Žiniasklaidos galia ir moralės ribos yra temos, kurios aštriai iškyla siaubo filme „Velnias ateina naktį“. Režisieriai Cameron ir Colin Cairnes kurdami septintojo dešimtmečio televizijos laidos formatą, kelia klausimą — kaip toli televizijos žiniasklaida gali nueiti, siekdama pritraukti ir išlaikyti auditorijos dėmesį. Šis filmas, tai ne tik siaubo filmas, bet ir istorija, kurioje parodoma , kokios moralės normos gali būti paaukotos dėl pramogos ir kaip tai pavirsta siaubu žiūrovams.
Žiniasklaidos galia išlieka galinga, nes ji formuoja mūsų pasaulio suvokimą, turi tiesioginę įtaką visuomenės nuomonei, emocijoms ir net elgesiui. Žiniasklaida turi gebėjimą skleisti informaciją, kurti nuotaiką ir dažnai iššaukia stiprius jausmus, tokius kaip baimė, nerimas, o, gal net susižavėjimą, todėl, visuomenei žiniasklaidos televizija tampa ,ne tik informacijos, bet ir emocinio potyrio kanalu. Režisieriai Cameron ir Colin Cairnes sukūrė „Velnias ateina naktį“ filmą siekdami perteikti kelias svarbias temas – žiniasklaidos galios ir moralinių ribų klausimą ir mūsų visuomenės potraukį sensacijoms ir antgamtiniams reiškiniams. Jie norėjo paryškinti, kaip žiniasklaida gali manipuliuoti žmonių emocijomis ir kaip ši įtaka gali virsti pavojinga, kai pramogos tikslai nusveria moralės normas.
Pats filmo pavadinimas „Velnias ateina naktį“ (Late Night With The Devil“, 2023) yra aliuzija į šiandien populiarių Amerikos televizijos pokalbių laidų šou kaip „Late Night With Jimmy Kimmel“, „Late Night With Jimmy Fallon“ ir t.t. Filmo laidos formatas yra įkvėptas 1977 metų laikotarpio. Tai pasirinkta, dėl autentiškumo ir galimybės atskleisti, kaip žmonės tuo laikotarpiu aklai pasitikėjo tuo, ką matė ekranuose. Filmo kontekste pokalbių laida yra platforma ne tik informacijos sklaidai, bet ir manipuliacijai žiūrovų jausmais bei baimėmis. Šis televizijos formatas taip pat atspindi septintojo dešimtmečio laikmečio kultūrinį susidomėjimą antgamtiniais reiškiniais ir mistika, kai žmonės siekė atsakymų įvairiems nepaaiškinamiems dalykams ir televizija jiems tapo galingas įrankis išreikšti šį smalsumą.
Režisieriai sukūrė siaubo filmą, kuris gilinasi į žmogaus psichologiją ir parodo, kaip stipriai mes reaguojame į tai, kas atrodo antgamtiška ar pavojinga. Pasak jų, šis filmas yra daugiau nei siaubo pasakojimas – tai ir socialinė kritika, klausianti, kiek toli televizija dėl šlovės gali nueiti, ir ką žmonės yra pasirengę patikėti, jei tai pateikiama įtikinamai.
Siužetas ir atmosferos kūrimas
Filmas nukelia žiūrovus į 1977-uosius metus, kai garsioje pokalbių laidoje vyksta eksperimentas, skirtas įrodyti antgamtinių reiškinių tikrumą. Vedėjas Jackas Delroy, trokštantis sužavėti žiūrovus ir pakelti laidos reitingus, kviečia studijoje dalyvauti spiritizmo sesijoje, pritraukdamas netikėtų ir siaubingų įvykių grandinę. Filmas vyksta beveik visiškai uždaroje aplinkoje – televizijos studijoje, o siaubas pasireiškia ne tik antgamtiniais elementais, bet ir pradeda reikštis antgamtinės būtybės, įtraukdamos į siaubo atmosferą studijos auditoriją, televizijos žiūrovus ir pačius laidos dalyvius.
Šiame filme stipriai juntamas psichologinio siaubo ir antgamtinių reiškinių deriniai, kuris leidžia nuolat jausti įtampą ir nerimą. Kūrėjai išmaniai naudoja specialiuosius efektus, kurie nėra pernelyg iššaukiantys, bet labai tinkamai priderinti prie senovinio televizijos laidos formato, todėl filme nėra naudojami pernelyg modernūs vaizdo triukai, tam kad tai nesugadintų filmo nuotaikos.Kinematografija ir kostiumai įtaigiai sukuria septintojo dešimtmečio televizijos atmosferą. Filme yra naudojama estetikai paryškinti efektai t.y prislopintos spalvos ir senovinių kamerų technika, žiūrovai iškart įtraukiami į šį „gyvą“ televizijos transliacijos potyrį. Tai suteikia filmui išskirtinumo ir leidžia patirti retro stiliaus pojūtį.
