Rinkimai – didžiulės reikšmės politinė aktualija, daranti esminę įtaką valstybės ir jos piliečių gyvenimui. Savo ruožtu rinkimai yra neatsiejami ir nuo technologinių niuansų, kurie itin atsiliepia vienam rinkimų aspektui – balsų skaičiavimui. Na, o balsų skaičiavimo ypatumai yra ypač reikšmingi Jungtinėse Valstijose, kur prezidento rinkimai išsiskiria savo sistema.
Pastebima, kad balsų skaičiavimo technologijos vystėsi drauge su informacijos apdorojimo technologijų pažanga. Kažkada vienintelė balsavimo priemonė buvo popieriniai biuleteniai, o vėliau ėmė rastis automatinių sprendimų. Šiuo metu JAV beveik visi balsai skaičiuojami pasitelkiant technologijas.
Nors, eidami balsuoti ar stebėdami rinkimų eigą, daugelis apie balsų skaičiavimo technologijas nesusimąsto, visgi šis aspektas yra labai įdomus ir vertas panagrinėti plačiau, vien jau prisimenant kiek daug tai sukelia prieštaringų vertinimų.. Be to, jis aktualus tam, ką domina tokie dalykai kaip prezidento rinkimai lažybos. Tad apžvelkime, kaip, metams bėgant, kito balsų skaičiavimo procesas JAV, ir kaip jis atrodo dabar.
Balsų skaičiavimo istorija JAV prezidento rinkimuose
Jungtinių Valstijų gyvavimo pradžioje balsavimo teisę turintys asmenys eidavo į vietos teismo rūmus ir balsuodavo garsiai išreikšdami savo pasirinkimą. Toks balsavimo būdas vadintas viva voce. Vėliau ėmė rastis popieriniai biuleteniai, tačiau iš pradžių jie net nebuvo standartizuoti.
Viskas pasikeitė XIX a. pabaigoje, kai buvo išrasta „Acme“ balsavimo mašina, skirta užtikrinti skaidrų balsavimą. Ši mašina leido rinkimų darbuotojams suskaičiuoti tikslų atiduotų biuletenių skaičių, lyginant jį su registruotais rinkėjais. Jame buvo svirties mechanizmu aktyvuojamas tabuliatorius, nukreipiantis biuletenį į dėžutę. Tabuliatorius yra skaičiavimo mašina, nuskaitanti ir apibendrinanti duomenis (pvz., perforuotas korteles), sudaranti sąrašus ar apibendrinimus.
Iki šio išradimo nebuvo galimybės užtikrinti, kad tas pats asmuo galėtų atiduoti tik vieną balsą. Visgi ši balsavimo mašina turėjo trūkumų, todėl netrukus buvo sukurta svirties tipo balsavimo mašina, leidžianti balsuoti greičiau ir tiksliau. Tačiau ši mašina taip pat dar nebuvo visiškai tinkama, o jos didžiausias trūkumas buvo tas, kad nefiksavo vadinamojo nepriklausomo balso.
Tai paskatino balsavimo technologijos patobulinimą – „The Coyle“. 1961 m. sukurta balsavimo mašina iš esmės perfokortą pavertė balsavimo kortele. Bet ir ši mašina kėlė problemų: ji buvo per brangi ir neužtikrino balsuojančiojo privatumo.
Nors perforuotų kortelių idėja užgimė XIX a. pabaigoje, pirmoji sėkminga tokia sistema buvo sukurta tik 1965 m. – kai Josephas P. Harrisas sukūrė „Votomatic“ perfokortų sistemą. Ši mašina buvo nepalyginamai pigesnė ir efektyvesnė, todėl sparčiai išplito ir prigijo. Balsavimas perfokortomis buvo labiausiai paplitęs būdas iki pat 2000 m. prezidento rinkimų.
2000 m. JAV prezidento rinkimus tarp George’o W. Busho ir Alo Gore’o nulėmė rinkimų rezultatai Floridoje. Dėl balsų skaičiavimo ir galiausiai perskaičiavimo, rinkimų rezultatų reikėjo laukti daugiau nei mėnesį. Kilo daugybė klausimų dėl balsavimo technologijos tikslumo, patikimumo ir tinkamumo.
