Kauno valstybiniame muzikiniame teatre - G. Verdi "Atila"
(c) Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvo nuotr.

Lapkričio 25, 27 dienomis Kauno valstybinis muzikinis teatras kviečia į antrąją šio sezono premjerą. Tai italų operos genijaus G. Verdi monumentali istorinė drobė „Atila“.

Operos libreto pagrindu paimta romantinė Friedrich Ludwig Zacharias Werner tragedija „Atila, hunų karalius“, kurioje pagrindiniais veikėjais tampa ne tik patrauklios istorinės asmenybės, bet ištisos tautos. Kaip ir pirmoji sezono premjera „Liučija di Lamermur“, taip ir ši opera bus atliekama originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Beje, šis G. Verdi kūrinys Lietuvoje iki šiol niekada nebuvo statytas.

Opera „Atila“ – viena geriausių G. Verdi operinių partitūrų, talpinančių savyje įspūdingą muzikos audinį, efektingą pagrindą sceniniam reginiui – kovos, batalijos, gaisrai, iškilmingos ceremonijos, siaubą keliantis siužetas, kur nuotaka vestuvių metu nužudo savo jaunikį. Tačiau tai tik asmeninė atšiauriojo hunų vado tragedija, kuri vyksta daug sudėtingesniame politiniame ir istoriniame kontekste.

Šia opera G. Verdi mums siunčia itin aktualią žinią šiandien: „pragmatinis ir netoliaregiškas politikos dominavimas santykiuose tarp tautų galų gale priveda prie tragiškų, žmogiškumą griaunančių konfliktų. Tad ne be priežasties pastaraisiais metais „Atila“ pasaulyje pelnė tikro „blokbasterio“ reputaciją ir buvo pastatyta Niujorko Metropolitan operoje (Odabelos partiją čia dainavo Violeta Urmana), garsiajame Sankt-Peterburgo Marijos teatre, antikinėje „Arena di Verona“ scenoje ir daugelyje kitų žymių teatrų.

Šis G. Verdi operos „Atila“ pastatymas – bendras Kauno valstybinio muzikinio teatro kūrybinis darbas su Estijos nekomercine organizacija PromFest ir Piarnu miesto teatru „Endla“. Operos pastatymas tarptautinėmis pastangomis yra dalis žinomo tarptautinio operos festivalio „PromFest“, kuris apjungia „Klaudia Taev“ jaunųjų operos dainininkų konkursą ir operos pastatymą.

2011 m. pasirinktą G. Verdi operą „Atila“ interpretavo estų menininkai: dirigentas Erki Pehk, kuris yra ir šio festivalio meno vadovas, režisierius Üllar Saaremäe, jaunas, itin moderniais operų scenovaizdžiais išsiskiriantis dailininkas Madis Nurms, choreografas Oleg Titov, šviesos dailininkas Margus Vaigur.

Festivalio operos spektaklyje dainavo žymūs operos atlikėjai iš įvairių šalių. Kauno muzikinį teatrą spektaklyje atstovavo teatro choro dainininkai (chorm. Ramūnas Tilvikas), orkestro muzikantai, dirigentas Virgilijus Visockis, kuris dirigavo ir vieną spektaklį Piarnu festivalyje. Nedidelę tenorinę Uldino partiją operoje atliko teatro choro dainininkas Evaldas Kondrackis. Pagrindinę moters (Odabela) partiją dainavo nuostabusis Lietuvos sopranas Sandra Janušaitė.

Festivaliuose parodyta opera dabar perkeliama į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną, kuriai buvo derinta iš karto.
Operoje Kaune dainuos didžioji dalis festivalyje dalyvavusių atlikėjų, tai jau minėta S.Janušaitė, įstabus baltarusių baritonas, šiuo metu dainuojantis Sankt Peterburgo Marijos teatre Vladislav Sulimsky, puikiai ne tik festivalyje, bet ir Kaune, operoje „Andrė Šenjė“ jau užsirekomendavęs užjūrio (JAV) tenoras Erik Fenton ir teatro dainininkai Ričardas Karalevičius, Evaldas Kondrackis. Romėnų generolo Aecijaus partiją dainuos ir Dainius Stumbras. Atilos partiją atvyks padainuoti ir jaunas baltarusių bosas, festivalio atradimas Anatoly Sivko.