„Velnias ateina naktį“ nagrinėja kelias gilesnes temas. Pirma, filmas analizuoja žiniasklaidos galią ir moralės ribas. Jacko Delroy charakteris – tai gyvas pavyzdys, kaip kai kurie laidų vedėjai ir prodiuseriai gali manipuliuoti žmonėmis, išnaudodami jų baimes, kad pasiektų savo tikslų. Jacko troškimas išgarsėti atskleidžia, kokių neapgalvotų žingsnių imasi žmonės, siekdami populiarumo, ir kokios gali būti šių veiksmų pasekmės.
Kita tema, kurią tyrinėja filmas, yra baimės ir tikėjimo konfliktas. Žiūrovams pateikiama gili įtampa tarp skeptiškų ir tikinčiųjų veikėjų, kurie visi yra įstrigę studijoje ir priversti susidurti su antgamtiniais įvykiais. Filmas klausia: kaip mes reaguojame į tai, ko nesuprantame? Ši tema perteikiama per veikėjų reakcijas į tai, kas vyksta aplink, o Jacko poelgiai tik dar labiau gilina šią psichologinę dilemą.
Veikėjai
Aktorius Davidas Dastmalchianas sukuria nepaprastai įsimintiną personažą – Jacką Delroy, kurio charizma pritraukia ir kartu neramina. Jis ne tik siekia laidos sėkmės, bet ir atskleidžia vidinį konfliktą tarp noro dominuoti ir baimės dėl to, kas vyksta aplink. Šis veikėjas – tarsi žmogaus moralės veidrodis, rodo, kaip lengva peržengti moralės ribas, kai pagrindinis tikslas yra pritraukti žiūrovus. Jo asmeninė kelionė šiame filme – tai puikus įtampos kūrimo pavyzdys, kuriame išryškėja tikros žmogaus ribos ir pažeidžiamumas.
Kiti laidos dalyviai taip pat prisideda prie atmosferos kūrimo. Skirtingi personažai – nuo skeptiškų mokslininkų iki tikinčiųjų antgamtiniais reiškiniais – suteikia filmui kontrastą ir gilina istoriją. Kiekvieno veikėjo asmeninės baimės ir požiūriai prisideda prie įtampos augimo, kai jie visi televizjos studijoje priversti susidurti su pavojumi.
Brolių Cairnes kūryba
Filmo „Late Night With The Devil“ režisieriai – broliai Cameron Cairnes ir Colin Cairnes, kurie yra Australijos kino kūrėjai, labiausiai žinomi už savo kūrybingą ir išskirtinį požiūrį į siaubo žanrą. Jie jau ilgą laiką dirba kartu ir yra sukūrę ne vieną unikalų projektą, pasižyminčiais originaliomis siužeto linijomis, netikėtais elementais ir gebėjimu išlaikyti įtampą filmuose.
Brolių Cairnes kūrybinis kelias siaubo žanre pradėjo ryškėti su filmu „100 Bloody Acres“ (2012), kuris buvo sutiktas su pagyrimais dėl humoro ir šiurpių scenų derinių. Tai buvo juodojo humoro siaubo komedija, kuri žiūrovus patraukė ne tik įdomiu siužetu, bet ir giliu požiūriu į žmogiškumo temas.
Brolių Cairnes kūryba pasižymi nestandartiniu požiūriu į siaubo žanrą. Jie dažnai siekia sukurti atmosferą, kuri yra ir siaubinga, ir kartu humoristiška, suteikdama jų filmams unikalų balansą tarp įtampos ir lengvumo. Jų stilius – netikėti siužeto vingiai ir dėmesys detalėms, leidžiantys žiūrovams ne tik pajusti siaubą, bet ir atpažinti žmogaus elgesio bei emocijų subtilybes. Viena iš brolių Cairnes stiprybių – jie nebijo rizikuoti ir eksperimentuoti, taip pritraukdami platesnę auditoriją, kuri vertina naują požiūrį į siaubo žanrą.
Jei mėgstate siaubą, kuris skatina susimąstyti, kviečiame pažiūrėti „Late Night With The Devil“. Tai daugiau nei tik įtampos kupinas filmas – jis atvers akis į žiniasklaidos galią, manipuliaciją ir moralės ribas. Leiskite sau įsitraukti į šiurpią septintojo dešimtmečio atmosferą ir patirti, ką reiškia būti akistatoje su baime ir nežinomybe.