Kaip atsakas į šią situaciją atsirado „Help America Vote Act“ (HAVA), sukurta siekiant nustatyti minimalius rinkimų administravimo standartus valstijoms. Be balsavimo standartų ir procedūrų nustatymo, HAVA taip pat nurodė valstijoms atnaujinti ir patobulinti savo balsavimo įrangą. Buvo skirtas finansavimas valstijoms, kad jos pakeistų savo perfokortelių mašinas naujesnėmis – tiesioginių įrašų elektroninėmis sistemomis (DRE) arba optiniais skaitytuvais. Tad elektroninių balsavimo mašinų skaičius išaugo.
Šiandieninės balsų skaičiavimo technologijos
Pastaruoju metu dažniausiai sutinkami buvo DRE ir optiniai skaitytuvai. DRE technologija reikalauja, kad rinkėjai išreikštų pasirinkimą naudodami liečiamą ekraną. Daugelis (bet tikrai ne visos) DRE sistemų apima ir vadinamąją rinkėjų patikrinimo popierinę audito seką (VVPAT), kuri yra atspausdintas rinkėjo pasirinkimų įrašas arba jo kopija. VVPAT prideda daugiau saugumo ir padeda perskaičiuoti balsus, jei perskaičiavimas taptų reikalingas. Vėliau dauguma DRE be VVPAT funkcijų buvo pakeisti atnaujinta technologija, kuri turi šią funkciją.
Visgi po 2020 m. JAV prezidento rinkimų daugelis DRE modelių susilaukė kritikos ir patikrų dėl liečiamo ekrano kalibravimo klaidų, klaidingai registruojančių rinkėjų pasirinkimus, ir galimų saugumo spragų. Tačiau dalis valstijų rinkimuose tebenaudoja DRE technologiją, o tarp jų yra ir tokių valstijų, kuriose DRE technologija taikoma be VVPAT.
Optinių skaitytuvų veikimo principas yra kitoks nei DRE. Jie gali dirbti ir vadinamuoju rankiniu (vienetiniu), ir serijiniu būdu tam, kad sutabuliuotų balsus.
2020 m. rinkimai apskritai buvo tarytum lūžio taškas, žymėjęs išaugusį nepasitikėjimą elektroninėmis balsavimo sistemomis tarp rinkėjų. Tai paskatino daugelį valstijų naudoti popierinius biuletenius, kurie laikomi saugesniais. Tokia tendencija gali rodyti, kad popieriniai biuleteniai ir toliau išlieka populiarūs.
Šiandieninės balsų skaičiavimo technologijos
Pastaraisiais metais netyla diskusijų apie inovatyvius balsavimo būdus – tokius kaip balsavimas internetu arba balsavimas pasitelkiant išmaniųjų telefonų programas. Žinoma, daugumai patiktų balsuoti namuose, iš savo elektroninių prietaisų, išvengiant ilgų eilių, keliavimo ir kitų nepatogumų.
Visgi, kad ir kaip viliojamai tai skambėtų, nepanašu, jog artimoje ateityje tokią idėją pavyktų įgyvendinti. Šiuo metu tokios technologijos, kuri galėtų garantuoti balsavimo saugumą ir visapusišką biuletenio patikrinimą internetu, dar nėra.
Identifikuojamas ne vienas galimas pavojus ir rizika, susijęs su internetiniu balsavimu, nepriklausomai nuo to, kokia platforma būtų pasitelkiama. Dalis tokių galimų rizikų yra kenkėjiškos programos, atakos, grėsmė rinkėjų informacijos saugumui, pačių rinkėjų identifikavimo klaidos, balsavimo biuletenio apsauga ir panašios problemos. Tad kol kas, patogumo ir prieinamumo argumentą grėsmės dėl saugumo ir galimo balsų klastojimo gerokai nusveria. Daugelis saugumo ekspertų neabejoja, kad šiandien saugesnės ir patikimesnės balsavimo formos, nei ta, kurioje pasitelkiami popieriniai biuleteniai ir gyvas dalyvavimas, nėra.
