Tęsiame pasakojimą apie Tautos šventės tradicijos gimimą – 1930 m. rugsėjo 7–8 d. iškilmes Kaune.
Vytauto Didžiojo paveikslas iš Aleksoto lydimas gausingos minios buvo atgabentas į Kauno pilį, kurioje Vytautas Didysis ne kartą lankėsi. Galima paminėti, jog būtent 1930 m. ruošiantis šioms iškilmėms Kauno pilies prieigos buvo išvalytos nuo lūšnų ir kitų menkaverčių statinių, kurių buvo ten pridygę XIX a. antrojoje pusėje. Kauno pilis buvo papuošta vainikais bei apšviesta elektros lempučių girlendomis (tuomet tai buvo naujovė), greta pilies pastatyti šventiniai vartai. Bokšte buvo įrengtas iliuminuotas stiebas, ant kurio iškilo Vytauto Didžiojo vėliava. Šventės dalyviams pakiliai žodį tarė švietimo ministras K. Šakenis. Po to sekė patrankų saliutai, buvo giedama Vytauto giesmė, iškilminga eisena patraukė į miesto centrą.
Paskutinė Vytauto Didžiojo paveikslo kelionės stotelė buvo Karo muziejus. Šventės centras susitelkė ties Laisvės paminklu. Iškilmėse be aukštųjų valstybės pareigūnų dalyvavo ir diplomatinis korpusas bei specialiai pagerbiant Lietuvą šios šventės proga atvykę užsienio svečiai: trys aukšti Čekoslovakijos karininkai, Rygos bei Talino burmistrai. Iškilmingą kalbą tūkstantinės minios akivaizdoje pakiliai tarė Karo muziejaus viršininkas gen. Vladas Nagevičius. Po to sugaudus orkestrui, choras iškilmingai sugiedojo Lietuvos himną, suskambo Laisvės varpas. Kiek vėliau šventės veiksmas persikėlė prie Žuvusiųjų už laisvę paminklo, buvo atliekama vėliavų nuleidimo ceremonija, aukšti Čekoslovakijos karininkai padėjo vainiką prie paminklo. Paveikslas buvo iškilmingai įneštas į Karo muziejų. Tuo metu publikos dėmesį atkreipė neįprastas renginys – lėktuvas skraidė virš Kauno, kuriame matėsi šviečiantis Vytauto ženklas.
Rugsėjo 8 d. Tautos šventės iškilmės buvo tęsiamos. 7 valandą ryto Karo muziejaus sodelyje buvo iškelta Vytauto vėliava, buvo giedamas Valstybės himnas, suskambo Laisvės varpas. 10 valandą vyko iškilmingos pamaldos Kauno arkikatedroje bazilikoje, kurioje dalyvavo valstybės prezidentas A. Smetona ir kiti aukšti pareigūnai, diplomatai, studentai bei visuomeninės organizacijos su savo vėliavomis. 11 valandą Tautos šventės renginio pagrindinis vyksmas persikėlė į Petro Vileišio aikštę. Prezidentas A. Smetona pasakė iškilmingą kalbą, po kurios buvo atliekamas Valstybės himnas, Vytauto Didžiojo garbei saliutavo patrankos. Tuomet prasidėjo kariuomenės paradas, pirmoji pražygiavo Vytauto Didžiojo kuopa. Parado metu danguje ratus suko 15 karo lėktuvų.
Šią dieną Tautos šventė buvo pažymina ir Kauno rotušėje, kur vyko iškilmingas Miesto tarybos posėdis, kuriame dalyvavo garbūs svečiai – Rygos ir Talino burmistrai. 16 valandą susirinkus Uosto kranto gatvėje (dabar Karaliaus Mindaugo prospektas) į ką tik pastatytus Kauno ugniagesių rūmus buvo įmūrytos dvi proginių Vytauto Didžiojo medalių pusės. Netrukus buvo pašventintos dvi statomos pradinės mokyklos – žydų mokykla Uosto kranto gatvėje bei kita mokykla Aušros gatvėje (dabar Jono Jablonskio gimnazija).
Tautos šventė, buvusi gyvybinga XX a. ketvirtojo dešimtmečio Lietuvoje, atėjus sovietmečiui buvo numarinta, o po 1990-ųjų ją iš dalies pakeitė Liepos 6-oji.