Kai randame tokį pašarą, kuris katei patinka ir tinka jos virškinimui – dažnai norisi prie jo pasilikti ilgam. Juk jei viskas veikia, kam keisti? Tačiau veterinarai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kad mitybos poreikiai kinta kartu su kate, o tas pats maistas ilgą laiką – net jei jis kokybiškas – ne visuomet užtikrina visavertę mitybą.
Kaip ir žmonės, katės pereina skirtingus gyvenimo etapus – nuo sparčiai augančio kačiuko iki ramaus senjoro amžiaus. Kiekvienas etapas reikalauja skirtingų maistinių medžiagų, energijos kiekio, o kartais ir specialaus dėmesio sveikatai. Todėl svarbu suprasti, ar sausas maistas katėms, kuris tiko vakar, vis dar yra geriausias pasirinkimas šiandien.
Katės mitybos ypatumai: kodėl jos tokios išskirtinės?
Nors dažnai galvojame, kad katės ir šunys turi panašius mitybos poreikius, katės yra visiškai kitokie gyvūnai – tiek savo elgesiu, tiek organizmo veikla. Jos priklauso vadinamųjų griežtų mėsėdžių (obligate carnivores) grupei, o tai reiškia, kad jų organizmas iš prigimties pritaikytas naudoti gyvūninės kilmės baltymus kaip pagrindinį energijos šaltinį.
Skirtingai nei šunims ar žmonėms, katėms būtina gauti tam tikras maistines medžiagas tiesiogiai su maistu, nes jų organizmas pats jų negamina. Viena iš svarbiausių – taurinas, reikalingas sveikai širdžiai, akims ir nervų sistemai. Taip pat svarbus vitaminas A, kuris katėms turi būti pateikiamas tiesiogiai su pašaru, bei arachidono rūgštis, kuri būtina odai ir uždegimų kontrolei.
Dėl šios priežasties sausas maistas katėms turi būti labai tiksliai subalansuotas, kad užtikrintų visas šias būtinas medžiagas. Maisto sudėtis katėms turi būti kitokia nei šunims, net jei vizualiai granulės atrodo panašios. Netinkamai parinktas pašaras gali sukelti ne tik mitybos trūkumus, bet ir rimtas sveikatos problemas – pradedant vangumu ir baigiant širdies ar regos sutrikimais.
Būtent todėl svarbu suprasti, kad katėms nepakanka „tiesiog gero maisto“ – jų mityba turi būti pritaikyta rūšiai, gyvenimo būdui ir sveikatos būklei. O tai tampa dar svarbiau, kai kalbame apie naudojamą tą patį pašarą daugelį metų.
Ar vienas maistas tinka visam gyvenimui?
Neretai katės šeimininkai vadovaujasi labai žmogišku principu: „Jei maistas tiko vakar, tiks ir šiandien.“ O jei dar katė valgo noriai, atrodo sveika ir žvali – kam keisti tai, kas veikia? Tačiau veterinarai pastebi, kad ilgalaikis to paties sauso maisto katėms naudojimas, net ir kokybiško, gali turėti neigiamų pasekmių.
Pirma priežastis – mitybos poreikiai keičiasi pasikeičiant gyvenimo etapui. Kačiukams reikalingas didesnis kalorijų kiekis, baltymai, kalcis ir kitos augimui svarbios medžiagos. Suaugusioms katėms svarbiausias tampa balansas – ne per daug riebalų, pakankamai skaidulų, stabilus svoris. O senjorėms reikalingas maistas, kuris palaiko sąnarius, virškinimą ir imunitetą, bet neapsunkina inkstų ar kepenų.
Antra – organizmas keičiasi su laiku. Net jei katė gerai toleravo konkretų pašarą jaunystėje, bėgant metams gali išryškėti jautrumas tam tikroms sudedamosioms dalims, pasikeisti medžiagų apykaita, išryškėti polinkis į antsvorį ar virškinimo sutrikimus. Vienas maistas visam gyvenimui ne visada gali atliepti šiuos kintančius poreikius.
Trečia – per ilgai naudojant tą patį maistą, gali formuotis maistinių medžiagų perteklius arba trūkumas, priklausomai nuo pašaro formulės. Net subalansuotas maistas, jei duodamas pernelyg ilgai be jokių pokyčių, gali imti nebeatitikti konkrečių katės fiziologinių poreikių.
Todėl veterinarai rekomenduoja nebijoti periodiškai peržiūrėti mitybą, ypač pasikeitus katės amžiui, sveikatai ar net aktyvumo lygiui.
Kada būtina keisti sausą pašarą?
Nors katės mėgsta rutiną ir dažnai atrodo patenkintos tuo pačiu maistu, yra situacijų, kai sauso maisto keitimas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Laiku pastebėti šiuos pokyčius – tai atsakingo šeimininko pareiga ir rūpestis savo augintine.
Pirmasis signalas – amžius. Kai katė pereina iš vieno gyvenimo etapo į kitą (pvz., iš kačiuko į suaugusią katę arba iš suaugusios į senjorę), jos organizmas keičiasi: lėtėja medžiagų apykaita, mažėja aktyvumas, gali keistis apetitas. Tokiu atveju reikia rinktis amžiui pritaikytą sausą maistą katėms, kuriame subalansuotas kalorijų kiekis, papildytas sąnariams ar imunitetui naudingomis medžiagomis.
Antra – sterilizacija ar kastracija. Po šios procedūros katės dažnai tampa mažiau aktyvios ir linkusios priaugti svorio. Todėl reikalingas specialus pašaras, kuris padeda kontroliuoti svorį, bet kartu nepristinga maistinių medžiagų.
Trečia – pastebimi sveikatos ar elgesio pokyčiai. Jei katė staiga tampa vangi, pradeda viduriuoti, vemti, daugiau laižosi, netenka svorio arba priauga jo per greitai – tai gali būti ženklas, kad dabartinis maistas jai nebetinka. Kai kuriais atvejais šie simptomai rodo alergiją ar jautrumą tam tikrai sudedamajai daliai, pavyzdžiui, kviečiams, vištienai ar sojai.
Ketvirta – išoriniai pokyčiai. Blankus kailis, pleiskanos, padidėjęs plaukų slinkimas ar nemalonus kvapas iš burnos – tai taip pat ženklai, kad laikas peržvelgti mitybą.
Ir galiausiai – veterinaro rekomendacija. Reguliarūs kraujo tyrimai ar sveikatos patikrinimai gali atskleisti, kad katei reikia specialaus pašaro: mažesnio fosforo kiekio, padidinto baltymų kiekio ar papildomų omega-3 rūgščių.
Svarbiausia – būti atidiems ir stebėti savo katę. Nes net jei sausas maistas katėms atrodo „geras“, tikroji jo vertė paaiškėja tada, kai jis atitinka realius augintinio poreikius.
Partnerio turinys
