Peteris Dinklage‘as yra unikalus ir talentingas aktorius, kurio karjera yra puikus įrodymas, kad su ryžtu ir atkaklumu galima pasiekti bet kokių aukštumų. Nuo teatro scenos iki Holivudo, jo kelias yra įkvepiantis pavyzdys daugeliui. Jis sugebėjo sukurti ikoniškus personažus, kurie išliks ilgai kino ir televizijos istorijoje.
Peteris Dinklage‘as gimė 1969 m. birželio 11 d. Moristaune, Naujajame Džersyje, JAV. Nuo mažens jis domėjosi vaidyba, o pirmasis didelis jo teatrinis pasiekimas įvyko penktoje klasėje, kai suvaidino pagrindinį vaidmenį spektaklyje „Aksominis triušis“. Šis vaidmuo jam suteikė didžiulį pasitenkinimą dėl žiūrovų reakcijų ir aplodismentų. 1984 m. jo gyvenimą pakeitė Semo Šepardo spektaklis „Tikrieji vakarai“, kuris įkvėpė jį siekti aktorystės karjeros. Baigęs mokyklą, jis įstojo į Benningtono koledžą, kur studijavo dramą. Po studijų, Peteris persikėlė į Niujorką, kur įkūrė savo teatro studiją. Deja, ši netrukus bankrutavo, tad šešerius metus dirbo statitistikos duomenų apdorojimo įmonėje. Nors aktorystė buvo jo tikrasis pašaukimas, pragyventi iš jos buvo sunku, ypač todėl, kad Dinklage‘as atsisakydavo stereotipinių vaidmenų, siūlomų žemaūgiams.
Savo debiutiniame filme Peteris vaidino aktorių, kurį žlugdė labai ribotas ir pašiepiančiai vaizduojamas dvarfizmu sergančių personažų repertuaras. Iki to laiko jis vengė tradicinių tokiems žmonėms duodamų elfų ir gnomų rolių. Tačiau Peteriui, per savo veikėją, šis filmas leido išsakyti tai, ką jis pats visada galvojo, išreikšti pačio nepasitenkinimą žmonėms, su jo negalia, duodamiems vaidmenimis. Cituojant jo personažą filme: „Kodėl mano personažas turi būti nykštukas? […] Na, aš pavargau nuo to! Galite paimti šią sapnų sceną ir susikišti ją sau į užpakalį!“ Pati komedija „Gyvenant užmarštyje“ pasakoja apie filmų kūrėją, kuris stato savo pirmąjį filmą, kai visa jo komanda įsivelia į meilės penkiakampį ir aiškinasi scenoje kylančias dramas bei santykius. Vienas įdomesnis faktas apie šį filmą, jog jo režisierius Tomas DiCillo, nenorėdamas maldauti iš žmonių pinigų jo pastatymui, paklausė aktorių ar šie vaidintų filme už dyką. Visi iki vieno sutiko ir dauguma net patys investavo į jį.
„Nors tai buvo mano pirmoji ir vienintelė perklausa, ji man neatvėrė kelio į didžiąją sėkmę. Po dviejų savaičių darbo vėl grįžau prie savo kasdienio darbo“,- teigė aktorius.
Dinklage‘o didysis proveržis įvyko kritikų išgirtame ir begalę nominacijų pelniusiame filme „Stoties agentas“, kuriame jis vaidino vyrą, po draugo mirties pasirinkusį gyventi vienumoje kaime. Šis filmas pelnė jam ne vieną nominaciją „Screen Actors Guild“ ir „Film Independent Spirit Awards“ apdovanojimuose. Vėliau jis vaidino tokiuose garsiuose filmuose kaip „Elfas“ (2003), „Pripažinkite mane kaltu“ (2006), „Narnijos kronikos: princas Kaspijanas“ (2008), kol galiausiai buvo pastebėtas George‘o R.R. Martin‘o atrankoje į labiausiai jį išgarsinusį serialą „Sostų karai“, kur tapo pirmuoju ir vieninteliu Tyriono Lannisterio aktoriaus variantu.
Peteris Dinklage‘as (Tyrionas Lannisteris) buvo nominuotas aštuonis kartus iš eilės (po kartą už kiekvieną sezoną) kaip geriausias antraplanis aktorius dramos seriale „Sostų karai“ per „Emmy“ apdovanojimus. Jis laimėjo šį apdovanojimą už pirmąjį, penktąjį, septintąjį ir aštuntąjį sezonus, taip pasiekdamas naują rekordą kaip daugiausiai kartų laimėjęs antraplanis aktorius už tą patį vaidmenį. Taip pat 2012 m. kaip geriausias antraplanis aktorius jis buvo įvertintas ir „Auksinio gaublio“ apdovanojimuose už savo vaidmenį seriale „Sostų karai“.
Po „Sostų karų“ jis nenorėjo užsibūti prie vieno personažo ir toliau dirbo prie kitų filmų, o už vaidmenį filme „Sirano“ , „Auksiniame Gaublyje“ buvo nominuotas „Geriausias aktorius kino filme“ apdovanojimui. Šiame filme jis vaidino žodžio kišenėje neieškantį, bet dėl savo ūgio kompleksuojantį didiką, kuris, už jį rašydamas laiškus, kitam vaikinui padeda siekti panelės, kurią pats yra įsimylėjęs, širdies.
Dabar artimiausiu metu jį galėsime išvysti filmuose „Piktoji“ (2024), „Tankmė“ (2024), „Broliai“ (2024) ir „Piktoji: Antra Dalis“ (2025).
