, ka tu davei, padarei… tai atoveiksmis.“, „Viktorija yra aiski pamoka moterims, kurios turi pinigų, namų, kad nesileisti į savo gyvenimą pliko baso diedo, kuris atvažiuoja be nieko ir paskui reikalauja pusę turto dėl kelių metų santykių.“, „Tas super tėvelis alfonsėlis vėl isterikuoja. Nu ir narcizas.“, „Padorus vyras savo apatinių „neplautų“ prieš Tautą. O jeigu jums abiem patinka, tai ir maudykitės tame purve.“, „Abu apsišaukėliai, ieškantys užuojautos … iš liaudies…“, „Ne vyras, o turgaus boba tas narcizas.“, „Įdomus reiškinys pas Suodaičius, kai rašyti norisi, o neturi apie ką…“
Iš esmės visas skandalas baigėsi niekuo: birželio pradžioje teisėsauga nutraukė anksčiau pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl konflikto tarp garsių sutuoktinių V. Siegel ir L. Suodaičio. Abu sutuoktiniai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 37 straipsniu. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės priimti nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Nors garsenybės kalbėjo ir apie skyrybas, tačiau kol kas tokių prašymų jie teismui nėra pateikę.