Įspūdingą Atilos vaidmenį naujai kuria ir teatro solistas bosas Tadas Girininkas. Dainininkas teatre dirba nuo 2009 m., sukūrė keletą vaidmenų operose (Eskamiljas „Karmen“ ir t.t), miuzikluose, tačiau ištikimieji teatro žiūrovai jį geriausiai įsiminė šio sezono premjerinėje „Liučijoje di Lamermur“ kur jis dainavo Liučijos globėjo Raimondo partiją.

****

G. Verdi opera „Atila“

2 dalių opera

Temistocle Solera ir Francesco Maria Piave libretas pagal Friedrich Ludwig Zacharias Werner romaną „Atila, Hunų vadas“

Opera atliekama originalo kalba su lietuviškais subtitrais

Muzikinis vadovas ir dirigentas Erkis Pehk (Estija)
Dirigentas Virgilijus Visockis
Režisierius Üllar Saaremäe (Estija)
Dailininkas Madis Nurms (Estija)
Choreografas Oleg Titov (Estija)
Šviesos dailininkas Margus Vaigur (Estija)
Chormeisteriai Ramūnas Tilvikas, Rasa Vaitkevičiūtė

Attila, Hunų vadas – Tadas Girininkas, Anatoly Sivko (Baltarusija)
Uldino, Atilos vergas bretonas – Evaldas Kondrackis
Odabella, Agilėjos valdovo duktė – Sandra Janušaitė
Ezio, Romėnų generolas –Vladislav Sulimsky (Baltarusija), Dainius Stumbras
Foresto, Agilėjos kunigaikštis – Erik Fenton (JAV)
Leone, popiežius Leo I – Ričardas Karalevičius

Dainininkas Tadas Girininkas (bosas) gimė Šiauliuose, 2000 m. baigė saksofono specialybę Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijoje, tais pat metais grojimo saksofonu studijas tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Susidomėjęs soliniu dainavimu 2003 m. T. Girininkas pradėjo vokalo studijas pas prof. V. Prudnikovą, 2009 m. jas baigė, įgijo magistro laipsnį.

Dainininkas 2007 m. dalyvavo „Yamaha“ dainininkų konkurse, tais pat metais tapo S. Baro dainininkų konkurso antros premijos laureatu. 2009 m. jis pelnė finalisto diplomą tarptautiniame „Klaudia Taev“ dainininkų konkurse (Estija).

Dainininkas bendradarbiauja su Lietuvos valstybiniu orkestru operų pastatymuose: Ginkluotas vyras – W.A.Mozarto operoje „Užburtoji fleita“, 2007, Johanas – J.Massenet operoje „Verteris“, 2008.

Klaipėdos muzikiniame teatre T.Girininkas sukūrė Coronte vaidmenį C. Monteverdi operoje „Orfėjas“ (2007), Senecam – C. Monteverdi operoje „Pompėjos karūnavimas“(2010), Frankenšteinas A. Žygaitytės-Nekrošienės „Frank‘Einsteinas XXI amžius“ (2010).
Dainininkas sukūrė vaidmenį ir Ritos Mačiliūnaitės operoje „Nebūti ar nebūti“.

2010 metų vasarą dalyvavo XVI-ame Tarptautiniame senosios muzikos festivalyje Rundalės pily (Latvija) su „Simfonie Ryga“, čia atliko Licomedo vaidmenį G.F. Handel operoje „Deidamia“.

Nuo 2009 m. dainininkas yra Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas.

Kauno valstybinio muzikinio teatro informacija

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: