Šalia Lietuvos rašytojų sąjungos būstinės Vilniuje planuojama pastatyti paminklą daugiau nei prieš dešimtmetį mirusiam poetui Justinui Marcinkevičiui ir jo draminei trilogijai. Tačiau toks paminklo pasirinkimas vertinamas prieštaringai.
Gegužės mėnesį Lietuvos rašytojų sąjunga pasibaigus konkursui nusprendė šalia sąjungos pastato, Justino Marcinkevičiaus skvere, Konstantino Sirvydo gatvėje įamžinti poetą Justiną Marcinkevičių. Iš 16 projektų buvo išrinktas architekto Gintaro Čaikausko, skulptoriaus Gedimino Piekuro ir architektės Agnės Mockevičiūtės projektas „Trilogija“. Paminklas skirtas poeto kūrybai – trilogijai, kurią sudaro dramos „Mindaugas“, „Mažvydas“ ir „Katedra“.
Tačiau paskelbus apie paminklo projektą kilo diskusijų banga. Vieni sveikino pasirinkimą, sakydami, kad Justinas Marcinkevičius yra tautos dainius, nusipelnęs paminklo, kiti teigė, kad rašytojas yra tarybinis poetas, prisitaikėlis, todėl paminklas turėtų būti skiriamas kitai asmenybei.
Poetas, dramaturgas, nacionalinės premijos laureatas, visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius dalyvavo Sąjūdžio veikloje ir buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę. Poetas prieštaringai vertinamas dėl ankstyvesnės politinės veiklos – nuo 1985m. Justinas Marcinkevičius buvo LTSR aukščiausiosios tarybos deputatas. Jis taip pat parašė daugybę eilėraščių, esė bei dramaturgijos kūrinių, vienas žymiausių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“ ir „Katedra“. Visgi nors kai kurie teigia, jog Marcinkevičiaus veikla ir kūryba prisidėjo prie tautos dvasios stiprinimo ir skatino domėtis Lietuvos kalba ir istorija, kai kurie su šiuo požiūri nesutinka, teigdami, jog Justino Marcinkevičiaus kūryba buvo palanki sovietiniam naratyvui.
LRT radijo diskusijoje dalyvavęs mokytojas Vytautas Toleikis sakė, kad paminklas yra perteklinis – šiam poetui jau yra skirta atminimo lenta Vilniaus universiteto kiemelyje. Jis taip pat abejojo pasirinktu paminklu, skirtu poeto parašytai trilogijai, pridurdamas, kad kūriniuose netiksliai atvaizduojamos istorinės asmenybės, o trilogijoje „ryški antivakarietiška, antikatalikiška tendencija“.
LRT radijo laidos metu prieštaravimą paminklui išreiškė ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Ji Marcinkevičiaus trilogiją pavadino „melo ir propagandos kūriniu“, kuriam paminklo statyti, rašytojos teigimu, nereikėtų.
„Manau, kad apmaudžiausias dalykas yra tas, kad melas ir ideologija kartais gali būti labai įtaigi ir paveiki meniškai, nuvesti daugelį žmonių ne į tiesos, bet į sovietinės ideologijos ir melo pusę. Tai yra didžioji drama ir didysis paradoksas, kad mes statysime paminklą Marcinkevičiaus trilogijai, kuri yra melo ir propagandos kūrinys“, – laidos metu sakė K. Sabaliauskaitė.
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkės pavaduotoja Vitalija Maksvytė visgi nepritarė V. Toleikio ir K. Sabaliauskaitės požiūriui, pabrėždama poeto poveikį visuomenei, nepaisant prieštaringo vertinimo. Argumentuodama paminklo pasirinkimą pirmininkės pavaduotoja citavo Tomą Venclovą, pabrėždama, kad Justino Marcinkevičiaus trilogija buvo paveiki ir naudinga Lietuvos tautai.
„Justino Marcinkevičiaus eiliuota drama, vaizduojanti jį kaip pirmąjį Lietuvos patriotą, darė poveikį kartai, kuri ėjo prie barikadų šaliai vaduojantis iš komunizmo“, – cituodama Tomą Venclovą teigė V. Maksvytė.
Paminklo projektas yra pateiktas tvirtinimui, tačiau dar nėra priimtas.
